Atskubėti žodžio reikšmė

Atskubėti - skubė́ti,skùba, -ė́jo skūbė́ti 1. stengtis greitai ką padaryti, atlikti:Skubù į darbą, t. y. ninku Tatai toks ūkininkas buvo, didliai baisiai skubė́jo į darbą pulti Kurs skùba rėdyti į kelionę, tas rangus Motriškos lig Gavėnės kuls, nu kovo penkioliktos mes, aus, skubė́s A tu skūbì? Jug visų supuvo šienas, skùba čia šienauti Ievos žyda – skubė́kiam sėti avižas Ale skubė́si rytmetė[je], jerau: čia reik pusrytį išvirti, čia vaikis i piemuo – visus pašerti, aprūpinti Kai skubi, tai ir nesiseka Skubu atrašyti į Tamstos laišką Parvykęs namo, jis neskubėdamas išlipo iš vežimo Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję Pasklidusios po ganyklą karvės lupa žolę su rasa, nepakeldamos galvų, skubėdamos Ji visuomet skuba ir niekuomet nesuspėja Žinai, pirmu jau į tą mokyklą taip jau neskubė́jo leisti Visi spaustuvių specialistai neskubėjo atskleisti savo darbo paslapčių. Bijojo jaunųjų pralenkiami | Dabar jau skubėkit pusrytį | Ruduo skubėjo rinkti nuo medžių paskutinius lapus Pavasarėjanti saulutė ne taip beskubėjo į laidą Gali duoti su trinka į raudoną molį – neskuba sutrūkti Žydėkit, skubėkit, žali žolynėliai, ba jau ir ateina šaltas rudenėlis ^ Skubėk, jei nori sugaišti Neskubėk, darbo imdamasis, skubėk, darbą pradėjęs Kam skubėt – mūsų diena, mūsų naktis Skubėk: ir ši diena būs su vakaru Ko teip skubi – jug ne varpa linksta Tik blusą gaudyti reikia skubėti Skubù skubù, galva šlapia Jeigu taip skubė́si, niekur nepaspėsi Ateina neskubėdamas, išeina nelydimas | Nesiskubėdami išsitraukia avinmašnius ar paršiapūslius su smirdančiu bakūnu Nesiskubėkita, lis dar negreitai nesiskubėtinai 2. skubiai eiti, važiuoti, plaukti:Ir jie skubėjo gelbėti . Ko teip skubì kaip velnias peklos gesinti? Skuba kaip biesai į Šatriją Kur teip skubì, ka aš tavęs niekaip privyt nepriveikiu?! Ir Joniukas jau greitais, tvirtais žingsniais skuba miestelin, kuone tekinas Saulutė leidžias vakaruos; skubėk namo, skubėk, Kastyti! Sakė graudžius pamokslus, kurių tūkstančiai žmonių skubėjo klausyti O traukinys vis bėgo ir skubėjo į priekį | Po ledu skuba vanduo. Greit atbus upės Skuba pažemiu išdrikę debesys Visur taip nyku, tik šuoliais pilkos dienos skuba | Skubasi vanduo nuo kalno 3.užbėgti Laikrodis penkiomis minutėmis (penkias minutes) skùba àtskuba, -ė́jo skubiai ateiti, atbėgti, atvažiuoti:Į pagalbą taip pat atskubėjo jo juodi broliai iš fabriko Gavome iš kapeliono laiškelį ir atskubėjome Medžiotojas įpėdin [kiškio] atskubėjo Atskubė́jo kai apatinė girnų pusė | Ir likimas vėl atskubėjo jam į pagalbą į̃skuba, -ė́jo skubiai įeiti, įvažiuoti. ìšskuba, -ė́jo 1. skubiai išvykti (išeiti, išvažiuoti ir pan.):Apsirengusios ir kiek užkandusios, išskuba į ligoninę Išskubė́jo vargšelis į darbą Gandrai, plumpsėdami sparnais, išskubėjo iš lizdo | Išskubė́jo(be laiko išmirė)anie visi begerdami 2. praleisti kurį laiką skubant:Išskubė́jo visą dieną ir delto nepabaigė 3. skubant pasiekti, laimėti:Ką čia išskubė́si – rašyk palengviais nùskuba, -ė́jo 1. skubiai nueiti, nuvažiuoti:Visi nuskubė́jo pietaut Ką ten teip jau nuskubė́si, ka pėsti mas O Grėtė, apsiašarojusi ir paraudusi, nuskuba į vidų Kad ben ant kapus benuskubėčio | Debesis nuskubėjo tolyn, nusinešdamas ir lietų . Vasara nuskubėjo dalgių skambėjimo palydėta 2.užbėgti Nuskubėjo laikrodis, reik atvaryti atgal pàskuba, -ė́jo 1.pasistengti greitai ką padaryti:Tik ėjo, dairinėjos paskubė́damas Apie tavo nuopelnus aš paskubėsiu pranešti broliui grosmeisteriui . Kelkit, vaikai, paskubė́kit, atsikėlę nesėdėkit Lyjant pamiegoję, tą dalį(paskiau, geriau)paskubėsime giedros sulaukę | Kad tėvas mirti būtų paskubėjęs, tai bent gyvanašlis nebūtų likęs . | Niekas jos … išgelbėti nepasiskubėjo Auk, dukrele, greitai, pasiskubėk veikiai 2.skubiai nueiti, nuvykti:Kunegaikštis Vytaudas, apei tus dalykus gavęs žodį, paskubėjo ant pagalbos Jauna pati su noru paskubėjo pri bokšto Uodas be žado grįžo pas žaltį, kregždė paskubėjo paskui jį 3.spėti, suspėti, suskubti:Kraštūse, kuriūse šalnos prasideda gale rugpjūčio mėnesies arba pradžio[je] šilo mėnesies, toksai tabokynas nepaskubės duoti gausios brandos lapų vidutinio derliaus par̃skuba, -ė́jo skubant pareiti, pargrįžti:Be reikalo parskubė́jau – svečių neatvažiuota pràskuba, -ė́jo 1. skubiai praeiti pro šalį:Abiem kryptim praskubėdavo studentai – pavieniui ir būreliais 2.praleisti kurį laiką skubant:Praskubė́ta jau – tiek metų prìskuba, -ė́jo 1.suskubti, spėti:Aš prìskubu atsinešti greitai 2.skubiai prisirinkti:Prigužėjo priskubėjo pilnas kiemas žmonių 3.skubiai prisiartinti:Laurynas priskubėjo prie Stanislovo, užstojo iš priekio 4. pakankamai, daug skubėti. sùskuba, -ė́jo 1.suspėti:Ji visur sùskuba apsisukti Žvejai vos besuskubėjo į miestą įsmukti Vos suskubėjusys Raseiniūse įsikurti Nesirūpink, mergužėlé, rankšluosčiu nešluostysi [ašarėlių]; nušluostysi rankovėle – argi suskubė́si 2.skubiau ką padaryti:Nieko čia nesuskubė́si, lėtas čia darbas Suskubė́j[o] pasakyt – aš ir nesupratau 3. skubant sueiti, susirinkti:Žmonės anksti suėjo suskubė́jo Mūsų linksmieji dainininkai suskubėjo Kaunan dar kongreso priešdienyje 4. imti, pradėti skubėti. ùžskuba, -ė́jo1. skubant užeiti kur:Užlėkiau laiptais, užskubė́jau Užskubė́ti pas ką 2. skubant užeiti už ko.3. per skubiai padaryti, prasikišti skubant:Ir aš imu dainuoti. Užskubu, per greit išberdamas žodžius, susigriebęs palaukiu .4. skubant gauti, laimėti:Kai skubi, tai šį tą ùžskubi 5. užeiti, užbėgti į priekį Mano laikrodis per parą minutę ùžskuba
2013-04-21 03:08:58
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž