Atsemti žodžio reikšmė

Atsemti - sémti,sẽmia (sẽma ), sė́mė 1. imti, pilti skysčių, kabinti biralų:Moteris prisaikdino urėdas, kad vandens iš čia nesemtų Senis sẽma, sẽma vandenį, ir vis dykas rėtis Būriai semia vandenį i lieja Kas neturi šulinio, tam [v]andenį leidžia sémt [kaimynai] Iš kur tu semì vandenį? Šaltinėlis – sémk ir sémk, ir vis tai yra vandens Tris keturis kibirus išnešei, i nebėr vandens: su kaušeliu turi sémt Ir vandens malkus iš klano sémdami gėrėm Buvo sémtie mediniai kaušai Sẽma su juom, su šituo samčiu Su ranka sémsi vandenį Sẽma iš krūvos ir pilia prieš savę Sėmė iš maišo miltus virtiniams, o žvilgsnis nejučiomis rausėsi svirnelyje Viduo[je] tau sẽma grūdus, pila į maišą – visus grūdus tau išpils! Anos bulbas sklepe sẽmia Su ta bertuve sẽma i bera grūdus Ten pinigai sukrauti krūvomis, lyg akmens prie plento – tik pasilenk ir semk rieškučiomis Bites semdamys, būkiat kantri ir palengvai tą darbą atlikiat Atėjo mergelė vandenėlio semti, atjojo bernelis žirgelio girdyti Man vandenėlį bèsemiančiai ir burnelę beprausiančiai, ir užtiko šiurkštus vėjas Kareivėlis žirgelį girdė, mergužėlė vandenėlį sė́mė Man vandenio besemiant, atjojo du bernyčiu Ir atejo trins seselės vandenelį semti Kam sė́mei avižužėlių, kano šėrei žirgužėlį? Tos atejo semtų vandinio Semkite dabar o neškit užveizdėtojui svodbos Tarnai žinojo, kurie sė́mė vandenį ^ Tie rūpesčiai sveikatą kasdie kap semtè sẽmia Nesemk su samčiu – ir su pirštu prilaižysi Semk lapus(lapienę),daugiaus nieko nebus Sémk lapus, bo daugiau nebus Sémk grybus, geriau nebus Gera gyventi, kai yra iš kur semti Semi su rėčiu vandenį Nemėtyk bulvių po kojų – ne iš balės semì! I tėvas pinigus ne iš upės sẽmia Pinigai ne iš upės semami, bet sunkiu darbu gaunami Nei semta, nei pilta – pilna bačka syvų semtinaĩ semtinõs: Anims rodos, ka piningus semtinaĩ sẽma Pieno semtinaĩ pasemk su puodelaičiu Nepilk, nepilk – semtinõs semk | Gerti vandenį semdavos iš upelio Aš nesisémsiu, tu man duok ║traukti, siurbti:Drignė sẽma iš versmės vandenį – lis lietus ║valgyti (sriubą):Kruopikių gal sémsi? Kiek te aš valgysiu, šaukštą sémsiu, i gana Padėk prastų burokų – nesem̃s i šaukšto 2. imti, gauti ką tinkama, reikalinga, naudinga:Jis maudos, sveikatą sẽmia Jis iš to tik naudą sẽmia Iš mano kalbos pinigus sẽmia Būtų gerai, kad ir kiti rašantieji per daug nesiskubintų ir stengtųsi semt žinias iš tikresnių šaltinių Mašinos gamins mašinas ir sems pasaulio energiją tokiu mastu, kurį dabar mums sunku net įsivaizduoti | Iš tarmių semdamies medžiagos, galėtume gerinti rašomąją kalbą Išraiškos priemonių K. Donelaitis semiasi iš liaudies kalbos 3. užlieti, tvindyti:Pavasarį vanduo visą apylinkę sẽmia Vakar po lietui vanduo net tiltą sė́mė Vanduo sẽmia pievas Jau vanduo lieptą sẽmia Kad paleidžia [v]andenį, tai sẽma dirvą, pilni tarpežiai Varduva sema į lankas, kad upis yra ištvinusi Šuoja patvinus – per brastą važiuojant, ratus sẽmia Semia vežimą | Dangus žemas, retos žvaigždės kibirkščiuoja, o jo pakraščius nuo pievų kylantis rūkas semia . Saulė jau leidosi, ir raudona žara sėmė dangaus pakraštį | Pakilo didelis viesulas ir varė bangas į laivą taip, kad laivas sėmėsi ║ lietis, bėgti į vidų:Kol aš nubėgau, karvei pradėjo vanduo sémties į burną Batas suplyšo, sẽmas [v]anduo į vidų Par liptą eitant, jau sẽmas [vanduo] 4. supti, siausti:Sẽmia, sẽmia mus vokiečiai iš visų šonų! ║apimti:Snaudulys sėmė jo sąmonę Nerimas sėmė jaunų vyrų širdis Pyktis ema, kaip [v]anduo sema 5. mušti, kirsti, rėžti, duoti:Sémk į sprandą už tokį darbą! Jis piktas, sẽmia, ką nutveria Kai sėmiau antausį! Aš tau kad sémsiu, tai tu atsiminsi! Sémk smagiai į snukį, ka pajustų! Sémti par ausį tokiam kogaliuo! Sėmė iš peties, pasivedęs į šalį, ir paklausė, ar dar nori 6. pjauti:Mano peilis gerai duoną sẽmia daug:Senojoj gryčioj, būdavo, duonvabalius galì rieškùčiom sémti nors sáuja (rieškùčiais, sámčiu) sémklabai daug:Samanykščioj uogų – nors sáuja sémk Žmonių aibę turiu valgydinti, bet užtat naujienų – nors rieškučiais semk Šiem reikalam mergų – nors samčiu semk .pìnigus sémtipelnytis:Žiūri mūs žmonelės, kaip iš po jų kojų svetimšalis begėdiškai semia pinigus sáuja sémtilabai daug:Jai kad būt sáuja sémt uogų, tai gal rinkt[ų] tada sáujomis sémtidaug gauti:Pinigus semu saujomis Išsimokiau siūti, daba piningus saujoms semsu svetimomìs rañkomis žarijàs sémtinemalonų ar pavojingą darbą pavesti kitiems:Mėgsti svetimõm rankom žarijàs sémt àpsemia (àpsema apìsemia ), apsė́mė 1.didumą (biralų) nusemti:Apsė́miau grūdus, apsė́miau iš pakojos 2. užlieti, užtvindyti:Vanduo apsė́mė tekinius ratų Vanduo apsė́mė visą pievą Nemunas apsė́mė daržus Miežiai buvo apsemti vandeniu ir iššuto Vienąkart ažėjo lietus, tai apsė́mė visą gryčią Kožnam pavasary apìsemia tą pievą Ans pasilipo an kėdalės, jau i kėdalę vanduo apsė́mė Tankiai čia àpsema ir tiltą, ir lanką Lieptai plūduoja, apsemtì [v]andenio | Buvo suspindusios kelios vakarinės žvaigždės, bet ir jas visas apsėmė debesys Dūmais visas apsémtas jau tvartas(dega)! | Visa pieva apsisė́mė vandeniu ║ apimti:Buvo apsémtas ligų Bėdos, vargai mane apsė́mė Apsė́mė miegas Šilta pasitikėjimo banga apsėmė jo krūtinę Iš karto viską pasaulyje apsėmė tyla Savo baisybe visus mus apsėmė 3. apnikti:Tik ineik pas juos gryčion, tuoj visas kojas blusos àpsema Ana varnos visą lauką apsė́mė lyg marios Jos apsė́mę(apgulę)korius sėdi 4. apsupti, apstoti iš visų pusių:Vokiečiai užejo, apsė́mė Nieko ir nenumanėm, tik žiūrim, kad jau apsė́mė kariuomenė Apsė́mę [laiko] urėdą jiej visi ║apjuosti, apsukti:Lovelis turi apsė́męs kartį àtsemia (àtsema ), atsė́mė semiant atpilti, dalį nusemti, nupilti:Ar atsė́mei vandenio arbatai? Atsė́miau tau kiek prėskinio, ar valgysi? Da truputį atsémk miltų, bo bus per daug Puodas kai tik pradės virt, atsémk vandenio Ot, àtsemi pirmalakų ir mali Ir atsémti reik sėklai, jug reik pasėti Atsémsu [viralo] i tau paliksu, neliksi neėdęs! Šeimininkė atsems po stiklinę, prikimštą plunksnų, papils priešais ant stalo Grūdus inpylus, neatsémk: visą dalią atsémsi | Graužė ji mane, graužė, kol sveikatą atsėmė(atėmė) | Aš vaikuo atsisė́miau pieno Sau irgi gerokas rieškučias [sėklos] atsisėmiau dasisémti,dasìsemia, dasisė́mė prisipilti tam tikrą kiekį:Dasisémk uogosna [v]andenio, i atsigersi į̃semia (į̃sema), įsė́mė1. semiant įpilti:Įsémk porą šaukštų kąsniui užbaigti Šulnis taip nuseko, kad nebgal į viedrą nė vandens įsémti | Kad spietį įsemi, tai menkiaus trečia dalis avilio tur tuščia pasilikti Įsemkiat dabar kožną [spietlių] ypačiai į aulį ir nuneškiat ant savo tikros vietos | Velniuo(nedoram žmogui)proto neįsémsi | Sėmiau brazdėjau po šulnį, bet nieko neįsìsema kibiran Ansai indą pasiėmęs, karšto vandens įsisėmęs Kopūstų jukelės insisė́miau, o mėsos nevalgiau 2. įsileisti, pradėti, imti (ką daryti):Kad įsisems paskui žmogų lakstyt, tai ant kulnų ir ant kulnų ìšsemia (ìšsema ), išsė́mė 1.išpilti (skysčius), iškabinti (biralus):Išsemt Jinai, anyta, išsė́mė visus grūdus, miltus Pieną išsė́mė iš šulnies, kaip visi buvo laukūse Šulinys stovi vidur kiemo, neišsemiamas nei žiemą, nei vasarą Kvaila buvai, reikėjo visus barščius išsémt Kumet kiaulę mesinėjo, kraujus iš vidaus išsė́mė su krūzeliu Iš aruodo išsė́mei rugelius, ir nėra Eikit maltų, pabėralę iš pečiaus išsėmiau Sniegą prastums kely [mašinos], o purvo neišsem̃s Anglis ìšsemia ir veža parduot O kad jie virė, privirė katilus ir sagonus, vis tų miltų neišsėmė Pelenus ìšsemia, padaro šarmą Žvyrių išsė́mė, kelin išvežė – ir paliko duobė | Išsėmei(išnaikinai)gražumą iš mano veidelio ^ Ėmei išsėmei, dabar pripilk Aruodą išsemti lengviau kai pripilt Marių neišsemsi, žvaigždžių nesuskaitysi Šaukštu (Su šaukštu ) upės neišsemsi Ne viedru sveikatą išsémsi, ale šaukščiuku | Šulnys išsisė́mė Ir šulinyje vanduo, tankiai semamas, išsisema Išsisė́miau du viedrus [v]andenio karvei pagirdyt | Ar jau išsisėmė šaltinis vargų? 2. viską tinkama, reikalinga, naudinga paimti, sunaudoti:Mokslios mergaitės iš jos veikiai išsėmė visą jos skaitomąjį, rašomąjį mokslą Galimybės dar toli gražu neišsemtos Neišsemta versmė meilės didės Ir mokslus labai naudingus, ir graudinimus reikalingus pigai ižsemsime O pone Dieve, mielaširdystėj neišsemtas išsemiamaĩ Autorius nemano, kad jis išsemiamai(išsamiai)viską yra aprašęs Priežastis nėra išsemiamaĩ žinoma | Meilė jo niekumet nemažinas, negi išsisem nepabengta gausybė jo mylaširdystės 3. atimti, sunaikinti (sveikatą, jėgas):Girtavimas sveikatą išsė́mė Tie sunkūs darbai man sveikatą semte išsė́mė Ilgų metų vargas išsėmė jėgas tėvams | Išsisémsiu iš sveikatos ║ netekti jėgų, nusilpti:Trečią kelionės dieną dainininkai išsisėmė ir užkimo [Mokytojas] visai išsisėmęs, pavargęs Bet aš visai išsisėmiau ir nusigalavęs atsisėdau ant akmens Vaismedžiai, per anksti pradėdami vesti vaisius, greit išsisema ir nusilpsta Menko ryškio žvaigždės išsisemia 4.iki galo atskleisti, viską apimti:Mūsų rinkinyje galėjo tilpti vos menkutė milžiniško Vilniaus meno lobyno dalelė – jo neišsemsi nė tūkstančiais fotografijų Elektronas taip pat neišsemiamas, kaip ir atomas Šitoje apibrėžtyje yra dalis tiesos, bet tai toli gražu neišsemia visos tiesos 5. baigtis:Ligonio jėgos visai išsisė́mė nùsemia (nùsema), nusė́mė 1.semiant paimti dalį (skysčių ar biralų):Nusemk biškį, kad nebėgtų par viršų Vieną [šulinio] kubilą nùsemia, o ryte i vė vandens yra Nusistos, tą šarmą nusémsi, parkoši i drabužius virinsi Juliukas sumals, o tu, Janyt, nusémk girnas Tai kas gi nusė́mė aruodą – klėtis ažrakinta buvo! Miltus nùsemam sūdan kokian Pasižiūriu – ogi baisiai smarkiai nusémta [bulvės] Kad aruodus pripiltumėt ir kaupų nenusémtumėt Duok, Dieve, svočiai penkiais šešiais arti, ketveriais akėti, aruode kaupelio nigdi nenusemti | Mūsų mažasis šulniukas nusisė́mė Nusisem̃s didumas, [vanduo] bus da skanesnis Tas supuvęs medis šuliny pradeda nusisemti, tai ir vanduo gardesnis 2.nupilti, nugriebti:Putas nusemiu Vieni būrai buvo blogi, nūsémdavo [valgio] taukus 3. smarkiai paveikti, perimti, sujaudinti:Nusė́mė visą – šitokį žvėrį pamačiau! Kaip aš jį pamatau, tai visą tuoj ir nùsema šiurpas Tai nusgandau, kad net visą nusė́mė! Esmu nusémtas visas pàsemia (pàsema ), pasė́mė 1.paimti kuo skysčių ar biralų:Su samčiu pasė́miau vandens Pamilšu, paséms pri košės pieno literį Su bertuve pasémsi, išbersi, i būs čysti grūdai Jei viedras eketėn nelįs, vandinio nepasémsi Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą Priejo pri šulinės ir pasėmė vandens Vandenėlio nepasėmiau, viedružėlį palydėjau | O, kad oro plačiau kiek pasemt krūtine! ^ Ir tavo, vaikeli, kruvinai uždirbta kapeikėlė ne iš upės pasemiama Stiklinis puodas, puode vanduo juodas, kai pàsemi, kalba pasemtinaĩ Su bulvėms pasemtinaĩ valgė žalius kopūstus, užpiltus su kanapių pienu | Pasìsemas saują zodos(sodos)i gera Pasisėmei vandens iš šulnies – gerk, pilvelį apmušdamas Pasìsemia saują košės i valgo Pasìsema saldės, atsigeria Palūkėk tamsta čia valandėlę, pasisemsiu vištelėms lesti Kad būt krūva [uogų], pasìsemi ir eini Kaimynai pamokė, kaip lengva gauti pinigų, jei yra ko iš aruodo pasisemti ║įstengti semti:Niekas neparaško [obuolių], kas išeina, ir vyno nepàsema ║pasrėbti:Ir kopūstų, – jei porą šaukštų pasem̃s, ir dauges nesema Pasė́mėm pieno su duona, ir gana! | Anas pasisėmė bent porą šaukštų 2. gauti, paimti:Žinios, gautos per vietinius gyventojus, daugiausia buvo pasemtos iš okupacinės spaudos | Pavažinėjęs gudrybės daugiau pasisemia Parvažiuodavau aš su paviržiu atostogų, skubėjau mokyklon – nors mėnesį, nors du pasisemti mokslo 3.užlieti, apsemti, užtvindyti:Kai kuriais metais šitą pievą [v]anduo pàsema Iš kalno bėga [v]anduo ir pàsemia klaimelį Kitur pasė́mė ir krantus, o čia kap nelijo, tep ir nelyja Kap siūbterė lietaus, tai vanduva pasė́mė visus daiktus Ot lietus, ir kelius pasė́mė Visos pievos vandeniu pasémtos | Arkliai brisdavo vandenin iki pakinktų, pasemdavo vežimus ║ apimti:Monikos galva darėsi sunki ir sviro, miego pasemta ║aptekti:Pasėmė pūliai nagą ir nuvarė labai trumpam laikui:Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemt ir vėl atgal kaĩp žarìjų pasisė́męslabai skubiai (išbėga):Trumpai buvo, kàp žarìjų pasisė́mus išbėgo 1.perpilti (skysčius ar biralus):^ Šaukštu jūros nepersemsi 2. išsekti, pasibaigti:Ižg versmės nepersemiamosios visa gera plūsta Nepersemiamą ir neižmestuojamą mielaširdystę garbinu Neižmestuojamoji didėji ir nepérsemiamoji meilė Lobiai nepersemiami, lobiai neregėti 3. pasidaryti apimtam, prisiimti:Jos giliai persisėmę tos dvasios Pats persisemi tuo didžiu heroizmu pràsemia, prasė́mė 1. kiek nusemti, semiant nupilti:Šulnėlis prašo: – Mergele, mergele, prasemk mane, tai pati pagersi, ir man bus lengviau Paėmęs sau stuomenį, pràsemia šaukštu pautienę 2. išsekinti, išeikvoti:Neprasemta mylaširdysta prìsemia (prìsema; ), prisė́mė 1. semiant paimti, pripildyti (biralų, skysčių):Prisemk man pilną samtį vandens Prisem̃s [v]andenio ir duoda vėlios Prisémk pilną viedrą [v]andenio, sugers karvė Priraškė obuolių ir vyno prisė́mė Pasturlakų prisė́miau pilną maišą Prisė́mė avižų iš jo aruodo Tų miežinių pelų terbikę prisėmęs prisemtinaĩ | Valstietis, prisisėmęs sėtuvę, nubrido per dirvą Prisisė́mė bliūdelį, prisipylė, pagėrė ║ pritraukti, prisisiurbti:Ji prisisė́mė burną vandens ║ prisirinkti:Tvarte utėlių prisisė́miau(vištų utėlės aplipo) ║privalgyti:Jau prisėmiau 2.biralus, skysčius semiant išpilti iki galo:Šiemet prisė́mėm savo šulnį Jų šulnys prastas: kai tik daugiau vandenio reikia, tai ir prìsemia ^ Šulnį prisemia – aruodo neprisems! | Kai prisisė́mė šulnys, i nebeatsiranda daugiau vandenio Širmulio šulnys geras – neprisìsemia 3.užpilti, pripildyti; duoti įbėgti, įtekėti, įbirti:Vanduo ką tik rogių neprisėmė Rodos, negilu, o batus prisė́miau Prisė́miau čebatus vandenio Prisė́miau koją(batus) Prisémti gali tus kaliošelius Neik čia tiesiai par balę – prisémsi kojas Prisemti medžiokai žliurgsėjo žingsnį žengiant Kol parėjau par kiemą, ir prisė́miau medžiakus purvo ^ Neperšokęs per upelį, nesakyk opa, kad neprisemtai čebatus | Klumpės prisisė́mė sniego 4. gauti, paimti:Iš kur tu i prisėmei tiek žinių? | Sveikatos kurortuose per daug neprisisémsi Budėkite, kad prisisemtumėt meilės kaip kriauklės – jūros ošimo Vargo prisisė́męs, vargo ir nebebijai visiškai (tyli):Tyli kaĩp [v]ándenio prisisė́męs Pievose tik arkliai iš lėto pančiais žvangina, o bernai – lyg burnas vandens prisėmę Krekla su Jazukevičium nors žino, bet kaip vandens burnon prisisėmę rieškùčiomis prisisémtidaug patirti:Visko toje artelėje rieškučiomis prisisėmiau sùsemia (sùsema ), susė́mė; 1. semiant visus paimti, surinkti:Susémk visus grūdus Susémk iš pamaišinio pasturlakas, žąsys sules atėjusios Tu da ir susémk miltus Jau tus grūdus susė́mė, parvežė i supylė į miegą Išvėtė gražiai, susė́mė tą javą, net gražu dabot Policija atrado javus, į maišus susemtus Kiek čia tų žirnių – visus į sėtuvę susė́miau Petrienė bites susė́mė iš liepos Susė́mė spietlių ir suleido į aulį Susémk [ištiškusį] kiaušinį Ragana …, susėmus žarijas, supylė jas į … duobę Susemiema tą sudabrą, nunešiema ant kalvelį | Nelaimių, kaip ir visuose namuose po tokio žiauraus karo, semte nesusemsi | Sau susisė́mė tus piningus Aš noriu morkas susisémt Susisė́mės savie į rėtį [bičių spiečių] i parsinešės 2. sugerti, sutraukti:I susemk man dirvai tiek vandenio! 3. apsupus visus paimti, suimti:O gal juos ten visus vokiečiai susėmė… Apsuko girias i susė́mė tus ponaičius Užvedė miliciją, tus žalčius susė́mė 4. užgrobti, pasisavinti:Žentas susems visą turtą, pamatysi! . Valdininkai susems ūkius 5. apimti, ištikti:Kad sùsemia piktumas žmogų, kai kitas moko, o pats nieko nežino! 6. užtvoti, suduoti:Gerai, ka susė́mei par vaplę – žinos pliaukšti! apsikruvinti, apsijukoti:Kai duosiu – barščiùs susisémsi! ùžsemia (ùžsema ), užsė́mė 1. pasemti 1: Atrakino svirną, ažsė́mė miltų ir nuvežė Ažusémk man vandenio pagerėt(atsigerti) Ažsė́miau rieškučias grūdų Nuotaka žusė́mė pirmą viedrą vandenio ir žurišė juostą Kas ateima, àžsema maišelį grašių ir duoma 2. semiant sugauti (žuvį).3. užsrėbti, užvalgyti skysto maisto Gal žusémsit rūgštaus pieno? Užsemk nor kopūstų, kad nenori mėsos Reik žusémt nedaugį | Pavalgiau, tai daba reik ką užsisémt Kruopų užsisems vaikas Reikia užsisémt grucės 4. užtvindyti, užlieti:Daug pievų ažùsema Dauguva Vanduva žusė́mė Pavaserį Neris vis ùžsema ir ùžsema tą pievą Kasyklos yra vandens užsémtos Serbentelę uogelę [v]anduo ažsėmė | ║ užimti, užplūsti:Kariuominė užsė́mė visus laukus 5. suduoti, užtvoti:Kad užsémsiu par nagus, tai kai mat paleisi!

Žodis atsemti kitomis kalbomis

Rusiškai: разливать
Angliškai: ladle out
Estiškai: cucharear
Lenkiškai: Kopystka z
Latviškai: iesmelt
Lietuviškai: atsemti
2013-04-21 03:05:24
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž