Apnikti žodžio reikšmė

Apnikti - nìkti,niñka, -o nỹkti, -sta, -o1. smarkiai, skubiai imtis, kibti ką daryti:Ninkù į darbą pasilikęs, t. y. skumbu Vaikai ninka tėvą veltai gaivinti Ans nìko rašyti 2.neduoti ramybės, pulti:Ninka į tą vaikį mergos, t. y. puola antnìkti užsipulti, prispirti:Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspadoriaus apnìkti1. apipulti, užpulti:Tą valandą įvažiavusius apniko šunys Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Vilkai mano karveles apniko Apniko kai varnos vanagą Bėga it vapsų apnikta Neprieteliai mus apnìko iš visų pusių Pasiduoti jis nenorėjo, dėl to kaip apniktas liūtas gynėsi ^ Vilkams bandą apnikus, šunis lakina Apniko kaip varnos vanagą ║ apstoti, apspisti:Vaikai apnỹko motyną, kad duotum valgyti, t. y. antpuolė Beregiant apniko mane it šunys vaikeliai su lazdomis Apniko kap kiaulės bulves Tos bitys ant to prakaito apnìko i sukando ║ būti apipultam:Atejau į Kalvariją, tuoj ir apnikáu toms davatkoms | Kviečiai labai žoliums apnìko | Ekertin uodegą inkišiau, ana apnìko(apkibo)žuvių, ir parsinešiau ║ padaryti, kad užpultų, užsiundyti:Mergelę piemenys apniko šunimis, o mergelė buvo jau juoką pažįstanti ║ apsėsti:Dar blogiau, kai velniai žmogų apnyksta Sako, apnỹksta velniai ║ apipulti gausiai įsiveisus:Ir mūso laukus anais metais buvo kurmiai apnìkę Spragės kopūstus apnìko Utėlės aną apnìko ║smarkiai apstoti, prispausti Slogos muni apnìko Avis, par žiemą supelėjusiu šienu šeramas, pavasariop sausis apniko Visokios nelaimės mus apniko Bėdos apsėdo, vargai apniko, o kišeniuj nei skatiko Nepalaima mane apniko 2. apimti, užvaldyti Būdavo dienų, kai Levutę apnikdavo abejonės Sukosi galva, apniko kažkoks nuovargis Apniko baimė Juokas apniko, negaliu nė žodžio ištarti Kad apnìko miegas, niekaip nebgaliu atsitūrėti, ir gana Netikėlius šiurpulys apniko 3. užklupti, aptikti:Šieną pjaunant, apnikau laukinių bičių lizdą Matytis, kiaunė zuikį apnikusi bemiegant Apniko lytus, ir sutiško muno vasarbačiai Vienkartu tokie apniko karščiai, jog žemė kaito 4. pradėti, imti ką daryti:Kai šuo šunį susitinka, tuojau uostyti apninka Pilį turtingą apnikę jau buvo jie plėšti ir deginti Keliu [piemenys] tekėti apniko atnìkti atprasti, atsitraukti:Kad bobos pastiptų, jaunikiai atniktų įnìkti 1.atsidėjus, smarkiai, karštai pradėti ką daryti, įsitraukti į kokį veiksmą:Įnìko mokytis Kaip įniko į skaitymą, negal nė atgrėsti Taip buvom įnìkę į darbą, kad nė nejutom, kai pietūs atėjo Pranas jau savo noru, nebeverčiamas įniko į knygas Neina valgyt – dalgius įnìko Aš į lauko ūkės darbus įnìkusi Įnyko po kruopelę gnaibyti aną duoną ir valgyti Nuskobusi vieną obulą, įniko valgyti Kad įniko šuo avis gaudyt, kad įnìko! Įnikaũ dirbti ir padirbau Baltras kaip įnỹksta (= įninka), jau neaptingsta, vis skuba Marė taip įnìko į nytis verti, kad ir pietus užmiršo 2.įprasti, įjunkti:Ko ta lapė taip įnìko į mūso vištas? Kaip kiaulės į grikus įniko 3.užsipulti:Įniko ant niekuo nedėto vaikelio ir šumija visai be reikalo panìkti 1.smarkiai pradėti ką daryti:Po ziegoriaus vienuolika paniko numirėliai su didžiu murmėjimu ir rėkavimu iš žemės išsitarabyt 2.paprasti, pajunkti:Jis panìko eiti į mišką prie žmogžudų sunìkti 1.visiems, daugeliui smarkiai imtis ką daryti, įsitraukti į kokį veiksmą, darbą:Daug žmonių dabar į rugius sunìko Sunìko žvirbliai į kviečius Ale kad sunìko visi draskyti! Ka sunìko visi, i neliko dobilų Kad sunìko žvirbliai kanapius lesti! Kap sunỹksta dūkti – pasimeta i švernelius Suniko bobos rieties, keikties, špygomis badyties Štai kad sukėliau sodos šunis! Kaip velniai suniko loti! Reikėjo daržūse brūzti. Todėl į tą darbą tujau suniko Būriai paukščių suniko ore lakioti Suniks burnotis, o paskui subinotis Vaikai sunìko važiuoti į girią ^ Suniko kaip Pleikiai į košę 2.supulti, užpulti:Visi ant manęs suniko: ir seniai, ir tie užpuolė krankti, barti Trys vaikiukai suniko ir mušė mano vaiką Visi skolinykai sunìko, ir prapuolė namas Kaip suniko šunes, lig pat čia atsivijo užnìkti1. smarkiai pradėti, įsitraukti ką daryti:Kaip tik parvažiavo, tuoj užniko kištis prie visokių darbų tvarkos Kad čia buvo užnìkę rūkti! Kosulys smauga – kad užniks kosėti, nė dvasios nebatgauna Kad užniks gi šaudyt! Bet ir jūs, darbai, mus vėl užnìksite dovyt Pradės kortomis mušti arba užniks dainuoti Kaip žmogų sutinku, kaip regint raišti užninku ║įsismaginti:Ana užniko šokti, kaip biesu pasidergusi 2. užpulti:Mindaugas beregint užniko Palacką Ar šunys užnìkę papjovė tą katiną, ar kas nušavo? Vieną vyrą buvo užnìkę vilkai ║apspisti, apstoti:Pagelbėk, susiede, vėl piršliai užniko ║užpulti gausiai įsiveisus:Užnìks tie gyviai, kurie kanda ubagus didžiai Mūsų kopūstus vabalai užnìko Žvirbliai užnìko aną ║smarkiai prispausti Jį užniko kojų gėla Visokios ligos gali žmogų užnikti 3. užtikti, užklupti:Toki speigai tenai jus užniko, jog kryžnešiai ir jų gyvoliai iššalo Didį grobį, lig neužnikus kryžeiviams, numie išvarė Nidos žvejai buvo audros užnikti, bet dar spėjo laiku priplaukti prie krašto 4. apnikti 2: Išdūmiau raitas į kalnus išsklaidyt minčių, užnikusių mano protą
Dėje neturime žodžio apnikti reikšmės

Žodžio apnikti sinonimai

Žodžio apnikti sinonimai

Žodis apnikti kitomis kalbomis

Rusiškai: кишеть
Angliškai: infest
Estiškai: infestar
Lenkiškai: panować
Latviškai: apsēst
Lietuviškai: apnikti
2014-06-18 02:18:28
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž