Kelti žodžio reikšmė

Kelti - kelti, kelia, kėlė 1. aukštyn, į viršų imti, stumti; dėti į aukštesnę vietą: Maišą kelti ant pečių. Kelti ką nuo žemės. Keliamasis kranas. prk.: Statmenį į tiesiąją kelti (vesti). 2. gulintį statyti; raginti stotis; pačiam stotis; budinti, žadinti iš miego: Kelk vaikus. Į klaną puolęs, sausas nekelsi (folkloras). sngr.: Kelkitės nuo stalo. Anksti keliasi. Metas keltis. prk.: Iš vargo kėlėsi šalis. 3. verti, daryti: Kelti vartus (atidaryti ar uždaryti). 4. daryti, kad rūgtų, pūstųsi: Geros mielės, kelia ragaišį. sngr.: Kažkodėl duona nesikelia. 5. laikyti (sunkumą): Ledas jau žmogų kelia. Rankos nekelia darbų (nebeįstengia apdirbti). 6. iš vienos vietos į kitą gabenti, statyti: Kelti ką laiveliu per upę. Žodį kelti į kitą eilutę. Nuėjo karvių kelti (perrišti į kitą vietą). prk.: Keliamieji egzaminai. sngr.: Jie keliasi kitur gyventi. 7. daryti, rengti: Kelti puotą, vaišes, šermenis. Kelti maištą, vaidus, triukšmą. Kelti vėją kambaryje. Bylą teisme kelti 8. didinti: Kelti kvadratu (mat.). 9. gerinti: Kadrų kvalifikaciją kelti Mokslo lygį kelti 10. siūlyti, skirti: Kelti kandidatus į Aukščiausiąją Tarybą. Kelti ką į vadovaujantį postą. 11. žadinti, skatinti: Tabakas kelia kosulį. Kelia siaubą, pagarbą, abejonę. Kelti ką į kovą, kovoti. 12. parodyti, duoti svarstyti, vykdyti: Kelti klausimą. Kelti darbo trūkumus, uždavinius. Keliamieji metai (turintys 366 d.). kėlėj|as, a dkt. kėlik|as, ė dkt. kėlimas: Švietimo kelti.
Keltiberai - vėlyvosios La Tène kultūros keltų gentys, gyvenusios Romos imperijos laikais Ispanijos pusiasalyje, daugiausia dabartinės Ispanijos centrinėje dalyje šiaurinėje Portugalijoje Romos respublikos ir imperijos laikais.

Žodžio kelti sinonimai

Žodžio kelti sinonimai

Žodis kelti kitomis kalbomis

Rusiškai: повышение
Angliškai: raise
Estiškai: elevar
Lenkiškai: podnieść
Latviškai: paaugstināt
Lietuviškai: kelti
2013-05-17 07:09:13
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž