Puikybė - puikyb|ė 1. gražybė. 2. išdidumas: Daug puikybės turi. Į puikybę keltis (pasikelti) (darytis, pasidaryti išdidžiam).
Puikyb|ė (1)
1. gražybė.
2. išdidumas: Daug ~ės turi. Į ~ę keltis (pasikelti)(darytis, pasidaryti išdidžiam)
( Šaltinis:
tv3.lt )