Dantis žodžio reikšmė

Dantis - dant|is, danties v. 1. kaulinis organas maistui kramtyti: Viršutiniai, apatiniai, krūminiai, priekiniai, iltiniai, pieniniai dantys. Blaškosi kaip dantį geliamas. Dantimis kalenti (nuo šalčio). Ištraukti, išmušti dantį. Dantis rakinėti. 2. įnagio, įrankio, detalės (grėblio, šakių, pjūklo, rato, žeberklo, šukų ir pan.) smaili dalis. Ant dantų imti (apkalbėti; rieti). Ant dantų nešioti (išjuokti). Ant danties užpilti (kiek išgerti). Dantį atkąsti (nieko nepešti; prarasti įkarštį). Dantį galąsti (ant ko nors pykti). Dantį griežti (pykti, kerštauti). Dantis išbarstyti (primušti). Dantimis iškalenti (kurį laiką drebėti bijant). Dantis kabinti į sieną (neturėti ko valgyti). Dantis kaišioti (juoktis). Dantis laidyti (plūsti). Dantų neišdegti (nieko negauti). Dantis nesiekia danties (labai dreba). Dantis padėti (padžiauti) ant lentynos (badauti). Dantis prikąsti (nutilti, tylėti). Dantis rodyti (šaipytis, juoktis). Dantis sukandus (kantriai, įtemptai). Dantis užrišti (nutildyti). Iki dantų (smarkiai) apsiginklavęs. Išvirkščiais dantimis (nenoromis) valgo. Per dantis traukti (traukyti, patraukti) (pajuokti, pašiepti). Pro dantis sunkti (piktai tarti). Sausais dantimis (nevalgęs). Už dantų kliūti (apkalbėti). Už dantų laikyti liežuvį (paslapties nepasakoti).
Dantys () – burnos ertmės organas. Sudarytas iš burnos ertmėje išsikišusios matomos dalies – danties vainiko, trumputės tarpinės dalies – danties kaklelio ir šaknies, kuri yra įsiterpusi viršutinio bei apatinio žandikaulio dantų alveolėse.

Žodžio dantis sinonimai

Žodžio dantis sinonimai

Žodis dantis kitomis kalbomis

Rusiškai: зуб
Angliškai: tooth
Estiškai: diente
Lenkiškai: ząb
Latviškai: zobs
Lietuviškai: dantis
2013-04-05 09:53:32
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž