Atskirti žodžio reikšmė

Atskirti - skìrti,-ia, skýrė 1.valant atrinkti, atmesti, kas netinkama Puikiai skìria arputė kūkales ir viską Čia pirmlakai, čia antrininkai, čia žolelės, – pati mašiną skýrė Par vėjį ka leido, grūdus neskýrė Nečysti grūdai, su pelais buvo, visai neskýrė Mašina ta toki buvo, kad ana su visais pelais, su viskuo, neskýrė nė biškio Šlapių javų nė mašina nèskiria Vyresnysis [brolis] ėjo ėjo, užėjo tokius žmones, katrie grūdus skiria rankom Tau būs(reikės)grybai skìrti Eisiva grybų skìrt 2.skaidyti į dalis, dalyti:Šita bičių šeimyna didelė, reikia skìrt, tai bus dvi Jeigu tas avilys spiečiaus neleis, reiks skìrt Kaimenę skìrti pusiau Vinculis skiria juos saujomis ir duoda mynėjoms Reikia pirma suvyt kamuolin siūlus, tada skìrt Skiriamasis piltuvas Riešutus skirk į dvi dali lygiai vienam ir antram Ana skyrė bulves dėl sėklos ir dėl valgio Ing dvi dali skiriu, dvejinu Skirti, dalyti ing margius Girią taškais skirti Čvertavoti, skirti ing keturias dalis | Kiekviena dvasia, kuryji skiria Jėzų, ižg Dievo neest, bet yra antichristu ^ Skirk lygiai, tik savęs neapsigauk | Kap išeina kartum dvi motinos, bitės skìrias ir eina iž avilio Spiečias bitės, ė naujos mamelės nėr, i anos nesìskiria Sodžiai skiriasi vienasėdžiais, visur pasidaro reikalingumas lengvai gaunamos paskolos ║atidalyti:Ožkos pienas grietienės nèskiria – visas pienas toks Sudėjau sūrį neskìrto pieno | Mėsa nuo kaulų skìrias Varškė labai gerai skýrėsi [nuo išrūgų] šį rytą Naujos karvės pienas skìrias(gerai atsiskiria grietinė) [Ožkos pieno] ir į pieninę nenora priimti, ka ans nèskiras ║ nesutikti nesutariant dėl nuomonių skirtumo, nebūti vieningam:Kožnas teipag miestas aba namai, kurie skirias prieš save(suskilę),neapsistos Tėvas skirsis prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą 3.stengtis atitraukti, atstumti vieną nuo kito (susimušusius, susiginčijusius):Jie pešas, o aš einu skìrt Ana skýrė skýrė juos, sakiau, gal patruks Kiti žmonės gieda, kiti barnį skiria – tikra mugė 4.imti iš būrio:Aš vienas tebuvau vaikelis, kur ims į karumenę, skìrs [nuo tėvų] Ims vainikėlį, dės nuometėlį, skir̃s mane jauną iš seserėlių skiriamaĩ Neskiriamai skirtinai | 5. skilti, plyšti, trūkti:Skìras tokiais trupiniais [duona], i viskas Jei duona skirias(kepalas įplyšta išilgai),tai iš namų kas išsiskirs Kad žemė po kojom skirtųsi, kad dangus ant mano galvelės griūtų, už nieko netekėsiu . Skirkis, sieroj žemynyka, tai ir aš su tavim razsiskirsiu ║nesilaikyti sudėtam, irti:Malkų kūgis skìriasi Pirmažolė skìrias, o atolas velias, kai dedi žaginin Tas kaulas turėtų skìrtis: čia parkirsta Pabrūžkuok, pabrūžkuok, kad siūlai lengviau skirtų̃s(nebūtų sukibę vejant) Namo siena skìriasi į šonus ^ Laiko viena ranka dubenį, o kita virtinius kemša, net žandai skiriasi ║skleistis Jau skìrias, tuoj žydės 6. šakotis, dalytis:Nuog Šadžiūnų [kaimo] kelias skìriasi Tas vieškelis skyrės į dvi puses Ėjo tada ir atrado asilaitį, pririštą pas duris ore (lauke,) kur kelias skiras, ir atrišo jį 7.praskleisti, prastumti į šalis, kad pasidarytų tarpas:Laužydamas medžių šakas, skirdamas ir lankstydamas krūmus, išbėgo didelis briedis Blogą rūtos šakelę skýrė(lenkė)į šalį, o gerą šakelę nuskynė | Gal išsigiedris – debesiai skìriasi Su kiekvienu jo žingsniu ščiuvo šokėjai, paguromis skyrėsi, darė taką Stanislovui . Plačioji tamsybė skirias – daro taką Skirkis, ūlyčia tu plačioji, tegul broleliai uliavoja ║daryti tarpą praskleidžiant, prastumiant:Staiga Drižas pakilo iš vietos ir, skirdamas rankomis taką, ėjo prie durų Mielas mėnulis ir sietynėlis skyrė kelelį tėvo sūneliui | [Nedidelė nuodėmė] skiria kelią nuodėmėsp marinančiosp 8. krikti, sklaidytis, skirstytis:Gal gana sėdėt, gal jau skìrsmės Vieni vienon pusėn skýrės, kiti kiton Jau ir po dvylikos, jau turgus skirias, pirkėjai išvaikščiojo Ir kad susiejo su jais, įsakė jiemus, kad neskirtųs iš Jeruzalės, bet lauktų 9.neleisti būti, gyventi kartu:Skir̃s tave jauną nuo motinėlės kap žalią rūtą nuo lelijėlės Bernužėli mano, dobilėli mano, žada mudu jaunu skìrti, poro[je] nelaikyti Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria Smertis tur mane ir tave skirti ║atjunkyti:Kumet vaiką skirì nu savęs, reik aną paržegnoti, pabučiuoti ir tik tada atskirti ║ardyti (bendrą gyvenimą):Atleka ir keika: tu mun skirì gyvenimą! ║ trauktis nuo ko, nustoti kartu būti, gyventi:Kaip yra sunku skirtis su tėvyne, nesitikint daugiau jon grįžti! Broliai nor skirtis šalin nuo mūsų Seniau vaikai nenorėdavo nuo tėvų skìrties Kai skýrės nuo mūsų, norėjo kalnan neštis namą Skirdamasis su ja, kiekvieną kartą duodavau sau žodį niekad daugiau nebesusitikti Atėjo Kūčia, kada pas mus mainosi šeimynos; jau tiem bernam reikia skirtis Gaila buvo skìrtis su jum Jis nuo jos nesìskiria: prie šono ir prie šono Skiriuosi nuog ko Skirkias nuog manęs. Jei tu nori po kairės, tad eš eisiu po dešinės | Žiemą ir vasarą turbūt jam buvo vienodai šalta, nes su kailiniais nesiskyrė Žmogus prisiriši pri to darbo i gaila skìrtis | Norė[jo] ana nuo karvių skìrties(atsisakyti melžti) ║ mirti:Atrodo, ka reiks skìrtis jau Nedavėt man žinios, kad mano vaikas iš jūs skìrias ║ gaišti:Kaip žąsyčiai užbadė[ja], teip ir pradeda skìrties 10. nutraukus santuoką, kartu negyventi, išsituokti:Seniau retai kad kada skìrdavos Nei geras vyras, nei gera boba nesìskiria Jau jei skìrias, tai didelė negražovė per kelis kaimus Skìrtis – tai skìrtis! Kam žudytis – a neužtenka sviete vietos?! . Pagyvena mėnesį du, jau skìras Tai svietas: tik susideda i skìrias Teisman padaviau – skìriams Šauka: negaliu širdies užlaužti, skìrsuos! O noris ir skirias, teneteka Kurs nuo moters savo skiriasi, tas tur jai duoti ženklą persiskyrimo 11. justi, suvokti kieno būdingas ypatybes, matyti skirtumą:Reikia mokėti skìrti du skirtingus dalykus Nors pagal vieškelį žemė priklausė tik vienam Jonui Puodžiūnui, bet dabar abu broliai jau nebeskyrė, kas vieno, kas kito Anas nèskiria, kad tai šitas rūbas darban, šitas geresnis, išeit kur – par jį visi sudokanoti Jis skirtinas, kaip matyti iš kalbos pavyzdžių, nuo laiko galininko Neskiriamì yra dalykai, tarp kurių nedaroma skirtumo Kirtis tarmėje esti ir kaip skiriamasis žodžio reikšmių ar formų elementas Įterptasjtarp dviejų balsių kaip skiriamasis garsas Idant … tą dvasišką … penukšlą ir gėrimą nuog kitų penukšlų ir gėrimų visų pilnai skirtumbim Gaila, kai žmogus nèskiria gėlės nuo dilgėlės 12.daryti skirtingą, kitokį, teikti būdingų ypatybių:Mokėjimas pasigaminti įrankius ir su jais dirbti yra skiriamasis žmogaus bruožas Ir tataig yra, kas ypačiai krikščionis nuog klaidėjimo pahonių skiria | Bet ypač jie skiriasi iš kitų savo batais, tų batų aulai tokie ilgi, jog niekur kitur pasaulyje tokių nesiuva Dabar ir darbai skìrias, ir laikas skìrias Pusvaikio skýrės darbas, matai, jau lengvesnis Jau dabar tai nesìskiria [miesto ir kaimo apsirengimas], o kap kadaise, tai skýręsis Jau beveik nesìskiria tie ančiukai, o tas buvo daug mažesnis Drebulės štamas sunkiau skìras nu jovaro Jau obuoliai iš lapų skìrias – jau vasaros galas Šviesos nematyti, diena nuo nakties nesiskyrė Barbės veido spalva labai nežymiai tesiskiria nuo durų spalvos – toks jis baltas Jo žodžiai nesìskiria nuo darbų Čia niekas neperkirtinėjo vienas kito kalbos, nenuobodžiavo, nesikarščiavo, nesiskyrė savo nuomonėmis Žmogus kaip žmogus: nieku nesiskiria nuo kitų Baltas ant balto man nèskirias – nematau Tuo didžiausiai skyrė̃s tikusios [mergos] nuog netikusių, jog anos aliejų turėjo, o šios jo neturėjo Tuo [žmogus] nuog kitų žvėrų nekalbančių skiriasi ^ Skiriasi kaip dangus nuo žemės ║ Skiriamojo sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai bei veiksmai, kurių vienas pašalina kito galimybę Sakiniai su kartojamuoju jungtukuarba…arbapaprastai vartojami savo pagrindine skiriamąja reikšme 13.pažinti, suprasti:Jauna būdama par du kilometrus skirdavau iš eisenos, iš viso ko, moteris ar vyras ir kas Jaunikliai jau pirmomis dienomis skiria motinos balsą Kas pasieny gyvena, tie skìria kalbas, o kiti nèskiria Plaučių uždegimu susirgau, porą savaičių nieko neskýriau 14.skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis:Manę neskýrė jaunimas, mylėjo, prašė Seniau labai skìrdavo: bagotos atskirai, tarnaitės atskirai Berniokai trys, ale negaliu skìrt nė vieno Nekokie te žmonės: šeimyną skìria(skyrium valgyti duoda) Senė buvo bešokanti į akis: – Kaip gyva neskyriau samdinio nuo šeimynos ir dabar neskirsiu! Kitas liūb šeimyną skìrs nu valgymo(prasčiau maitins) Eik ėsti – paskiau sakysi, ka nu valgymo skìram Skýrė su valgymu, negalėjo pri anų pabūti Idant ištirtumbit, kaipo ponas Egiptą ir Izraelią skiria 15.riboti:Sėlių žemę skirianti nuo latvių Dauguvos upė Žuvinto ežeras skiria dzūkus nuo kapsų Pro raudonai išdažytus vartus sienoje, kuri skyrė gatvę nuo namų, įėjome į keturkampį kiemelį Skiriamasis(intarpo)žiedas ║ trukdyti bendrauti:Visi gėrėjosi Stašio drąsa ir džiaugėsi, kad dabar jau bus pasibaigęs tas įtarinėjimas, tiek metų skyręs kaimyną nuo kaimyno 16.duoti, suteikti, aprūpinti kuo:Tėvelis man skýrė tris šimtus Skìrti premiją Jai už metų bus skirtà pensija Skìrti pinigų patobulinimams Skìrti kam butą, kambarį Vaistus geriausius skýrė Šitą žiedą tau skýriau Jos čia paliko bitys, jau jai skìrtos: kur brolio – brolio, kur jai – jai [Žmonės] iškirto jiem skìrtą mišką, kai sudegė Kiek skìria dalies, čia taip nu tėvų priklausė Skìrk lygiai visiem! Išėjo mada: i dukterim reikia lygi dalia skìrt Skìria, kad mergiotei i mašina, i namas, o kitiem vaikam nieko Kad nors pusę karvės skirtų̃be sūnui Nėr man matušės kraiteliui kloti, nėr man tetušio dalelei skirti Kad ir verksiu, bet ne viena, verks ir tėvulis, dalelę skìrdamas Tada skyrė sau Lot visą žemę pas Jordaną O eš tuo čėsu pakėliau savo ranką, idant išvesčiau juos iš Egiptų žemės žemėna, kurią eš jiemus skyriau Dievas nudalijo ( skyrė dalią) kožnamui Ir aš skiriu jumus … karalystą ^ Nei skirtas, nei pamestas ║paaukoti:Pašvęsk ( Skirkite) man visą pirmgimį 17.pateikti vartoti, naudotis kuo pritaikytu kuriam tikslui:Mokyklai skiriamì skaitiniai Tokie straipsniai yra tikrai geri dalykai, bet jie skirti reikėtų vadovėliuose ne pirmai mokslo pradžiai Tik mažas krūmais apžėlęs, apdulkėjęs sodelis glaudžiasi prie tos mūro trobos, kuri skiriama keliauninkams Peiliai, skirti knygrišystės darbams, galandami iš vieno, dešiniojo šono Javams sėti skìrtas laukas 18.leisti patirti:Neskìrk peilio(operacijos),Dieve, i neprieteliui Tėvelis mirė – vargą skyrė ir nuo giminės mane atskyrė ^ Ką Dievas myli, tam i kryžių skyrė ║perleisti, teikti kam ką:^ Nei čia kitam skìrt, nei čia savo išbėgt Kad peikia, tai reikia; kad giria, tai kitam skìria ║linkėti:Tep pragyvenau ir jiemi skiriù gyvenimo laimingo ^ Ko pats nenori, kitam neskìrk 19.panaudoti, teikti kuriam reikalui (laiką, jėgas ir pan.):J. Lelevelis domėjosi ir Lietuvos istorija ir ne vieną veikalėlį ar straipsnelį yra jai skyręs Pačias geriausias rytmečių valandas turėdavau atiduoti mokyklai, o popiečius ir vakarus skirdavau literatūrai Daug dėmesio kritikas skyrė literatūrinio palikimo tyrimo, vertinimo ir tvarkymo klausimams ║pavesti, panaudoti ką vykdomą tam tikram tikslui:Dvi dienas vyko seminaras, skirtas ideologinio darbo tobulinimo klausimams Vakar įvyko iškilmingas susirinkimas, skirtas Raketinės kariuomenės ir artilerijos dienai 20.nustatyti:Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje Dievas surėdė žmogų, gyvulius, skýrė metus visiem Skìrti baudą, atlyginimą 21.pavesti eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą:Jį čia mokytoju skirsią . Švietimo skyrius pavedė man mokyklos vedėjo pareigas. Čia yra skiriamasis raštas Tave skirsim apylinkės pirmininku Vienus [piemenis] kiaulium skìrdavai ganyt, kitus skìrdavai žąsim ganyt po laukus Nu, ir skýrė ans: katrie jaunesni, tus į darbą, į darbą Martynas Karalius skirtas trečiuoju pabroliu Su didžiu nusižeminimu meldė karaliaus Aleksendros, kad tokių niekam Žemaičiūse nederančių kunegų nebskirtum į klebonus | Jį turbūt į sanatoriją skir̃s(siųs)kur no[rs] ║duoti (darbą, vietą):Skýrė darbą Radvilišky Ei močiute, motule, skyrei ma[n] vietelę, ir išskyrei ma[n] vietelę į didį vargelį ║užduoti ką padaryti:Atidirbau, kas man buvo skìrta Lig šiem metam ravėjau, šiemet jau neskýrė 22.rinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą:Skirkime, kas mūsų sąžinei arčiau. Juk turime pastatytą savo lietuvišką kandidatą. Aišku, kad tą ir skirsime Mes tave paukščių karaliene turėsim skirti Ne svietas beskyrė sau vyresniūsius, nes karaliai pardėjo jus svietui 23.rinkti geresnį, tinkamesnį:Prie ūkės visiem reikėjo dirbt, i neskiriant darbų: ar vyriškas, ar moteriškas – viską iš vieno dirbom Skìrdavom [perinti], kad būtų apskritesni kiaušiniai – tai viščikės Aš skiriù tau arklį, t. y. išrenku Daba aš tai jau viską galiu valgyt, nieko nèskiriu Laiminga esu: nieko nèskiru, viską ėdu Neskiriant(viską)liepta jam valgyti Vaikius skýrė i paliko be vyro Skýriau skýriau tą skarelę, i netiko Skirk sau bernelį, kur raudonais veideliais Eičiau, skirčiau iš to pulkelio kur sau lygią mergelę A jūs tokį ėrelį sau skirkiat (imkiat), kursai yra be nutarties ( patinėlis) bei mitulys | Dobilai, miežiai žemę skìra – prasto[je] neauga | Tu, vaikeli, nesiskìrk, viską valgyk Yra iš ko skìrties Kiti vaikai skìras sau žąsyčius, o Stasius nesìskira Tų kavalierių buvo riaušės, o skýrės skýrės i pasiliko netekėjus Aš jums nebepiršiu, skirkitės, kokius sau norite Matote, ik šiol buvau jaunikis, laikas jau skirtis moteriškę . Laikas vieną iš dviejų skirtis Geriaus yra tarp dviejų piktų daiktų mažesnįjį skirtis Skìrkis ar smertį, ar vergystę Ei sūnyt, sūnyt, sūnyti mano, skìrkis širdy mergelę O aš tau duosiu skìrtisi iš šimto Valia man skirtis iš visų, kuri dailiausia Seserele muno, skirkis po visą stalnelį tinkamą žirgelį ║ieškoti reikiamo, pritaikyto:Įėjo į krautuvę, užsibrėžė žiuburį ir ėmė rakčiukus prie stalčiaus skirti 24.įtraukti į tam tikrą kategoriją pagal būdingas ypatybes:Visi šie veiksmažodžiai skiriami prie I asmenuotės 25.lemti, žadėti, numatyti:Jam skirtà didi ateitis Ji ne tau skirtà Taip jam likimo skìrta Tavo tokia dalia skìrta Kodėl, kodėl likimas skyrė keliaut man svetimus kelius? Kiek ma[n] skìrta [amžiaus], tiek užteks i be peilių(operacijos) Kas man skìrta, atsiimsiu alei kruopelytę Dievas žino, kam skìrta ta [užkasta] skrynia buvo Nieko nepadarysi – kaip jau kam skìrta Anam buvo laimė skirtà, bet nesugebėjo pasiimti Neverkie, mergele, neverkie, jaunoji, kad bus mumim Dievo skirta, tai mes nesiskirsim ^ Kam kas skirta, tai kaip koja įspirta Kaip skìrta, tą pasiemi | Kad pelėda vaitoja, tai tam kieme nelaimė skir̃sis ║manyti ką įvyksiant:Visi skýrė smertį mamai, o pasidarė tetei 26.numatyti, nuspręsti kam ką daryti:Ana buvo skirtà an operacijos ║ rengtis, ketinti ką daryti:Aš skiriúosi rytoj važiuot į Braziūkus 27. sektis, klotis:Kad darbas skirtumias, reik gero gaspadoriaus Anai viskas(visi darbai)baisiai skìras, kaip žaibas ana yra visur Kad tik skiras darbas tam vaikiuo Kalba anam skìras Darbas neskiras (nevedas) laikyti nebetinkamu:Ant lãpių jau mane skìria burnõs neskìrtineprašnekti:I burnõs neskýrė, i žodžio netarė [marti] Diẽvulia neskìrk Šaltis – Diẽvulia neskìrk! dūšià skìrias nuo kū́no miršta.gẽlumbes skìrti snausti:Ir skirs gelumbes kaip tris naktis nemiegojęs kū́nas skìriasi su dūšià Nežino, ka muno kū́nas su dūšià skìras nu darbo pãlaikus skìrtidvėsti Užvirtęs paršas kojom tik buria, matyt, pãlaikus skìria pelùs nuo grūdų̃ skìrtisuvokti, kas gera, vertinga, kas ne:Mokėk skìrt pelùs nuo grūdų̃ skìrto gãlo nebū́titurėti vargo (su kuo):Matos, kad nebus skirto galo su tuo durnium su [šiuõ, tuõ] pasáuliu (ámžiumi, gyvẽnimu svíetu) skìrtismirti:Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas Be laiko reikia skìrtis su tuõm pasáuliu Jau anas skìriasi su šiuõ ámžiu Vesk pakajuj ing tavą šventą garbę su tuo svietu skiriančius keliaĩ (takaĩ) skìriasi(kieno) nutrūksta, neįmanomas bendravimas, buvimas drauge:Man baisu – žinau, kad mūsų skiriasi takai vė́lei skìrtis su kū́numirti:Didi nuodėmė, jei leisi po žeme jo vėlei su kūnu skirtis žẽmė skìriasi [po kójų] Arkliai būdavo geri: net žẽmė skìriasi, būdavo, kai važiuoja Tai bent vyras: kai eina, žẽmė po kójų skìriasi! Keikia, net žẽmė skìriasi apskìrti,àpskiria, apskýrė 1.liepti, pavesti ką daryti:Apskyrė man įstato mokslą, bet aš su visu kitokį turėjau savo pastatymą Kunigų yra urėdas žmones mokyti, bo ant to visi yra apskirti 2. išrinkti (balsuojant ar susitarus) į kokį postą:Karalius mirė po tų metų, o ing ano vietą žmonys apskyrė tą meistrą Ant galo diena nemetu apskyrė jį savo Viešpačiu Apskirkiam sau vadovą Todėl Dievą jūsų kaipo stipresnį saunoriai už Dievą apskiram ir išpažįstam | Pasisaugokit, kad, tėviškę mylintį skirt norėdami, neapsiskirtumbit tėviškės neprietelių 3.parinkti, surasti (vietą):Einam, apskìrsim daržinei vietą Apskyrus vietą dėl skynimo, reikia aulių pridirbintise Tranai àpskira vietą bitims Žemaičių reikalingas skaitlius susirinkęs iš čėso apskirto[je] vieto[je] Stovėjo vienas [medis] nelab toli krašto jūrės, ir tą patį lovos vietoj sau apskyriau 4.išrinkti ką tinkamą, parinkti:Apskýrė parinktinius vyrus imti akrūtams Apskýrei vietą, nu apskìrk sau moterišką ir žanykis Čia tokio vyro aš negaliu apskìrti Nebàpskiru seno žmogaus mūsų parakvijo[je] Vištą jau apskýriau, katrą papjauti Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? – Vincelis, jau mano apskirtas, – atsiliepė pati Nė kokios kitos negalįs sau apskirti, tiktai tą [paną] Ir apskýrė ma[n] bernelį kaip lauže kelmelį Vesk mus keliu teisuoju, tau ant garbės apskirtuoju | Visi turiam po karvę apsiskýrę Motriška kol nejo pri daktaro, tol ana negalėjo apsiskìrti akuliorių Mikolas jau buvo apsiskýręs mergą, ale motyna neleido imti Tu negražią moterį apsiskýrei. – O kad tu su mano akia matytum! Pačios, rodos, ir dar neturi apsiskyręs? Ten yr sūnus, gali apsiskìrties par kavalierių Iš pat pradžios vakaro jis ją apsiskyrė, visus beveik šokius su ja šoko Apsiskýrė viens bernelis kur jauniausią mergužėlę 5.nustatyti, sutarti:Neapskirtas, neapimtas, neuždėtas laikas Atgiedojus himną, kunigas kozonį tur savo apskirtąją sakyti 6. išsivaikščioti, išsiskirstyti:Apsiskýrė svečiai, susėdo valgyti numiškiai 7.duoti nuosavybėn, suteikti, aprūpinti kuo:Tau yra apskìrtos pievos Nėr man motušės kraiteliui krauti, anei tetušelio dalelę apskirti atskìrti,àtskiria, atskýrė 1. atrinkti, atmetant, kas netinkama:Àtskiria gerus grūdus sėklai Rugius su kretilais sijos: kas sėklai, kas kiaulioms atskìrs | Vėto su rankom – pelai sau, grūdai sau atsìskiria Kaip atsìskiria grūdai, tai švarūs būdavo Bulbes rinksiam, gatavai sėklai atsiskìrsiam ║pašalinti iš visumos:Vėtydami žirnius, mas nuo jų atskiriam avižas Niekočia tai jau pelus atàskiria Kai šukuoji šepečiu, pakulas àtskiri Pirmuliausia pilam [pieną] betonan(į bidoną),smetoną àtskiriam | Eina pripiestin [grikiai] su lukštu, per sietą išsijoji – miltai atsìskiria Patrina ir supranta tujau pat – spalis atsìskira nu to pluokšto Atsiskìrs, būs vieni gryni jau, jokių pakulų susimaišymų nebūs [linuose] Jai tai atsìskiria pienas labai 2.atidėti dalį, atidalyti iš visumos:Ataskìrtas spiečius Atskirkite savo daržuose po kelias ežes apvyniams Atskirk linų pluoštelį Žiupsniuką atàskiri ramunėlių, indedi vandenin [Sušlapęs gaidys] po plūksnelę vieną atàskiria ir džiovena Pavienių [gyventojų] atskirtì sienojai paravėj Tada buvo atskirtì kapai, katrie pasikorę | Aš išsiėmiau pinigus, dešimtį auksinių atsiskyriau, o kitus sudėjau į sėlenų puodą Atsipjauk, atsiskìrk raumenį 3.atidalyti vieną nuo kito:Susviję, susisukę siūlai matkoj, negaliu atskìrt | Kūda boba, žiaunos tik atsiskýrę(labai įdubę žandai)! ║atidalyti, atitraukti ką glaudžiai susijusį:Sąvokų turinys neatskiriamas nuo formos atskiriamaĩ Rinkos dydis yra neatskiriamai susijęs su visuomeninio darbo specializacijos laipsniu atskirtinaĩ Neatskirtinai Du bus viename kūne, tai est neatskirtinai suglausti 4. paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų:Savo avį atskìrk sau Baltį atskýrė penėt Trys [karvės] jau buvo ataskìrtos ligotos, tai tas, va, saugok I kiaules atskìrtas ganydavai Atskirtas nuo giminelės kai baltas akmenelis [v]andeny Atskyrėm ir neprileidžiam večeriosp jo šventosp Ir atskirs jis vienus nuog antrų Išeis angelai ir atskirs piktuosius ižg vidurio teisinykų Ir pats jas atskirs vieną nuog kito, kaipo piemuo atskiria avis nuog ožių | Atsiskirtisi Kap išeini perimot [gyvulių], ir atsìskiria savi Atsiskýrė nuo keltavų ir lekia miežiuosna karvė Juodu nejučiomis atsiskyrė nuo kitų ir nuėjo vienu du pasivaikščioti į pamarį Ir atsiskyrė nuog jų …, ir klaupė and kelių ir meldės Tie patys nuog tos draugystės tikrai atsiskiria Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią 5. nutolti (nuo vietos, prie kurios buvo priglusta):Laivė buvo jau atsiskyrusi nuo kranto Nuo tamsios pilkos namo sienos atsiskyrė šešėlis 6. atsišakoti, atsidalyti:Tarama – ežeriokas, anas atsìskiria nuo Dringių 7.neleisti būti, gyventi kartu:Juos abeitą(abu)atskýrė Kartais nuo vaikų meilingus àtskiria tėvus Negerk, sesute, žalio vynelio, ba tave atskir̃s nuo motinėlės Verks našlaitė nevirkdyta, nuo tėvelio atskirta Jau atskýrė mudu jaunu ir meilius žodelius | Nė vieno ižg bendrumo to džiaugsmo neatskiria, visi vieną džiaugsmo priežastį tur bendrą Vislab, kas mūsų širdį nuo Viešpaties atskiria, tur būti atskiriama ║atjunkyti:Ji maitina jį o paskui, kai laikas ateina, ji àtskiria jį nuo savę Kai atskýriau vaiką nuo savę, ir ėmė negeruot Paršeliai jau keturių savaičių, galiama būs nu kiaulės atskìrti Tėvai, užtverk gardinį, reikia teliokas atskìrt ║ nustoti kartu būti, drauge nebegyventi:Kai vyresnysiai sūnus pasistatė gryčią, tuoj pat ir atsiskýrė nuo tėvo Po mažai žemės mes turėjom, kap atsiskýrėm Jis atsiskýrė nuo brolių Matai, anie atsìskira, anims išimtinę duoda, anie į pryšininkę išeita Susiblakavo su juo, i jau neina atsiskìrt Tas kareivis atsiskyręs nuo to senuko ir nukeliavęs toliau Ka tie bajorai atsiskìrdavai, tai mum mažiau tos bandos būdavai [ganyti] Atsiskìrki, dukrele, atsiskìrki, jaunoja, nuo pijoko bernelio Ko saulužės atsiskyrei? Aušrinę pamylėjai? Ir šitaipo atsiskyrė brolis nug antro ║ pasitraukti nuošaliai vienam, nebendrauti su kitais:Atsiskyręs nuog žmonių O jūs kaip kokie vieniši kurmiai norit lindėti savo urve, atsiskyrę nuo žmonių ir nuo gyvenimo Atsiskyręs it girios paukštelė Turime … nuog žmonių atskirtis ║ pasitraukti iš gyvųjų tarpo:Sušalę, išalkę, visokie vargai spaudžia, o išeiti iš tos žemės, atsiskirti nė vienas nenori Kas metai mūsų kartos vis mažiau lieka: tai vienas, tai kitas atsiskiria ir nueina sau namo(miršta) 8. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti:Pykosi – ir atsiskýrė Girdėjau, kad su vyru atsiskýrė Toks gražus vaikas buvo, o pasidarė nė šioks, nė toks – su boba atsiskýrė Motka atsiskýrė nuog vyro, mylėjo tą berną Bet jeigu neviernas atsiskiria, tesiskiria 9. suvokti, pajusti kieno būdingas ypatybes, skirtumus:Nuo draugo priešą, o nuo priešo draugą atskirti šiandien nebemoku Daba vyro nuo mergaitės neatskìrsi [iš aprangos] Paseno ir da nemoka merginos nuo moters atskirti Kad abidi sutinku – àtskiru, kad vieną – nežinau, katra Kaip ji atskiria pelės tylius žingsnius nuo vėjelio ošimo už klėties durų, tai jau jos slaptis Pridera ji skaityti atsargiai, t. y. ataskiriant, kas tikra, kas ne ^ Auksą ir pelenuose atskirsi Geras bernas, kad pažagrės nuo žagrės neatskiria Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs Aklas šviesos nuo tamsos neàtskiria Kad tu jau dienos nuo nakties neatskirtum, tėvo motinos nepažintum! Ir durnius atskiria lašinius nuo pelų, ir aklas – dieną nuo nakties 10. atpažinti:Žymė įkirpta [avies ausyje], kad atskir̃tų Raidžių neatàskiriu, nematau Paukščių aš nepažįstu, varną atàskiriu Ma[n] įdomu, kaip tie paukščiai àtskiria, katram vaikui davė lest Iš tolo àtskiria mano balsą Jie atskiria laiką, vietą, spalvą, gaidą | Ji atsìskira, ka ne vainutiškis esi 11.padaryti skirtingą, parodyti būdingas ypatybes:Sakiau, jos moterystė yra padorus suglaudimas, o tatai todrin, idant jį atskirčia nuog nepadoraus sujungimo | Maž teàtskirias kalba lietuvių ir žemaičių Juk aš negaliu atsiskìrt nu kitų Sakau, kaipo ilgai tėvonis yra vaikas, nieku neatsiskyręsi nuog tarno Kuriuo pašlovinimu atsiskyrė nuog kitų visų numirusiųjų žmonių Naujasis aprėdas vaiskui atsiskir visuotinai nuo dabarnykščiojo ║pažymėti kuo, padaryti kitokį, kuo ypatingą:Šiuosmet ažu bėdų tai nebus kuom ir šventės atskìrt 12. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis:Našlaitis, vaikel, vis visų atskìrtas Atskìrdavo samdininkus, daug tokių buvo vietų, kur atskìrdavo nū valgymo Muni valdžia neàtskira i pensiją duoda 13. atriboti, atitverti:Per ištisus devynis mėnesius vienuoliai būdavo atskirti nuo viso pasaulio Jara mus atàskiria – gretimai gyvenam Eilia medžių eina, kaip ir laukai atskirtì Vaisingus medžius aplink savo sklypą sodino, kad savo kupelį(aptvarą)kiekviens nuo kito atskirtų Užtveriu, tvora atskiriu Ir atskyrė vandenį po tvirtybės nuog vandenio aukštai (ant) tvirtybės | Sujungiamieji sakiniai visada vienas nuo kito atskiriami tam tikru skyrybos ženklu ║izoliuoti nuo įtakos:Įstatymiškai bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokykla nuo bažnyčios ║neduoti teisės į ką, nepripažinti kuo, pašalinti iš kur:Jis buvo atskirtas nuo bažnyčios ir ištremtas Atskirti nuo surinkimo Atskiriu, iš surinkimo išmetu Atskiriu nuo tėviško dalyko, nuo tėvonystės 14. atidalijus iš visumos, duoti nuosavybėn:Duoda sūnui [tėvai], nuog savo žemės atskýrę Jau kraitis atskirtas, skrynia užrakinta Dėkui tėvužėliu[i], dėkui senajam, kad atskýrei man dalelę, jau daugiau nereiks Mes tau atskìrsim didę dalelę, mes tau sukrausim aukštą kraitelį Matužėlė širdužėlė, atskìrk manei kraitelį Randu tėvo numirta, maža dalelė atskirta | Paprašyčiau gegutytės, kad atskirtų man plunksnytę. Lėkčiau greitai ant kapelių numirė:Kaip dūšia Kristaus nuog jo kūno atsiskyrė, tai žemė būk kad nuo savęs atsiskirti norėjo Vėlė atsiskyrė nuo kūno su šiuõ pasáuliu (svíetu ) atsiskìrtinumirti:Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu Atsiskyrė su šiuo svietu šiáudus atskìrti nuo grūdų̃suvokti, kas gera, vertinga, kas ne:Matai, aš atskýriau šiáudus nuo grūdų̃ daskìrti,dàskiria, daskýrė paskirti 3: Daskìrkie gi man dalelę įskìrti,į̃skiria, įskýrė įtraukti į tarpą:[Žmones] į krikščionių surinkimą priėmiau ir įskyriau Neįskirk ing peklą manęs su razbainykais | Į šią grupę reikia įskirti ir vadinamuosius samplaikinius įvardžius įskiriamaĩ imtinai, įskaitytinai:

Žodžio atskirti sinonimai

Atbrigzti, Atbraizgėti, Atspurti, Atspuryti, Atskutoti, Atrykšti, atidalyti, atriboti, atitverti, izoliuoti, separuoti
Žodžio atskirti sinonimai

Žodis atskirti kitomis kalbomis

Rusiškai: отдельный
Angliškai: separate
Estiškai: separado
Lenkiškai: oddzielny
Latviškai: atsevišķs
Lietuviškai: atskirti
2013-03-18 07:40:36
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž