Atritinti žodžio reikšmė

Atritinti - rìtinti(-yti), -ina, -ino1. sukant aplink, stumti, ridenti:Rìtink akmenį iš duobės Čia į pakalnę tą bosą jau anam lengviai buvo rìtinti Kubilą ant šono pargriovė ir pradėjo ritinti į kiemą per duris Ritino grūdų maišus iš svirno Akminis rìtys į tą bravarą Berželius kirsim, lapelius rinksim, akmenėlius rìtysim Nebijau, ir jai parvilkau tvorgalių gana, – tarė Petriukas, ritindamas rąstą aslon Ritinkit rąstus, liekit smalą ir karštą vandenį Anie nu kalno ritino tus rąstus šiems po kojų Nepakeliu [ligonio], už kojų paemu i rìtinu Kap man lengva žiedelis ritintie, tep man lengva su jaunu gyventie Vėjužis pūtė, rìtino aukso žiedužį Vėjas rìtina smiltis Iš trijų kampų vėjelis pūtė, ritin geltonas smilteles Išeinančiam duris atdarysiu, per dvarelį akmeniu ritysiu | Štai Nemuns išsitiesęs – milžinas ramus, ritina šlaitų pavėsiais vandenius savus ^ Du trina, du ritina, penki peša, du žibina | Pastumk tiktai nuo kalno akmenį – patsai žemyn ritinsis ║vežti, varyti:Paskui ėmė ritinti iš kampo dviratį O tėvas vežė iš laukų rugius, vežimą po vežimo ritino į kluoną ║ varyti, eiti Jo tėvas ritina ar aštuntą dešimtį Jis jau ritina šeštą dešimtį ║ leisti:Ritink kartą(kortą) 2. sukti, traukti pradalges (ppr vasarojaus) į gabužus:Vienos ritino pradalges, kitos gubikes statė, dar kitos grėbstė Stora pradalgė, vargas rìtinti: an vietos guba Avižų rìtinti tokios mergelkos galia eiti Kviečių pusė išbiro, miežiai kada nupjauti, guli neritinti, žolė jau peraugo Vasarojų rìtinsi, iš kūlės atejusi Bet mergaitės nutilo, vien skubina ritinti džiūstantį šieną 3. sukti į ritinį:Ritinu aš drobę nuo pievos in ritinį Pradėjo rìtinti audeklus Į šeivas giją rìtina | Pradedi austi, į ritinį jau ten ans i rìtinas, eina 4. raičioti, volioti.| Gera, sausa žemė, koc rìtykis Nesirìtyk an žemės 5. raityti, garbanoti:Ji pirm linksminos, rìtino plaukus, dabar raudoja, vaiko sulaukus 6. ridenti dažytus kiaušinius įžulniai padėtu loveliu Par Velykas vaikai kiaušinius rìtina 7. kirsti, pjauti, kad nusiristų:Jei mano dalykų neišpildysi, tai aš tau galvą ritinsiu šalin 8. valgyti, gerti, gurkti:Rìtink dar vieną kleckiuką, rìtink! Rìtinkiat uogų su pienu, skaniai Rìtink tą čierkikę, a kas nutiks? 9. sklandžiai sakyti, kalbėti:Pamokslą ka ritina, ka ritina, bugu klausyties – kaip žirnius ber[ia] 10. greitai bėgti, skubintis:Rìtina, kiek kojos įkerta Kur berìtini, turbūt tetulis kur pasiuntė? Reiks ritinti numie vargti:Tai rìtinau ašarėlès su ituom sa[vo] vyru; geriau aš būtau nuejus per devynis stuomenius, ką aš ažu jo ejau užristi:Antrìtino an velkių [akmenį] ir išvilko Akminą ančrìtino an rūsio, ir įlūžo Tas žmogus ėmęs ir antritinęs tą patį kelmą 1.apversti:Vė[ja]s apritino trobalę Būt apritinęs trobalę, kad būčio nesubučiavusi, – toks girtas vyrelis grįžo Ar aprìtinsi kalną? 2.apsukti:Aš noru aną aprìtinti aplinkuo Tą vežimą antreip aprìtinom 1. atstumti, sukant paviršiumi, atridenti:Anie atrìtino tris bačkas Vyrai, atrìtinkit vieną rąstą | Rusnės apylinkių žvejai dar neseniai per Jonines atsiritindavo prie laužo alaus statinaitę, merginos atsinešdavo sūrio ║atridenus pastatyti:Atritinkim an kelio akmenį ir pažiūrėkim, ar atsiras kas nors, kas jį nuritins šonan 2. nuristi, nustumti šalin:Atrakino svirno duris su aukso rakteliu, atrìtino akmenėlį nuo svirno durelių 3. atriedėti, atvažiuoti:Tuo tarpu dvaro vežimas, pakinkytas pora gražių arklių, atsiritino ties durimis 4. atbėgti:Turbūt pjūklo atrìtinai? 1. stumiant paviršiumi, įversti:Eikiam įrìtinsma į svirną silkių bačką Tą medį įrìtino į Ventą, ka an kelio nevaliotųs 2. įkelti:Į šlajas dviejo kai tik įrìtinom šerną Sūnus nuvažiavęs pakvietė susiedus, įritino kūną į ratus, atlaikė trumpą budynę | Aš storą ąžuolą įsirìtinu vienas, užsisėdu i važiuoju 3. duoti, įteikti:Gerą pyragą įrìtinau ir gavau leidimą 4. įriedėti:Žiūri – ant upės kranto guli didžiausis lydekas ir niekaip negali įsiritinti | Į giedrą dangų įsiritino šviesus mėnulis 1. išstumti, sukant aplink, išridenti:Po Palanga jūra išritina gintarų Aš tuos žalius dobilėlius visus iššienausiu ir pilkuosius akmenėlius visus išritinsiu Alaus bačkelės jau išritintos ir volės ištrauktos Iš klėties kromo p. Ivonaičio išritino(pavogė)tris bačkas silkių Vabolė įlėkė į lizdą ir išrìtino visus kiaušius iš lizdo ant žemės Kurs y[ra] klišas, gal tekinį išrìtinti 2. išjudinti iš esamos padėties, išversti:Išrìtinę buvo iš lovos [miegalių] Nekelas, išritìna iš lovos i valgyti paduoda Ne kiek sena tesu, bet vė[ja]s išrìtino iš kojų 3. išvarvinti (ašaras):Elziutė net ašaras per žandus išritino, jai buvo gaila vilkučio Ji viena neišritino nė vienos ašaros 4. išvaryti:Pamiršai, kaip vakar tave pro duris išritinau? Iš staldžio išrìtinta karvė, vos paeit Ka negalia, neišrìtins pri darbo 5. vargstant ką pasiekti, baigti:Ka tik ana išsirìtintų iš tų aštuonių klasių 6. iškalbėti:Poterų nebišrìtinau, kunigas sukliko baisia klyksena Kaip su rietais išrìtina 7. išvažiuoti:A jau ans išrìtino į Kretingą? 8. išperėti:[Višta,] žąsyčius išritinusi, kaip tikrus savo vaikus mylėjo | Tie perai tebesantys, neišsirìtinę labai gudrus, suktas:Iš po gyvãtės kiaũšį išrìtintų ana iš vystyklų̃ (šū́do) išrìtintipaauginti kūdikį (iki 1–2 m.):Džiaugiaus iš vystỹklų išrìtinusi, ką aš numie dykus laikysu Vargą išvargęs, iš šū́do išrìtinęs, atiduok vaiką ! 1. sukant aplink, nustumti, nuridenti:Nurìtino bačką nato par kluoną Nurìtinau malkas kluonan Ta ans supylė ten, nurìtinęs į Vadakstį tą bosą Staigus vėjo gūsis čežėdamas nuritina smulkių, geltonų lapų sūkurį Mūsų jaunimas jau nebe kartą mėgino ją pakasti ir žemyn nuritinti ^ Ko nuo kalno negal nuritinti? 2. nuversti, numesti, nustumti:Nurìtino nu laiptų užsiutęs Pirmą valandą nakties Romas girtas gulėjo ant laiptų, nuo kurių pikta sargė dažnai jį nuritindavo žemėn Pažiūrėk, net baugu, kad ištikusi audra apačion jos nenuritintų Kūną, kaip rąstgalį kokį, pastūmęs nuritino koja | Nurìtino pirmininkelį kaip kopūstą 3. nupjauti, nuversti:Vos nurìtinom tą ąžuolą Ir būtų bematant nuritinęs pirkliui galvą ║nudobti:Jis tą žmogų nurìtino su brauninku Aš tujau prisitaikiau i nurìtinau [fazaną] 4. nuvažiuoti:A nebnurìtinai į Kretingą? ║greitai nubėgti:Nurìtink pri Vaitkaus apcūgų parnešti privargti, prisikentėti:Ne vieną ašarė̃lę nurìtinsi, kap liksi sirata 1.sukant aplink, nustumti, paridenti:Paritysiva tekinius į žvirgždduobę Taip tas bačkas paritino į balą plauti Į aslos vidurį naujosios trobos įeidamys, susiedai paritino du duonos kukuliu Idant, lipant neprieteliuo į pilį, galėtum jį, tais ronais paritinus, į pakalnę nublokšti Ana kamuolį siūlų parìtino, ir eik paskun tą kamuolį Aš nekeikiu, aš tik sakau: kad tave susukt kamuolin ir parityt patvorin Paritino, ana lėkė ir nulėkė su bačka Kap man neverkuot, gailiai nekukuot – paritinau žiedelį per rūtų darželį Ejau par lieptelį, paritinau žiedelį Parìtinau žiedelį gilių marių dugnelin Bernelis papykėjo, žiedelį paritino | Už tai daktaras paritino jam didįjį auksinį pinigą, visus nustebindamas savo dosnumu 2.kiek patraukti, susukti pradalges į gabužus:Kokią valandikę parìtins, nepasius 3. užauginti:Iš kur bus pas mane sveikata [= turėsiu sveikatos]: itokius šešis parìtinau kap šulus 1. parridenti, parstumti, sukant aplink:Štai Pikulo akmuo. Ir sunkus, vos parritinau vienas Ta vėl kitą tą bosą ans parrìtino, nu čia būs žibalas | Namo parsiritino [katilą] ir rodė ne vienam savo susiedui tokį atsitikimą 2. parbėgti:Greit vėl parrìtink – gausi eiti ekėti nustumti, sukant aplink, į kitą vietą:Vežimuką reiks perritinti į plūktą, visai perdžius 1.praridenti:Prarìtinti prošal 2.ridenant (kiaušinius) pralošti:Bijojau kokį kiaušinį prarìtinti i nėkumet nejau 1. privolioti.2.prisukti, pritrinti:Tas šeiveles liuob padirbs iš medžio į prirìtins anas pilnas 1. sustumti, suridenti:Tus akminus iš dirvos čia surìtino i paliko 2.sutraukti, susukti į gabužus, krūveles:Surìtinau tus miežius, ale ašaros(nedaug) Vasarojų surìtinti reik, kelk Tad su grėbliais nueina, surìtina į didelius tokius pėdukus, sustato vėl i paliekta lig minsenos Po pietų dobilai turės būti suritinti 3.surutulioti:Surìtinti … (rutulėlį) | Viliukas, susiritinęs vieną sniego kamuolį, jau ritina antrą 4.suvynioti:Surìtinam rietiman drobę Surìtini ritinį, neši į pastogę parnakt 5. suvalgyti, suraityti:Surìtino meisos pusę kilogramo Toks būrys vyrų visą kepalą duonos surìtins 6. sudėti:Kad surìtino višta kiaušį – ik savim dydžio 1. užstumti, sukant paviršiumi, užridenti:Užrìtins liuob akminą an tokių velkių i vilks iš dirvos Ant mirusio matroso kapo užritino akmenį ir iškalė jame jo pavardę ir vardą Užritino akmenėlį an rūtų darželio Užrìtino akmenėlį ant svirno durelių ║užversti (angą):Pakriaušio angą su dideliu akmeniu užritino Liepė žalnieriams užritinti angą skylės su dideliais akminimis 2. užlipti, užsikarti:Sumanytų – ponui Tadui ant pečių užsiritintų
2013-04-21 03:04:48
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž