Apspjaudyti žodžio reikšmė

Apspjaudyti - spjáudyti,-o (spjáudžia), -ė1. spjauti 1: Širdis susibridijo, ir todėl spjaudo Kol kas mes sveiki esam, tik aš čia spjáudžiau kraujais Kosėjo kosėjo, kraujais spjáudė – plaučiai nesveiki Spjáudyti ant grindų draudžiama Nespjáudai an žmogų! Jeigu ant žarijų arba ant ugnies spjaudysi, tai nupleinės lūpos Benas žiaumoja sultingą arbūzą, sėklas spjaudo žemėn | Baigi plaučius spjaudyt ^ Ko spjaudai kap lepšių persiėdęs Gal da guzais nesirgai ir dantim nespjáudei(dar mušti negavęs),kad šit ūturi Kam jau kam, o jam nėr ko spjaudyti į šulinį, iš kurio geria Plona merga toli spjaudo Baltai valgo, juodai spjaudo Penki suka, dešimt kruta, vienas spjaudo | Vos paragavęs jis ėmė spjáudytis Spjáudos kai maži vaikai Jos skruostai buvo raudoni, nebesispjaudė, nors aštriai kosėjo Į laikraštį taboką susisukę Usnynės vyrai spjaudydamies rūkė ^ Ko spjaudais kaip Banys į barzdą? Ir spjaudos kaip Banys, pievą pjaudamas Nori, kad bučiuotų, tai nesispjaudyk Saldžiai valgysi – karčiai spjaudysies ║ Daug yr ponpalaikių, kurie, pamatydami būrą, spjáudo nei ant šuns ir jį per drimelį laiko Apjuokė jį ir spjaudė ant jo veido Vienas jį plaštaka muša, kitas kumščia, trečias spjáudo ant švento veido jo O spjaudydami ant jo, ėmė nendrę ir mušė jį galvon 2. reikšti didelį nepasitenkinimą, apmaudą, pasipiktinimą, pyktį, keiktis:Vienas kunigėlis spjaudė atminęs ant tokio priėmimo | Spjáudosi nupirkęs Parėjau tuščias – spjáudžiaus spjáudžiaus Spjáudosi žmonės, kad reikia pusdykiai javus atiduot Tu, motin, palauk nesispjaudžius Ir ejo iš piktumo sau spjáudydamasis iš jų gyvenimo Atarišė maišą, išleidė savo vyrą, ir parkeliavo abu namo spjaudydamies 3. spjauti 3: Vaikai ten ją spjaudo Mergaitė nespjáudoma – gali žanyties 4. kratytis, atsisakyti ko nemėgstamo:I karvė nespjáudo nuo plutų, niekas | Pūdytasis sūris mun nespjáudos, o kitims nė iš tolo nerodyk Ans dideliai nespjáudos, ar anam toks valgis, a kitoks 5. spjauti 4: Už lavos ežero buvo pustuzinis mažų kūgių, be paliovos spjaudančių dujas, garus Etnos ugniakalnis gražiai spjaudo liepsnas ir švaisto į padanges tirštus dūmus | Virti lašiniai kepami labai spjáudos(tyška, taškosi) Uogos pliupa verda, spjáudyte spjáudos Košė atvirusi pradeda taškyties, spjaudyties 6. spjauti 5: Tfu tfu – katinelis ėmė spjáudyt žeminti, niekinti:Jam čia niekas nespjaudo akysa Nespjáudom ne vienam ant akių̃, neužkliūnam į bar̃zdą spjáudytinekreipti dėmesio:Aš tik spjáudau barzdõn į lubàs spjáudytinieko neveikti:Jeigu an pečiaus guli ir spjáudo lubosan, tai tokio (niekas) nemyli Kad ma[n] pinigai geri būt, tai gulėtau ir in lubàs spjáudytau į šáukštą (į véidą) spjáudytižeminti, niekinti:Aš kitam šaukštan nespjaudau ir sau spjaudyti neduosiu Jiems leidžiam spjaudyti į savo veidą! nors spjáudyk ir gáudyknėra kas veikti:Nors spjaudyk ir gaudyk iš nuobodumo spjáudyti ir gáudytinieko neveikti:Jie tenai darbo neturi, tik spjáudo ir gáudo ugnimì spjáudytisburnoti, piktžodžiauti:Ir ko tu čia dabar ugnimi spjaudaisi? 1. apspjauti 1: Neapspjáudyk drabužių | Jau galėsma šienauti – žolė apspjáudyta(apdrikusi lyg seilėmis, tokiomis putomis) ^ Apspjaudę nulaižo(pirmiau keikia, paskui giria) | Kalba apsispjáudydamas ║ Išeinantį iš miesto salės jį sutiko minia, kuri staugė visais balsais, plūdo, apspjaudė Išgėdintas ir apspjaudytas 2. apmėtyti, apsvaidyti:Galbūt įtūžęs priešas ryt tave ugnim apspjaudys(apšaudys) 3. išniekinti, pažeminti:Jie apspjaudė šventą altorių 4. išpeikti:Tegul nevažiuoja, ba atvažiuos, tai apspjáudis mano mergą atsakyti spjaudymusi:Kad inpyko boba, kad insiuto, iš gryčios eina ir vis atsispjáudydama atsispjáudydama Moterys atsispjaudydamos teliuškavo toliau 1. įspjauti.2. įsileisti spjaudyti. 1. išspjauti 1: Išspjáudyk skreples | Išspjáudė džiovininkas visus savo plaučius | Išsikosėjau, išsispjáudžiau ir dabar nieko – sveika | Negydant gali jam visi plaučiai išsispjáudyti | Tokį negražumą padaręs, neišsispjáudyčiu par dešimt metų 2. išmėtyti, išvaikyti:Kap ate[jo] Mataušiukas, tai visus iš kuokinės išspjáudė 3. apspjaudyti 1. ║ Jį apgėdinę, mušę, išspjaudę, ant kryžiaus prikalę 4. išburnoti, iškeikti:Supykęs Drūktenis jį iškeikė, išspjaudė | Šauna žodį – spjaudais spjaudais, kol išsispjáudai ║ kurį laiką apmaudauti, piktintis, keiktis:Parejęs iš tokių vaišių, visą vakarą išsispjáudžiau padvėsti, pastipti:Važiuosiu, kol arklys dantìs išspjáudys 1. nuspjauti 1: Tai kur tiktai jis nuspjaudė, ten pasidarė bedugnės, klampynės | Atsikosėjęs, nusispjaudęs, atsipūtęs klausė 2. apspjaudyti 1: Berūkydami seniai nuspjáudė grindis Ponas Dievs atėjęs atradęs tą velnio lipytąjį žmogų nubjaurytą, nuspjaudytą ║ Užgimė, … idant būtų nuspjaudytas, nuplaktas ir ant kryžiaus ižtemptas 3. nusikeikti, pasipiktinti:Nusispjáudžiau, nusispjáudęs ir išejau Jei pasakytų už kilogramą dirbt, tai nusispjáudytų žmogus 1. paspjauti 1: Paspjáudyti delnus Paspjaudytas juodalksnio lapas negerą karštį ištraukė Šis pinigus paspjaudęs įsikišo kišenėn | Jis kap pasispjáudė, ka rėžė man snukin! Pasispjáudyti delnus Visi kiti ant stalų, tai pasispjaudydami, tai palaižydami pirštus, skaičiavo įvairiaspalvius popieriukus 2. pasikeikti spjaudantis:Jis vien pasispjáudė pasispjáudė ir parėjo namo besispjaudydamas 3. nevertinti, niekinti:Tas širvonas(červonas)y[ra] dabar nepaspjáudomas – brangus piningas prispjaudyti 1: Priš Joną(šv. Jono šventę)medžiai y[ra] pyspjáudyti(tokiomis putomis, lyg seilėmis apdrikę) 1. prispjauti 2: Prirūkė, prispjáudė – kap kiaulės O kad prispjáudydavo gryčią – liulkas kūrendavo Suvalgėt pyragą, prispjáudėt padlagą, jau prašom išeit | ^ Teip piktai besispjaudydamas žiūrėk, kad barzdos neprisispjáudytum 2. išspjaudant sukaupti vienoje vietoje:Tiej vaikučiai tiek prispjaudė aukso ir sidabro, kad reikėj[o] čvertka mieruot Prispjáudžiau žievių pilną stiklinę 3. daug pykti, burnoti, keiktis:Tai prisispjáudis, radęs priterštą puodą! 4. atstumti, paniekinti:Jo prietelius jį prispjaudžia 1. apspjaudyti 1: Suspjáudei mano kurpes, drabužį Užpuola ant jo velnias ir suspjaudo gražų žmogaus veidą | Susispjáudyk rankas ir varyk savęs negailėdamas ║ Bus ižduotas pagonamus ir bus apjuoktas, ir plaktas, ir suspjaudytas Mūsų palaidumai, šitie jį suspjáudė ir plaštakomis mušė Mušė, draskė, gymį šventą suspjaudė Dargiai jo suspjaudė veidą 2. imti spjaudyti vienas kitą:Vaikai susispjaudė 3. imti spjaudytis, piktintis:Tiek tas sūris, tiek tas muilas vienokios spalvos, kitas i labai susispjáudys užspjauti 2: Dabar mokytojų vaikai negerba, pagatavys akis užspjáudyti pažeminti, paniekinti:Kiek kartų bjaurų žodį ištarysi, tai tiek kartų jam akys užspjaudysi
2013-03-22 03:17:17
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž