Atvyti žodžio reikšmė

Atvyti - výti,vẽja (vìja vỹna), vìjo 1. versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti:In raistą výt kur tuos bjaurybes Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų Kol išgeni [kiaules], o kai vėl atalekia debesį pamatę, kai antruokart reikia výt, tai tada koronė didžiausia Par mišką, sako, arklius výk Sartoji kumelinga – negalì vyt smarkiai, tegu iš palengvo lapsi Vejì arklį risčios, tai vienas žmogus galì kult Įveda arklį [molio duobėn], te arklį aplink suka suka, vẽja vẽja, tai arklys išmina šitą molį Šakos plėšė rūbus raitelio, bet tasai nieko nejautė, tik vijo žirgą | Plentu veja motociklą prie didžiosios kalvos… | Atsiskyriau karves i vejúos namo 2. versti palikti esamą vietą, versti pasišalinti:Mane mergos výdavo, sakydavo, eik, ko tu čia lendi, piemene! Vẽja močia do bernus, do nekokia merga Veitè(vykite)jį namo, kolei nevėlu Naktį jis tą vaiką vìjo iš namų, a ma[n] labai gailėjo Norėjo mušt ir výt iš namų, bet nė mušė, nė vìjo Ana mušas ir vẽja iš pirkios [anytą] Kai vìjo, tai visi į miestus ėjo kai pakaustyti Nevejamì, nestumiami išvažiuosim Mama apipiktė, kad vỹs [marčią] su vėjais Výk tokį vyrą, nuodėmės nebus Negi výsi iš kiemo dėl lašo vandens Ji jį iš akių vẽja Nuo kelio výdavo, kad karvių nerišt[ų] Baltais drobiniais apsivilkęs [ponas] výdavo moteris, neleisdavo par ežią páreit Výt jos, rupūžės , laukan! Výt žalčius, ka durų nesurast[ų] Neduoda ir tų vartų, vẽja, muša, duoda, karas eina, nu ir ben mėnesį jie čia pakariauna ir prapuola [starkai] Kur didelė šeima, tai vẽja busilą vaikai: „Mum jau ir tep gana, dar nešiosi!“ Pakeliu galvą, kad gyvuliai avižosa, turėjau ilgą botagą, kap ėmiau aš juos výt Šitą kumelį vìjo su kočėlu iš gryčios Skregždutės tiek juos vẽja, būrys didžiausias Bobutė paėmė baslį ir pradėjo vyt ožkelę iš namų Tėvas sirgdamas vis vìjo gegužę, kad nekukuot, ažna vis tep mirė Pro langą jau mažai ką įžiūri, o ir motina veja – peršalsi Jis nuolat tupinėja apie mašiną ir iš tolo veja Marių šalin, kad neįbrėžtų Geras piemuo, regėdams avelę paklydusią, vargstančią, albo vilko gainiojamą ir smerčiop vejamą, aną užsistoja, kačei turėtų galvą savo pridėti | Kunigas iš žygio negrįžta, o moterų ašaros iš namų veja Vyk toliausiai nuo savęs tokias mintis, jos gelia kaip sparvos Klausykite mane jūs, kurie teisybę vejate Lietuvių kalba Prūsuose buvo skubiai vejama ne tik iš mokyklos, bet ir iš bažnyčios ^ Veja kap šunį iš veseilios Durną ir iš bažnyčios veja Kas pagirių prašo, tą vejì laukan 3. versti, raginti dirbti, spausti prie darbo:Lekia pati i tą senį vẽja: sako, dvyleka tūkstančių turi pasidėję Mañ' niekas nevìjo, ale vis nenorėjau nuo kitų palikt [dirbdama] Leki výt, kam atsisėdo Nuo patamsėlės kaip pradeda výt [samdinį], tai ir veja lig vidūnakčio Iž valios skubykis, kas vẽja 4. iš paskos bėgant ar važiuojant stengtis priartėti ar pagauti:Výdamas gaidį, sučiupau už uodegos ir išpešiau kelias plūksnas Vìjo šuoj per upę ir govė ligą Arklį vìjo [moteris] papieviu, nugriuvo ir nugriuvo, nueina – nebegyva Bėgu i daboju vis atsisukdama, ar nèveja kas Vilką vejù, o vilkas kai nue[jo] i nue[jo] su avele Kai výta višta vanago, net lig raistui Anys ažmietijo(pastebėjo), kad ižbėgo, kad nėr jos, tai tada výt ją keliais Kamgi valgai teip skubydamas – a taũ kas vẽja? Bijo šuva [šernų], nevìjo Vìjo vanagas žvirblį ir pataikė langan Aš bėgt, jis manę výt Pasiemam viedrą su vandeniu, vanta ir vẽjam spiečių Vaikai pasiėmė šunį, nubėgom ir výt stirnelę Bet atsisukęs pamato žalčius jį bèvejant ir arkliui an kulnų puolant Vysu tą senuką, rasi jis ir man pateps akį Ei kelkiat kelkiat, muno sūneliai, vykiat vykiat seselę Vai sėsiu žirgelin, gudo žmones vysiu Jote prijosi, vyte privysi, tik Dievas žino, a besugrįši Jos vijo jįjį iki jo vartų Atminkite, kaipo mūsų tėvai mariosu Raudonosu išgelbėti yra, kada anus ( juos) faraonas didžiu kariu vijo Ir kaip jūs pajusit juos nusiminusius ir bėgančius, tada vykiat juos drąsiai | Mane į risčią vẽja ir gyvuliai, ir valgis(reikia viską skubėti padaryti) Viena mislis vijo kitą, paveikslas vienas kilo paskui kitą Mintys, vaizdai, prisiminimų nuotrupos vijo vienas kitą Vienas netikėtumas veja antrą Putotomis keteromis bangos veja viena kitą ir su dusliu trenksmu griūva į krantą Šitoj pakrantėj sustojau šįryt auštant, audros vejamas ^ Lekia kap vẽjamas, tai kur jis ras grybų – reikia po tykiai eit Užbėga kai kieno nots vejamì(vaikai retai teaplanko) Ot kad uždusęs, kaip velnią vijęs Tai važiuoja, kaip bites vẽja Koks par jus gyvenimas – kaip šuva ant medžio katiną vija Kiba jį šunes vẽja(verčia skubėti) Nevyk mažą, pamesi didelį Gera výt, kad lekia Vyk, kad bėga Gera baidyti, kad yra kam vyti Vyk – nepavyk (neprivyk ), mušk – neužmušk Jei veja, tai bėk, jei muša, tai rėk Jei iš lengvo vysi, veikiaus prinoksi Pondieve, padėk ir bėgančiam, ir vejančiam Vagiui (Bėgančiam ) vienas kelias, vejančiam daug Vilką vijus, nors uodega atiteko Šunį vijus, nors uodega teks Septyni vilkai vieną bitę veja Du kiškiu vysi – nė vieno nepagausi Nevyk dviejų kiškių iš karto – nepagausi nė vieno Nebėr kada nė atsikvėpt, darbas darbą vẽja Vaikai, gyvulėliai, gryčia – darbelis darbelį vẽja Nusibodo maišyt cukrų [bitėms], viedras viedrą vẽja Rudenį labai brangūs paršai buvo: kupčius kupčių vìjo Tu ir rūkai nebežmoniškai: popierosas popierosą vẽja Bėda bėdą veja ale gyvent možna Bėda bėdą veja, trečia kaklą laužia Bėda bėdą vẽja, vargas vargą spiria Vargas vargą veja, kylis kylį varo Žolė vešėjo, tikra grietine plaukė, per tai ir muštokės nebespėjo džiovinti Juza: sviestas vijo sviestą Aplink stalą dubenys tuštėjo ir žodis vijo žodį Riekė riekę vẽja(daug valgo) Malkas kąsnį veja(užkandus norisi gerti) Ot verkia, ašara ašarą veja Nevyk metus, patys praeis Ratas ratą vẽja, kad pavytų, tai prarytų Ratas tekinį vìjo, o niekad nepavijo Du bėga, du veja Brolis brolį veja – niekad nepaveja Du bėga, du vẽja, niekad nepaveja Du bėga, du vẽja, šeši šimtai švilpia Du lekia, du vẽja, keturi tataluoja Du bėga, du veja, vienas kelią rodo Vienas bėga, vienas veja Brolio žirgas nepavejamas | Aš bėgt, anas výties Výties výties čigonus – i pasvijau Paskui ją ant arklio vẽjas Verčiau palaukt [mašinos], nei výtis Ans muni vẽjas, vẽja Vìjos net su mašinele vagis Anas bėgt, šunes výties Tas vaikas bėga, o šuniokas vẽjas Vejíestie vė ką greičiau! Výdavos tie kurkinai vaikus Gaidys vẽjasi kap šuva žmogų – gali ir akis iškapot Kad nebėgtai, i nesvýtų Vienam padavė – kitas atimt vẽjas Kiškis išbėgo, anas vijõs vijõs i nedavijo Iš krūmo išlenda kokis žmogus: aš bėgt, jis výtis Ji mane výtis, suktis Anie nu kelio pasitraukė, paskuo davai výtiese Tas nuo to mėšlo vežimo nulipęs valiai výtis Vijaũs [chuliganą], [tas] už kampo pasisukė ir pabėgo Per daržais miškan kūriau, skrebai vẽjas, šaudo Jei numirėlį lydint kas nors palikęs greitai vejasi, tai iš to kaimo mirs dar žmogus Su skrynele po pažastimi nėrė per kiemą uždusęs, tartum kas vytųsi Ir pirmieji gyventojai, pasirodę Lietuvoje, buvo laimikį besiveją medžiotojai Eigiptiečiai, besivydami išėjusių pėdomis, juos užklupo stovyklose ant jūros kranto | Rudenį keitė žiema, jos purvinais pėdsakais vijosi pavasaris Ką gi tau kenkė, kad vijausi laimę ir su kova tik pasiekdavau viską? Ir vijausi laimę, bėgdamas užuolanka, ir maniau – užbėgsiu laimei už akių Tavo paveikslas visados paskui manę lyg šešėlis vejasi Paskui – dienos vejasi dienas, o bažnytkaimio berniokai vejasi botagus: skubiai artėja laikas, kada reikės išeiti paskui gyvulius į lauką Nespėjom išmūryt eilią akmenų, ir vanduo vẽjas Edmundas, mano sūnus, nesìveja paskui butelį ^ Uždusau kai varlę vìjus Výkis kaip ratas ratą, vis tiek nepavysi Visi laimę vẽjas, ne visi prisiveja Ko taip įsistrošijęs, a zuikys vijos? Vargas žmogų visur vẽjasi Ažvis oršiau laukt ir výties Sako, trys daiktai negeri: nėr blogiau laukt, výties ir prašyt Seni žmonės sako: nereikia lėkt, bo ugnelė vẽjas(bėgsi nuo gaisro – gali ir paties namas sudegti) Subinė paskui vẽjas Bepigu nesivyti, kad bėga Nesivyk dviejų: nei vieno nepagausi Sugauk valandą, kap ateina, o nesivyk, kap išeina Du bėga, du vẽjas, vienas kelią rodo Du pirma bėga, o du paskun vìjasi ir niekap nedavija Keturios žuvys viena kitą vejas, ale niekada nepasiveja ║ smarkiai plakti Širdis vẽjas, tokia negeruma ║ lygintis kuo:Vẽjas [ūgiu] šitos mergaites mažoja Visi jau mane vẽjas, ė aš dar vis tąsaus 5. sekti kuo, remtis, laikytis:Jis veja madas Į puikybę pasikeltie vieną valandėlę, tuštybes vytie, troškavimus lobių sektie Savo senelių paprotį vijo | Kita vẽjas paskui madą ir saũ gadina Mada reikia sekti, bet ne vytis ją 6. stengtis įgyti, siekti gauti:Ana rublį vẽja, žiūri kur uždirbt Turtus vẽja vẽja visą amžių ana Ne manas daiktas duot jumus [karūnas], bet tiemus, kurie vẽja ir išžaidžia | Seniau vis ažu žemės výdavos, pinigelius sukrovinėdavo Dabar visi pinigų vẽjasi | Mergelė vẽjas tekėt del savo bernužėlio 7. nešioti sniegą, pustyti:Kap sniegti ir vẽja, tai pusnys geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk:Parijęs, Diẽvo nevýk mediñ Tik nevýk tu Diẽvą į medžiùs! – duona jau jam negardi, varlei Nevýk Diẽvo mẽdin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu Diẽvo medžiañ nevýkium: kaip dabar, gyvent geriau nebus Nevýk Diẽvo mediñ, paskui neišprašysi Nevýk Diẽvo karklýnan, valgyk, ką turi ir šuõ vẽjamas neĩtų į striõką výti versti skubėti.iš kriẽso výtidaryti, kad netektų pusiausvyros:Nevýk gerą žmogų iš kriẽso kruopà kruõpos nèveja Nebuvo kas valgo: būdavo, sėdi abiedot, tai viralas – kruopa kruopos neveja kuolù vẽjamasrambus:Tavo arklys kuolu vejamas žarnà vẽja žárnąlabai norisi valgyti:Kad noris valgyt, tai net žarna žarną veja antvýti,añtveja, antvìjo vejant priartėti, privyti. apvýti,àpveja, apvìjo 1. vejant apvaryti:Mano sesuo didesnė, apvìs ne rozą aplink gryčią Būdavo, kad uždūks, tai apie Kėdainis ben tris kartus apìveja bėgte | Aplink trobą apsivìjo, bet nepavijo Dar ne rozą, dar ne kitą aplink trobą apsivỹs, dar ne rozą, dar ne kitą man galvelę sudaužis 2. aplenkti, pranokti:Jonas Antaną apsivìjo [pjaudamas šieną] atvýti,àtveja, atvìjo 1. atvaryti, atginti:Man paliko kumelę tokią nė šiam nė tam, ir pavargus jau te atvytà nuo Viešintų Atvýta vanago višta net pamiškėn Kapai netoli, tie šunys an tuos kapus i lekia, kad jie àtveja, kad drasko, o nieko nėr | Atvìs anas debesis [namo] Jei vargs tvanais atvytų, mano meilę n’išgesytų 2.priversti atvykti:Atvýk atgal, ką buvai nuvijęs Kas tave atvìjo teip anksti? Jau tave turbūt paskutinis galas atvìjo naktį ^ Kiek šunų (vilkų) tave atvìjo (ažvijo)? 3.nuvaryti šalin, nuvyti:Nemožna atvýt nuo karvės veršis | Da gal ruskis prūsą atvỹs 4. stengtis privyti, pasivyti:Jau, matyt, atsivìjo tie stribai tuos žmones Su kirviu atsivìjo iki pusės kelio Atsivìjo paskun šunį jo namump Lekia griūdami [vaikai], kad jau atsìveja pakaruoklis Ka ji ėjo mišku toli ir pamatė – atsìveja ją šungalvis Žiūrėk, sėdėdamas ant manęs, ar neatsivejas kas iš rytų pusės! Aš jį septynias mylias atsivijau, o nieko negalėjau padarytie! O štai iš paskos atsiveja ir Steputė, laužydama rankas, verždamasi prie motinos, klykdama ir aimanuodama | Antradienį Antasę palaidojom, – rodos, atsiveja Marcelės balsas 5. ateiti, atbėgti paskui:Atsivìjo net iš kariuomenės ana jį – i apsiženijo Nepaspėjo ateit Targonskienė, jau kokia boba atsvìjo(ir kita atėjo) Gal jau ką pavogei, kad atsvìjo(sakoma, kai grįžus kas nors ateina iš paskos) ║ prasidėti, kilti:Mūsų padermė atsìveja nuo Trakų, iš rytų – sakydavo mano tėvas 6.vairuojant atgabenti:Man atvìjo naują traktorių davýti,dàveja, davìjo 1. privyti, priginti:Mes juos davýsme i aplenksme Anas davìs tą žmogų ir jį pavežės Kap davyti bernužėlis, kap atimti vainikėlis ^ Eina tep, kad šimtas velnių nedavýt Ratas ratą vijo, niekaip nedavìjo Du bėga, du vejas, kad davytų, tai prarytų | Eikit, aš jumi dasivýsiu Sako, tu manę nedasvýsi Aš jau jus dasivijaũ Ir pakinkė [ponas] geriausį arklį výtis, mažum dasvỹs Tokis greitas, kad neseka dasvýt Vijos vijos, dasvijo in marias Kaip suniko šunys, lig pat čia dasivijo 2. susilyginti kuo:Tamošius davìjo su mokslu savo draugus ir pralenkė Vėlyvi bus blogesni [linai], jau tų nedavỹs | Ji dasvìjo brolį: jis trečiam ir ji trečiam [skyriuje] Daro visa, kad tik užsienį dasvỹt Tu mažas, tu jo nedasvýsi ║ ką dirbant privyti:Maža jūs su dalgėm mane dasvýsit? įvýti,į̃veja, įvìjo vejant priversti įeiti, įbėgti; įginti:Šuo įvìjo kiaulę į daržą Veršį įvijaũ į sietuvą In šiaudžiukų išbėga i vė atgalio iñveja, i tai kojas atšalo [vištos] Katukas in medį invýtas kniaukia Išsilaužiau sau rykštelę ir iškirtau sa žirgelį, ir invijau pulką mergų Įvejamoji medžioklė Invìjo gryčion nuo šieno miegot | Įvijo šaltis ir jį vidun Jį į apatines įvijo(atšalus orui, apsimaunama daugiau kelnių) Įvìjo į koją skausmą ^ Visus į risčią įvìjo(visi turėjo skubėti) Ar šunes tave invìjo? Šuo neįvýtų jo į bažnyčią(niekada neina) Te manę nei su šuniù neįvýtum | Kap iñsveju voverį medin, lipu lipu iš apačios ir pagaunu Kur tos antys, gal kas į žvyryną kur įsivìjo – tik tokiam plačiam vandeny negal būt Gal kur mulan ansivìjo, dumblan Čia įsivìjęs ir patį velnią pagautai Darbininkas laukininkas voveraitę gaudė, įsivijo į eglaitę, nusitraukė uodegaitę Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu išpeikti gerą padėtį:Negriešyk, be Dievą invysi medin Anveĩ Diẽvą medžiañ, tai ir neišprašysi Neinvýk Diẽvo medžiañ Įvýsi Diẽvą medžiañ su botagu, neišprašysi nei su pyragu kìškį įvýtiprigauti merginą, įtaisyti vaiką:Ėgi šitas bernas kìškį invìjo dukteriai Su bernu pasvolio[jo], nu i invìjo jai kìškį paanvýtis vytis iš paskos:Anas surinko vaiską, paskun juosu ir paanvýtis išvýti,ìšveja, išvìjo 1. priversti išeiti, išbėgti kuria nors linkme, išginti:Ìžveja visus vaikus laukan [žaisti] Išvýkit katę oran, nepalikit nakčiai Botagais ìšveja vaikai miškan [veršį], i priryja 2.priversti pasišalinti, išvaryti:Nevedoma(nežinia), kap juosa išej[o], ar jį iš ten išvìjo, ar anas pats Va mano marti, jau manę tai ana neišvỹt Sūnaus žmona ragana – išvìjo [vyro motiną] Nei an galvą man, kad mane išvìs Kupron, uodegon – ir išvìs [senį] tie vaikai! Vienas [vyras] numirė, kitą išvìjo,– neėmė šliūbo Inlenda krautuvėn [moterys], – kad tu jas išvytum̃ Ateis rusas – aš jo neišvýsiu, nei ateis lietuvys – neišvýsiu Namą pasistatėm, rusas ižvijo, in vagoną invarė(ištrėmė) Išvìjo žmones vienkiemiuos dalytis Išvijo jaunikį, o piršliam arklį davė Kab jis ateis, tai aš paimsiu šluotą ir išvýsiu Šuniukas tas tuoj žąsis ìšveja iš daržo, aveles išvaro Ìšveju ìšveju – i vė vištos miežiuose Laksto ir laksto, darbo nežiūro – išvìs kap šunį Inej[o] tę kas mano trobelėn ir nesekas išvýt Nebijokita tų gaidžių, paimkita rykštę kokią ir išvýkita O aš – išvytas iš namų kaip šuo paklydęs Ką jūs pasakysite savo senelių ir prosenelių vėlėms, kurias jūs išvijote iš savo namų Karalius užsigeidė neatbūtinai jį iš sodo išvytie Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas Ìšvijau, išvijaũ Rusą ižvìjo, vokietys insišaudė, tą vė ižvìjo – vargas | Išvìjo iš daržo [lietus], pradėjo lyt Šieno vežimas ìšveja visus iš namų(visi skuba suvežti šieną) Rubliai išvijo žmones gyvenvietė̃s Matyt, ji neįkaitina lig normos, kiek reikia, kad ligą tuoj išvytų̃, kaip man išvìjo nuo vieno karto pasikaitinimo Arielka visas ligas ìšveja Dabar visos dienos badus išvýsim Pridėjus prie rankų stibinų, česnagas išvijo pasikartojantį drugį ^ Vaikai kap ir ižvytì: bėkit – varėm nuog žemės Išejau kab ižvýtas(nieko iš namų negavęs) Atvažiavo pusnuogis lyg išvýtas Dabar bruknės kaip išvýtos: bruknienojų yr, bruknių nėr Kai išvytà atalėkė in mus Išvijo lyg kanapinis lašininį Išvysi Dievą su botagu, nepriprašysi ir su pyragu Išvijo pro duris, tai pro langą įlindo Išvýk velnią pro aukštinį, įlįs pro langą Ne tep lengva išvyt numirusį, o gyvą – da sunkiau Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka Kur tu būsi bagotas, kad tu durnas: atejo namuos laimė, o tu išvijaĩ | Išsivìjo tą ženyką ir svotą, ba buvo ižgėrę Išsivìjus visus vaikus boba, va 3.pašalinti (iš darbo, mokyklos ar pan.), išvaryti:Jį iš mokyklos išvìjo Visoj apylinkėj buvo lietuvių mokytojas Bikelis – išvýt norėjo [lenkai] Liūdni išvytojo profesoriaus garbintojų atsidūksėjimai Išvijo iš darbo, ir eik, kur nori Visus ūkininkus išvìjo iš žemės ūkio, dabar jau grįžkit 4. vytis, giñtis pãskui:Šuva išsivìjo katę kieman ir ėmė draskyti Išsivìjo net oran pasakyt, kad matė Išsivìjo tą pijonyčią Išsivìs do ana jį paskui Išsivijus [vyrams] vagis, visas kaimas tik ir kalbėjo apie pavogtus Pakšio arklius nubausti. nuvýti,nùveja, nuvìjo 1.vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti:Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ | Kur jis nusivìjo tuos ančiukus? Kad nusìveja [vilkai] laukan, cap – i papjauna kumelukelį 2. nuginti, nuvaryti šalin:Nuvýk šunį laukan! Karvės net bliaudamos vilką nuvìjo Nuvìjo [vaikus] nuo mūsų vyšnių Vištos nùveja tuos mažiukus [viščiukus] nuo lovio – turì dabot Nebrėka ta pelėda, pavargau, kol aš aną nùvijau Iš javų, ka papjudai, tai nùveji stirnas dideles Buvo daug riksmo ir triukšmo, bet pagaliau nelabąjį užpuoliką pavyko nuvyti į mišką Ateik, saulyte, su pyragu, nuvyk debesėlį su botagu Nuvijo in Galdapę lenkus | Vieną bėdą nuveji, kita atbilda ^ Didelis vagis mažesnius nuveja Atbėga ponaitis raudonom kelnelėm: nuvýkit vištas, šunų nebijau Atbėgo nuogi basi, pagavo kikimiki, nuvijo kamantininkai | Musės nuo nosies negalì nusivýt 3. nubėgti paskui, stengiantis priartėti:Šuo nusìveja kiškį per laukus Tas kiaulis(šernas)nusvìjo šunį Vijos vijos – nusvìjo ir toliau šitą spietį Garsiai auksėdami, šunys per kaimą nusivijo lapę Tos angys mislio[jo], kad tai jų vainikas ir nusivijo paskui tą ryšiuką Jis vijęs kai padūkęs, rasi ik svieto krašto nusivìjęs [draugus] 4. vejantis nuvykti (paskui):Paskui berną nusvìjo net Sibiriun | Mama mano džiova mirė, ir tėtė paskui mamą nusivìjo ^ Nesivyk, kad laidoja numirėlį, greit ir pats nusivysi 5. pašalinti, panaikinti būklę, būseną, nuvaryti:Na ką, badą jau nuvijai, kad nebevalgai? Tai va, alkį jau nuvijaũ Valgyk išgėręs, kartumą nuvýsi Kelis kartus bandė nuvyti nuo savęs miegą, bet galų gale užmigo ant tos pačios senelės kanapos Kiek valgė, kiek ne – bet tik norą nuvìjo Leisk jį pasilakstyt: tegu jis tą norą nuvìs ir daugiau nebelįs tau į akis Ir išėjo mergelė su paukštužėliais pakalbėtų, nuo jaunos širdelės liūdesį nuvytų Norėdamas nuvyti šią mintį, keistą viziją, jisai net ranka perbraukė atskleistus klasės žurnalo puslapius O kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno Ji an savo vyro piktumą nuvìjo Su kuom supyko, in ko zlastį nùveja Valandėlę, širdį nuvydamas, Joškus dar neva barėsi, bet pagaliau ir jis sutiko su Mauškaus žodžiais Orų jo veidą amžis raukais pamargino, laikas nudažė plaukus baltai ir nuo veido nuvijo skaistumą | Negaliu miego nusivýt, miegu ir miegu Nuolat sergu, negaliu ligų nusivýt nuo savęs Susėdo jie už stalo, pasipjaustė lašinių, užbėrė pipirais ir nusivijo alkį nuo savęs 6. vejant labai nuvarginti, nuvaryti:Bene iš šliūbo važiavai, kad arklį tep nuvijaĩ? ║nusilpninti:Kas gi iš mūsų šiandien nenuvýtas? prigauti merginą, įtaisyti vaiką:Anas tik kiškį nuvìjo dukteriai, ir visa pavýti,pàveja (pàvija; ), pavìjo 1. vejantis susilyginti:Jodamas paveju Nenusekamas, nepasiekiamas, nepavijamas Jok risčia, kad pavýtum juosius Vyties vyties [ėmė] i pavìjo Vijo ir nepavìjo Mato, kad pavỹs, ir pabėgo Tokia sprauni, kaip aš tave pavýsiu Nepàveju aš jos, koks te ejimas man su juo Vyti gal nepàveja stirnos [vilkas] Zuikis greitesnis buvo – šuva vijos vijos ir nepavìjo Mes turėjom arklį, tai dviratį pàveji, būdavo Ineina kieman [elgeta], kulzuoja, o už kiemo su šunim nepavýsi Ka spiečius eina, tu nė su arkliu nepavýsi Jos da nė raitas nepavýtum Manęs i velnias raitas nepavýt Mama aštuoniasdešimt penkius metus turėjo, bet pavýk tu ją kad nori Kai kada pavýdavo ir [v]andeniu apipildavo [per Užgavėnes] Kai tik oran, eina, neria [vištos], nei jų pavýsi, nei rasi Atleidi lenciūgą, tai nebegali pavýt tos karvaitės Kad duodu pradalgę, tai tuoj [visus] pàveju, iš paskos tuoj pàveju ir pralenkiu Suriši pėdą ir greit bėgi, kad tavęs kita delgė nepavýtų, jeigu dujuos pjauna Jis žino, kad laukinis turi geras kojas ir ne visad jį pavysi Jūs gi ir lekiat lyg akis išdegę: nei prisišaukti, nei pavyti negali! Ją pavydavo ir pralenkdavo grįžtą iš turgaus važiuoti ir pėsti Dešimtą dieną mus pastebėjo du piratų laivai, ėmė vytis ir netrukus pavijo Laivas įplaukęs į tą ugninį taką, rodosi, norėjo pavyti saulę Žinoma, kaip žvėris žmogaus pėdas suuodžia, jis pėdom vyt vyt ir pavijo Oi tu bite, bite, bite, saldi tavo uodegytė, kad pavytáu, palaižytau Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu Tai ir pavijo savą seselę pas žaliąją girelę | Žmogus ant kalno paėjėjo, o jo norai jau už trečio kalno nuriedėjo: pavyk juos žmogus, jei gali! Aš troškau vien džiaugsmą pavyti pasauliui ir sau Nemožna pavýt nė jo kalbos: kalba kalba bala žino ką Be kunigo nepalaidosi, o kunigo mūsų pavýt neina(mažai būna namie) O gilybė bagotystės ir išminties ir pažinties Dievo: kaipo neištiriami yra sūdai jo ir nepavijami keliai jo O teip neieškodami dvariškai aukštų o nepavejamų̃ slaptų Dievo Ansai amžinasis ir nemirštąsis Viešpatis, ansai aukščiausias ir nepavejamasis ^ Greitas, kad šuo atbulas pavytų Iš Vaivadiškių risčiom, kiškį pavýtum, kaip bėgau Naujo gyvenimo nepavýt, vėlu Neką ir parvažiavęs aš tenai pavýsiu(nėra ko skubėti namo) Ale kai litai buvo, tai su kojom nepavejamì(sunkiai uždirbami) Pavasarį dieną sugaiši, tai rudenį savaitę nepavýsi Skysta sriuba, makaronai vienas kito nepàveja Du kiškiu vaikysi, nei vieno nepavýsi Kartais ir karvė kiškį paveja Ratas tekinį vijo, o niekad nepavìjo Ratas ratą vytų vytų, kad pavýtų – sudraskytų Nuo mužiko pabėgo, pono nepavijo Iš piemenės išbėgus, o mergaitės da nepavìjus Iš mažo išbėgęs, didžio nepavìjęs Didžių nepavijom, mažų išbėgom Prasčiokus palikai, o ponų nepavijai Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs Mūsų linai iš mažų išbėgo, bet didžio nepavijo Ir aitvaro kojom jo nepavysi Pirmiaus pašokęs suklysi, atsilikęs nepavysi Nieko nepadarysi, pėsčias raito nepavysi Terbą palikai, maišiuko nepavijaĩ: ant mažo nenorėjai, didelio nepavijaĩ Rankos burnos nepàveja, ką anas gali turėt Akyse – piestu šoksta, už akių – varlės nepaveja Vienas kitą paveja ir pavijęs pralenkia Su sparnais, o nelaksto, be kojų, bet nepavýsi Turi sparnus, bet nelekia, neturi kojų, bet nepavysi Du bėga, du veja ir niekad nepàveja Tėvo juosta nesujuosiama, močios skrynia nepakeliama, brolio žirgas nepavejamas Ko negalim pavyt? | Kad kokiõs, aš taũ da pasvýsiu Iš namų mane pasivìjo, tai parsivežė Gal da pasvýsiu bobas, nebus nuobodu visom eit Kai spiečius nueina, pasìveji, pasiimi, i niekas neužgins Tegul tau kojas pasuka, jau aš tavę nepasvýsiu! Pasveĩ(pasivyk)an tą ir eiste To stiproko būta, katras pasìveja, iš to išsineria i vė bėga Gūrinant toliau, mūsų būrelį pasivijo itin keista žmogysta Pasivijęs didį Šarūno pulką, paporino, pasakė gūdžią naujienėlę Jis mane buvo pasivijęs su pradalgiu ir varėsi prieky | Skubėkim dirbt, vakaras pasivỹs O senai dienai naujas rytas tiesia ranką – nei pasivyt, nei suturėt jau jų netenka ^ Du bėga, du veja – niekados nepasiveja Penkios sesiulės viena kitos nepasiveja 2. pavaryti šalin, nuvaryti, paginti:Ar ją pavìjo, ar ką – radom negyvą Vilkas ažkart kukelę suėdė, kuodelį suplėšė, verpstelę sulaužė, ir vėl pavijo tą mergą Svirplys pamatė, ūsus pastatė, namo vaitą pavijo Tokius melagius reikia su šluota nuo angos pavyti! | Daugiau dėl blogos nuotaikos, o ne iš reikalo, keturis studentus jis pavijo nepasirašęs įskaitos pavytinaĩ ║pašalinti (iš darbo), atleisti, išvaryti:Jau daug pavìjo nuo tarnysčių 3. susilyginti, prilygti:Aš jų nepàveju: ir iš kur jie kabina to pinigo! Tu jau jo nepavýsi, baikia, kad, atrodo, tu razumnas – anas do razumnesnis Ale man labai gerai sekės [mokintis], tai aš ir pavýdavau ir aplenkdavau [Mokiniams per atostogas] reikia pavyti, kame buvo atsilikę Tais pagyrimais ant iškalbos pàveja Demosteną ir Ciceroną Lenkų pavyti mes tuo tarpu neišsigalėsime, nes neturime taip turtingos, kaip jų, visuomenės Skubiai, rūpiai, nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos ^ Nepavýsi viso svieto ║susilyginti didumu:Jau tas mažiukas [ančiukas] pavỹs tuos, jau beveik nesiskiria | Daugelį smulkesnių dvarelių pasivijo ir pralenkė stambesniųjų ūkininkų sodybos 4. pasigviešti, pasigodėti:An ko tu pasvijaĩ, ma[no] bernužėli: ar an turtelių, ar an skrynelių, ar an mano rūtelių

Žodis atvyti kitomis kalbomis

Rusiškai: аннулировать
Angliškai: undo
Estiškai: deshacer
Lenkiškai: anulować
Latviškai: atpogāt
Lietuviškai: atvyti
2013-04-21 03:10:42
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž