Atmoklinti žodžio reikšmė

Atmoklinti - mõklinti,-ina, -ino pamažu, sunkiai, nerangiai eiti, kėblinti:Negalėdamos vieškely sutilpti, galvijų bandos moklino per dirvas, brido vasarojais Kaip tik vakaras ateina, aš ir mõklinu an savo panytėlę Nuo trečios vėl keliasi ir per lauką mõklina gėriukų šert Matau dažnai Joną mõklinant pas Oną Nusbodo namie, reikia mõklint in kaimynus pažiūrėt, kas te gero Ot atejo senystė, tik ką galiu moklint ║ nekreipiant dėmesio į nieką, vilktis, maklinti:Ko gi moklini tiesiai per balą! Kur tu mõklini per burokus, ar kelio nematai! Kur dabar mõklini, dar bliūdą sudaužysi – matai, kad ant tako padėtas! | Ar neisi nesimoklinęs iš balos, žiūrėk, kokios kelnės! apmõklinti nerangiai, sunkiai pamažu apeiti:Apmoklinau aplink visą prūdą – niekur nėr ančių atmõklinti sunkiai, nerangiai ateiti, atkėblinti:Ir ką tu čia žmogus veiktumei, be reikalo atmoklinęs? Tiek kelio atmõklinau, ir nieko gero Tave išvaryk, o tu ir vėl, kaktą atmaukęs, atmoklini Per sniegą kolei atmoklinau nuo vakzolo(stoties), tai buvau kap pasliukas įmõklinti1. sunkiai, nerangiai įeiti, įkėblinti:Kieman įmoklino du vyrai Inmõklino purvinom kojom gryčion ║ neatidžiai vaikščiojant, užsižiopsojus kur nors įeiti, patekti:Vaikščiok, galvą ažvertęs, – da balon inmoklinsi Oigi Dievuliau, netropinau: grūdinėn klėtelėn įmoklinau 2. įmurdyti, į ką įkišti dėl neatsargumo:Pirštą smetonon įmoklino išmõklinti 1. sunkiai, nerangiai išeiti, iškėblinti:Nebelaukė ir manęs, išmoklino vienas 2.pajėgti išeiti, išklampoti, kur įlindus:Ir kaip tu išmõklinai – toks klampumas balos! numõklinti sunkiai, nerangiai nueiti, nukėblinti:Apgraibom, sekdamas savo šešėlį, Graužinis numoklino gatve Numõklino kažin kur, paskui jos eik ieškot Kai kada ir kiton ūlyčion numõklinu vakaruotų parmõklinti sunkiai, nerangiai pareiti, parkėblinti:Iš miestelio parmoklinau da saulei nesėdus Vėl parmõklino namo pramõklinti praeiti pro šalį nepastebėjus, užsižiopsojus:Kurgi tavo akys buvo: pro vežimą pramõklinai ir nematei Pramõklinai – grįžk atgal ir atrasi prie kelmo! primõklinti pamažu, sunkiai, nerangiai prieiti, prikėblinti:Primõklino ir stovi – gal nematęs, kaip kiaulę svilina sumõklinti1. sueiti, sugarmėti.2. ištrypti, suklampoti:Šlapia, tai kad sumõklino gyvuliai pievas, tai tik juoduojas 3. sumaišyti, supainioti, suardyti (kortuojant):Tu čia viską sumõklinai užmõklinti sunkiai, nerangiai užeiti, užkėblinti:Eidamas pro šalį, užgirdau dainuojant ir ažmoklinau pažiūrėt, kas te teip linksminas ║pradėti moklinti per ką:Kur tu ažmoklinai par javus – eik taku! ║užsižiopsojus, nepastebėjus ant ko užlipti, užgriūti, kur patekti:Besidairydama užmoklindavo ant stulpo Kur tu moklini: ar nematai – ant žmogaus užmoklinsi! Moklino, užrietęs galvą, ir užmoklino ant gyvatės Aš kartais girtas užmoklinu netyčiomis, kur ponai geria
2013-03-23 12:30:57
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž