Išmintis žodžio reikšmė

Išmintis - išmint|is, išminties m. turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas: Jis turi daug išminties. Dažnai (su) sermėga apsivilkus vaikščioja tikroji išmintis (folkloras).
Išmint|is, ~ies m. (3 b ) turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas: Jis turi daug ~ies. Dažnai (su) sermėga apsivilkus vaikščioja tikroji i. (flk.) ( Šaltinis: tv3.lt )

Žodžio išmintis sinonimai

Žodžio išmintis sinonimai

Žodis išmintis kitomis kalbomis

Rusiškai: мудрость
Angliškai: wisdom
Estiškai: sabiduría
Lenkiškai: mądrość
Latviškai: gudrība
Lietuviškai: išmintis
2013-03-27 02:20:19
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž