Praktika - praktik|a 1. tikrovę keičianti veikla: Teorijos ir praktikos ryšys. Mokslo išvados patikrinamos praktika. 2. besirengiančių veiklai darbas: Atlikau praktiką mokykloje, fabrike. Gamybinė praktika Pedagoginė praktika 3. darbo patyrimas, įgudimas: Dėstymo praktika Jis turi nemažai to darbo praktikos. 4. darbas pagal specialybę: Verčiasi gydytojo praktika. Ilga praktika.
prãktika [gr. praktikos — veiklus]:
1. žmonių veikla, keičianti ir pertvarkanti gamtą, visuomenę;
savitas žmogaus santykis su gamtiniu ir socialiniu pasauliu;
2. per ilgą laiką sukaupta kokio nors darbo patirtis ir įgūdžiai, pvz., dėstymo Δ;
3. psn. darbas pagal specialybę (dažn. gydytojo arba teisininko);
4. mokomojo proceso dalis — mokantis įgytų žinių įtvirtinimas, profesinių įgūdžių ugdymas, moksleivio, studento stažuotė įmonėje, įstaigoje.
( Šaltinis:
tv3.lt
)