Atminti žodžio reikšmė

Atminti - mìnti,-a (mẽna ), mýnė1. trypti, mindyti:Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus Minu aš ant tako geltonus lapus Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį sniegą Bet ji eina tvirtu žingsniu, nedvejodama, lyg eitų paprastais, kasdien mintais takais Vainikėlį an galvelės dėsiu, o šakeles po kojelių mìnsiu Jokit, jokit, sūnytėliai, šiuom mintu keleliu Ėjau kelužiu, myniau takužius, aš per ašarėles kelio nemačiau Vaikščiojo bernytis, žalią veją mindamas Ir minte mynė [vargą], kardais kapojo, mano vargelis nieko neatbojo | Eik į kluoną grendymą mint(lyginti) ^ Mina ir mina kai kalakutas pavalkus Mìna kaip kalakutas naginę Gyvena kap žirnis prie kelio: kas eina, tas skina, kas nori, tas mina | Čia tos bulbės mìnasis – reik išrinkt ║bristi, klampoti:Kur karvytės ėjo, žal' žolelė žėlė. Kur jaučiukas ėjo, juodą dumblą mynė Kas subatos vakarėlį myniau juodą purvynėlį 2. statyti koją, stotis, remtis kojomis:Mìnk ant šio akmens Lokiai mina visa koja Ak, kaip gražiai mina(kojas stato bėgdamas)arklys Jei norit pereit per upę, tai minkit in mano pėdas ir pereisit Mynė in tą smalą, ir liko čeverykas – prilipo ir liko smaloj Mẽna(lipa)an kojos, priekabių ieško Einu par kiemelį, minù į takelį Kilpelėn myniau, žirgelin sėdau, nušoviau karvelėlį, pilką raibuonėlį Kas jau jam buvo, šitaip iš mažuotės nemina kojele | Slesnų pusnagų vėžiai minas pry žemės ║trepsenti:Ji mynė vietoje ir be paliovos darė reveransus Kada jis ėjo, išrodė labai skubinąs, tuo tarpu mynė vis ant vietos Nemink kai kuilis ant vietos | Tylėjo vyrai, mindamies ant vietos, o jų veidai niauresni buvo 3. žeminti, niekinti:Nė vieno žmogaus nelenk ir nemink 4.avėti, nešioti:Minsi tas kurpes be galo Apsiavė ji tas kurpes, eina, mina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla Ilgai myniau tuos batus, nudėvėt negalėjau ║daryti išklypusį, klaipinti:Kam tu man šliurių kulną minì? 5. spausti kojomis kraunant, dedant (vežimą, stirtą):Tąsė pėdus, mynė vežimus, ėjo paskui akėčias Tu sunkus, gali gerai šiaudus mìnt ant stirtos Tėvas dėjo vežiman, o aš myniau Miegą minte primynėm – rugiai pusiau su pelais buvo 6. kojomis ar kokiu įrankiu minkyti, maišyti (molį, durpes):Molis su pelumis mintas Nemìntos durpės – niekam tikę Mes zumpą [durpių] su arkliais minam ^ Eik tu peklon molio mintų(eik šalin)! Eik molio mint 7. minkštinti, daryti tinkamą, dirbti (odą, kailį):Kailius minu Aš tariau, kad tu linus mysi, o tu kailius mini Odų minama stuba Odų minamas peilis 8. skirti spalius nuo pluošto, laužyti (linus, kanapes):Minu, laužau linus Neminti linai Linus mìna pirty su mintuvais Mìnamasis laikas linų atėjo Naktimis liuobam mìnsma linus, o dieną gulėsma Mẽna linus išsiviepusios Jų bus jau linai minami Parėjęs (linus) mynęs, tuojau atsigulė Ar esi matęs linų minamąją mašiną? Arklys buvo linus mìntas(juo mynė linus, įkinkę į minamąją mašiną) ^ Aš maniau, kad tu linus minsi, o ne pirštines džiovinsi Kas mìns, pakabins, kas plaks, tas ras(nesvarbu, kaip padarysi, kad tik nuo savęs atmestum) | Reiks da mìntis kanapių Ar gerai minasi linai? Reikia pečelį prakūrent, kad geriau linai mintųs 9. spausti pakoją, paminą verpiant, audžiant, grojant ir pan.:Kol senutė pajėgė, mynė ratelį(verpė), audė drobes Dumples mìnti Sunku mìnt, ar čia nytys kaltos Varpininkas vargonus mynė, dėl to dumplaspaudžiu vadino Išlošė koja mìnamą [siuvamąją] mašiną Tas pakojas mẽna ir auda Minu dviratį pavėjui 10. eiti, žingsniuoti:Tu per mano slenkstį neturi mìnti, žengti, koją kelti Reik mìnti ir mìnti, kol gauni To darbo apie namus ligi kaklių – mìnk mìnk visą dieną, ir niekai[p] nepabaigi Ans ten pri tos dukteries mìna ir mìna An Onelę mynė tiek čėso Aš neapsistoju minù ir minù visą dieną Vienu šuoliu varstą mynė, bus ji gera gaspadinė 11. eiti imtynių, imtis, ristis, grumtis, kovoti:Jie, kur tik abu sueina, tuoj ir mìnas Imdavo vyrai suseję mìntis Einam mintis – pamatysma, katras katrą pardaušma ant žemės Kad gaidžius suleistum, anys mintų̃s Žiūrėk, piemenys kad minas kaip katinai Čia jaučiai minas baubdami ant lauko Gaidys labai gynės, su pirkliais mynės, betgi pasidavė Minąsis 12. šiaip taip gyventi, verstis:Kaip gyveni, dėde? – A, minúos po truputį Abudu negali(nestiprūs) –ko jie gerai minsis 13. vaisinti (paukščių patelę):Gaidys vištą mìna Višta gaidžio minta | Paukščiai mìnasi priekabių ieškoti:Vakar per visą dieną jis man tik ant apivarų mynė ant kulnų̃ (uodegõs, pridurų̃) mìntisekti iš paskos, eiti įkandin:Pšemickis su vaitu ir tijūnu neatsitraukdami mina ant kulnų, varo, spartina darbininkus Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina | Mindamas vasarai ant pridurų, lapkričiu šnarėjo ruduo dóbilą (žolýną) mìntiišlikti gyvam, gyventi, gyvuoti:Tokia sveikata neilgai dobilą mìnsi(greit mirsi) Kaži ar beteks man mint dobilą? Mikas jau nebilgai dobilą bemins Jau aš dobilėlio neminsiu pavasarį Tas jau nemins balto dobilo Tas daugiaus dobilo nemys Margoji nemins dobilo(dvės) Anas žolyno nemins į pė́das mìntisekti kuo:Pranis iš mažo į tėvo pėdas mìna kójas mìnti1.nenoromis, be reikalo eiti:Nei tu myk kojas, nei tu vaikščiok! Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kójas mìnsiu! Dirbi, dirbi, ir sekmadienį kójas mìnk 2.trepsenti:Minì kójas, turbūt šalta ar užgėlei besėdėdamas mólį mìnti1.trypti, tūpčioti vietoje:Nūžangi merga nemina ant vietos molio 2. trypti, šokti:Mergos išėjo molio minti nemìnto mólio Ans yr nemìnto mólio Ta anos duktė toki neminto molio po kójų (po kójomis, po pãdų) mìntiniekinti, nepaisyti:Visas mýnė po kójų Našlys ir jauną vaikį mẽna po kojų O nebok nieko, mano mergužėlė, mink šaunius žodelius vis po kojužių Prastą žodį mink po padų Tik aš savo merguželę po kojų neminsiu Reiks anksti kelti, reiks vėlai gulti, dainelių, giesmelių po kojų minti Ašaras išverktas po kojų mìndama šypsos Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaisos Kitus po kojų savo mina sleñkstį mìntivaikščioti pas ką:Be reikalo man slenkstį mini antmìnti,añtmina, antmýnė užminti, užsistoti ant ko:Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo Antmýnė žmoguo ant kojos apmìnti,àpmina, apmýnė 1.apmindžioti, kojomis apletenti:Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti Ožkos tiktai apmina pašarą Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmýnė 2.padaryti nešvarų, apšiukšlinti, apteršti:Numazgok suolą – kam apmýnei! Paliko labai apmìntą gryčią ║ apsileisti, apsišiukšlinti, nešvarumais aptekti:Kokia ten šeiminykė – apsimýnus ir apsimýnus amžinai Nešluoja gryčios, ir gyvena apsimýnus lig ausų Toki apsileidus, toki apsimýnus, kaip tik kiaulė 3.apkrauti kuo mindant:Apmýnėt šakę su šiaudais, o paskuo ieškot Neapmink marškos šienu, ba pelės sugrauš 4.kiek paminti (linus, kanapes):Apmýnei, apmýnei – meti braukėjai braukti 5.apvaisinti (paukščių patelę):Žąsinas apmynė žąsį – kiaušiai būs geri atmìnti,àtmina, atmýnė1. atmušti, nuvarginti minant (kojas, padus):Apsiauk kojas – grubus kelias, va, kai atmìnsi padus, nepaeisi iš vietos ║ minant, trenkiant atšilti:Bet kojos atsimynė, ir joms visai buvo nešalta 2. numinti, nuspausti:Išvedė pelėda žvirblelį šokti, atmýnė pelėda žvirbleliui koją 3. atidirbti minant linus:Už tuos pinigus rudenį atmìnsi ║už mynimą atsilyginti mynimu:Tu mýsi paprašytas, tavie atmýs tas dienas atsimintinaĩ Atsimintinaĩ liuobam minti rudenimis (į ką)būti panašiam:Į tėvo nabaštiką ir atmynęs pėdas įmìnti,į̃mina, įmýnė1. kojomis įspausti, įmurdyti:Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina Mūsų daiktus jie sugebėjo kojomis įminti į žemę ir apkapstyti Druska ... turi būt įminta purvuosna | Lenktinis peilis pamestas įsimýnė purvynan ir sunku jis beatrasti ║minant koja įspausti, palikti žymę:Prie diendaržėlio – rąstų krūva ir kažkieno neseniai įmintos pėdos Dar inmina arkliai(pralaužia ledelį ant kelio) | Prisiyrė prie kranto ir išlipo ant drėgno smėlio, kur įsimynė jos pėdos 2. įkelti, įkišti koją kur:Neįmìnkit, čia karvių mėšlai Saugais, neįmìnk kojos kakotėn Kai lapė kojas į spąstus į̃mina, tai jai koją drūčiai sugnybia 3. įžengti, įeiti:Atsikeldamas į ką įmini pirma? – Į senystę 4. įsistoti, įsispirti:Jis atsikelia, įsimina šlepetes, apsisiaučia šiltu chalatu ir, priėjęs prie lango, įsižiūri į sodą Įsimynė į nupjautas batų galvas Neik basa, insimìnk klumpėsna – šalna lauke Seni, insimìnk čebatuosa Insimink nor klumpėm, kad nesušaltai Ir įsimynė Igoris kniazius aukso kilpelę 5. užminant įsidurti:Sau ką į koją įsimìnti 6. pajėgti minti pakoją, paminą:Jo dviratis sunkus – aš jo neį̃minu 7. pajėgti laužti, minti (linus).8. išlaužti, išminti (linus):Šmotą linų įmýniau nueiti, užeiti:Aš pė́dos neįmýsiu į ją(niekada nenueisiu) išminti,ìšmina, išmýnė1. kojomis ištrypti, išmindžioti:Ašvieniai ìšmina pievą Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus Išminta žolė Čia daug žmonių laukia – vieta išminta Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė pareit nebgal Žirgs pralaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes 2. koja užsistoti, užminti:Žiūrėk, ką tu išmynei(į ką įlipai)! Netikęs šuva: dieną loja kožną žmogų, naktį liežuvį išmìntų – nesulos Naktį jis nieko negirdi(nejaučia),nors liežuvį išmìnk Vis Jonai, vis Jonai, – kada gi aš tau liežuvį išmyniau?! 3. dažnai vaikščiojant padaryti taką:Ė kas gi ten takus per pievas išmýnė, jėg ne tavo vaikai?! Takas pagrioviu išmìntas Ìšmena takus vaikščiodami | Mokykla tebeeina nuo amžių išmintu taku 4. išmaišyti, išminkyti:Jei minklė [durpių] gerai išminta, išeina geras durpių kuras 5. išrauginti, išdirbti:Odą išminu 6. atskirti spalius nuo linų ar kanapių pluošto, išlaužti, pašalinti spalius:Jo linai buvo jau išminti Išmýnę linus, imsim braukti Jau dvi kartis [linų] buvom išmýnę Seniau linus išmindavo mintuvais, dabar mašinom Dvi grėdos atliko linų neišmintų̃ | Dar turiam linus išsimìnti Nori, kad linas gerai išsimintų, tai gerai išdžiovink ║kurį laiką minti:Nedėlę išmysi [linus], reiks nūbangų ║minant uždirbti:Morta išėjus mina mina – ką tu ten išmìnsi 7. nuspausti pakoją, paminą:Gerai audi, tik da geriau turi išmìnti [pakoją] Negaliu išmint nyčių, kažkas kliūna Vieną pakoją išmink, kita pati paskels, tada bus didesnės žiotys Įneš ratelį neišminamą, pririš kuodelį nepaverpiamą | Nytys nebeišsimina gerai [audimo pabaigoje] 8. pajėgti išeiti, iškelti, ištraukti kojas:Negali išmìnt, įmynęs į purvyną 9. išeiti, išžengti:Iš darbininkų tarpo išmin milžiniškas vyras ║išstoti, pasišalinti:Aš turėjau iš vaisko išminti Kas į partiją įmina, tas tura iš tikėjimo išmìnti einant pavargti, nusivaikščioti:Aš ko kójas neišmýniau – bėk bėk apie tuos svečius numìnti,nùmina, numýnė1. kojomis nutrypti, numindžioti:Žirgai numýnė rūteles Rūtos numintos, rožės nuskintos, lelijos išlankstytos ║koja užsistoti ant ko, prispausti:Tu man kulnis nùmini O ir numynė pelėdos pirštą Džiaugėsi numynęs slibinui uodegą ^ Numynė žvirblis pelėdai koją | Pats nusimynei koją ir pyksti ant kito 2. paniekinti, pasmerkti:Nesantarvėj gyvena, tai kad tik išeina iš kalbos, labai nùmina 3. negyvai nuspausti koja:Gaidį man numýnė kumeliokas Nenumìnk viščioko ^ Ko tyli lyg varlę numynęs! | Iš lizdo išrieda po du, po tris viščiukus, po tam dar nusìmina 4. nunešioti, nuavėti (ppr. kreivai):Jis giliai įsispyrė į savo jau gerokai numintas šlepetes ir paskubomis nušlepsėjo per kiemą Aš numyniau jaunas kurpes ant ąžuolo grindžių | Visai nusimynė tas klumpis, tuoj kiauras bus 5. dažnai vaikščiojant padaryti (taką):Iš to labiau numinto tako vienur kitur ėjo siauri takeliai į šoną Aš atsikėliau anksti rytelį, žiūrau – numinta sode takelis Numyniau takelį ją belankydams Numyniau takelius į vieškelėlius | Liūdna, kai atsižvelgiu praėjusių metų numintu keliu 6. minant nukrauti (vežimą):Mynėja į vieną šoną vežimą numýnė Krovėja numýnė kreivą vežimą 7. nuspausti (paminą, pakoją):Numynus pirmąją pakoją, nusimina pirmoji nytis Tada parišamos staklių pakojos ir, numynus jas, padaromos žiotys | Abu nyčių galai visada nusimina ir pasikelia visai tiksliai, vienodai ir lygiai 8. šiek tiek paminti, palaužti (linus, kanapes):Koks čia išmynimas – truputį numynė [linus] ir parvežė namo | Regis, dabar linų daug, ė kai nusimiñs, išsibrauks, išsišukuos, tai nesakysi, kad daug 9. nueiti:Reikia tiek kelio nueiti, numinti Jūs, mergos, ilgom kojom – greit numìnstat 10. apvaisinti (paukščių patelę):Ar esi matęs, kaip gaidys vištą nùmina? nueiti (ppr. išvargstant ir nieko nepešant, be reikalo). pamìnti,pàmina, pamýnė 1. kojomis užlipti, po kojų paspausti, sumindžioti:Kas tas pamynė viešneles(vyšneles)? Kur pamynė akmenėlį, ugnelė žibėjo Pamins žirgai žalią lanką, užaugs krūmai, užžels takai Žirgai pamynė rūtelius, vėdliai paskynė viešneles Rūtą mėtą pamynė, lelijėlę palaužė Rugelius praskirsiu, smilgeles paminsiu ir atrasiu kelelį, motinėlės dvarelį Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu Mano žalią rūtelę po padelių pamynė Pamýnė jis po kojų tavo gromatą Ir nukrito putino uogelė, ir pamynė žirgas po kojelių O kad anas sėjo, tada viena [sėkla] puolė pas kelią ir paminta buvo ║numinti, nuspausti:Pamynė žvirblelis pelėdai koją 2. paniekinti, pažeminti:Savo pareigą pamìnti Tauta keliasi ieškot savo pamintų tiesų Lietuviška kalba tapė paminta ir išvaryta Nerūpės tau jaunimėlis, bus pamintas vainikėlis Pasigailęs savo pamintos tautos, surašęs paminklui jos tus aukso metus Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė Ir pamýnė mane jauną kaip į purvynėlį, mano rūtų vainikėlį kaip į rūdynėlį Ateivių jūs nepaminkiat Vardą jų tu pamynei Piktieji jo žodžius ... pamins Veliną pamynėme 3.kojomis paspaudyti, pamindžioti kraunant (vežimą):Katras man vežimą paminstat? ║šiek tiek pristovėti (mėšlo):Kad būtų šiaudų, tie patys gyvuliai pamintų [mėšlo] 4.kurį laiką laužti (linus, kanapes):Porą dienų pamìnsim ir išminsim linus Neįpratęs linų nepamìnsi 5.įstengti nuspausti paminą, pakoją:Ratelis sunkus, negaliu pamìnt Tų pakojų nepàminu – kliūva kažkur 6.pamušti, padaužti:Jojau per tiltą, grandis nulūžo, nuo žirgo nupuoliau: pamyniau koją, pamyniau ranką, sumušiau skaistų veidą | Pasimins kojos basoms iš pirties pareitant 7.kreivai nunešioti:Tu, tėvai, nepamýk kulnį | Atmirks [bato] kulnies oda ir pasimys Brezentinių greit kulnys pasìmina 8. po apačia prikibti nešvarumų:Palauk, aš kaliošius įsispirsiu, taip pasimìns vailokai Ilgai benešiojant pasìmina neplautos kojinės 9. pasigalynėti, pasiimti, eiti imtynių:Einam pasimìnti Pasimìnkit iš dyko buvimo, tai geriau valgyt norėsis Velnias vieną žmogų vedė eit pasimint paniekinti, nepaisyti:Sukilki, žmonija, paminta po kojų – mes nešame laisvę žmonijai visai! Ir principus pamini po kojomis Oi, kas per laikai, kas tai per gadynė, kad mužikai ponus po kojų pamynė! Aš jį tuoj pamýniau po padù Nebok tu tų kalbužėlių, vis pamìnk po kojẽlių E jūs, gentys, giminaitės, kai atsiminsit, tai jūs mane varguolėlę po kojų paminsit Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau Ledaką žodį pamink po kojų Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs Ką matęs, ką regėjęs pamink po kojų padu, būsi geresnis po kulniẽs pamìntiparisti, įveikti:Džiaukis, kad po kulnies nepaminčiau parmìnti,par̃mina, parmýnė 1.parversti, pargriauti, įveikti:Ne jam mane parmìnt Aš tave tai lengviai par̃minu, o tu manę ne Kaip tu tokį vyrą parminsi viščioku būdamas! Būgos bernas parmina jį, parmeta ant žemės Nu, dabosme, kataras katarą parmiñs Jam rodės nesą pasaulyje žmogaus, kurio jis neparmintų Nemačiau, ir parmýniau kurkutį(su koja parmečiau ir truputį užmyniau) 2. sutrypti.3.nuvarginti vaikščiojant:Nuo anksti ryto eik ir eik – tais kojas visai par̃mini Aš išginiau jautelius į girelę, parmyniau kojeles į raselę pérminti 1.koja užsistojant sužaloti:Nepármink šaukštą Kiaulė patį didžiausią paršelį pármynė Dabokis, kačiukas tamsus, da pármysi! Pármyniau antį, ir viskas ^ Eina kaip pármytas ančiukas Šiandiej iš manę nieko dora – kaip višta parmintà(prastai jaučiuosi) 2.pereiti per ką:Visi permynė tą pinigą ir niekas nepakėlė 3.pervarginti einant, bėgant:Arklio pármintos kojos 4. išsinarinti:Koją pérsimyti Ciecorienė buvo labai skaudžiai koją persimynusi ... ir turėjo nešama būti 5.per daug minti, laužyti (linus):Minant reikia vengti linus perminti 6.išminti paeiliui visus (linus):Par savaitę párminsam linus paveržti:Aš tau tãką nepárminsu, pirk tu, jei nori Bijau tãką párminti, lai perka kitas, bet ne aš pramìnti,pràmina, pramýnė 1. dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią):Kelias pramintas Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramýnė taką Kas pramýnė takelius pro rūtų darželius?! Pramyniau takelį per lygų laukelį Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau Dar nepramýniau takelio, dar nepraminki vardelio Užaugs medeliai, mano sodinti, užžels takeliai, mano praminti Ne aš pramyniau pievos žolelę, ne aš pabaidžiau bėrus žirgelius Ir kreivi (keliai) bus tiesiogiais ir nepraminti bus pramintais keliais | Kitoms tautoms lengviau eiti į socializmą mūsų pramintu keliu | Eitum taip be galo per šviesius pusnynus, pro kerus šarmotus taką prasimynus 2. kiaurai išminti:Toks sunkus žmogus ir grindis pramintų Kad par jas eitam su kupetoms šieno, tai turiam skubyties, šiaip mes pràminam o(ir)įsmunkam ligi papilvio Nedaug palijo – eini i smėlį pramini | Eini per balą, kojos prasìmina pro samanas 3. tvarte, kur ilgai nekreikta, stovint prašlapti Kiaulės yra prasimýnusios, prašlapusios – gaus piemenė dyžos Prasimýnė arkliai – paveizėkiat kraiko 4.nuvarginti einant, parminti:Kojas pramini perdien beĩdamas 5. nusinešioti:Šitie kulnys niekad neprasimytų, neprasieitų 6.išminti, išlaužti šiek tiek (linų, kanapių):Pramýniau linų biškį | Prasimìnkim nor dėl pirštinių linų 7.paaštrinti, ašmenis suploti:Nunešk kirvį kalvėn, tegul pràmina Nunešiau kirvį pramìnt privarginti:Pramýnė pro mìntuvus, pramangė tave primìnti,prìmina, primýnė1. užsistoti, koja prispausti:Kaip primýnė man koją, kone nutrėškė pirštus Jis primynė sau palto kampą Jis kai ryšį daro, tai vieną galą prie žemės prìmina Bėgiok po dirvą, neprimìnsi rugio – tokie reti rugiai Šoko par torą, primynė Barborą Aš berželius pakirsiu, dobilėlius priminsiu, aš surasiu kelelį į motulės dvarelį Sugavo patį velną, jo galvą koja primynė | Laikyk kaip gyvatę prisimynęs Ėsk tu jį kaip žaltį, koja prismynęs! Graužia svočia kaulą, svočiutėlė kaulą, viena koja prisimynus, antra atsispyrus ║ prisispyrus, atkakliai:Primýnęs klausiau | Prisimýnęs bicuoja į darbą Mane važiuoti vadina prisimýnusi Prisimynęs mokėsi negaišdamas Prašo primýnusys, ka atiduočio 2. prispausti, suvaržyti:O kiek ta mergaitė buvo primintà: tėvai nei į vakarelius išleido, nei nėko 3. primindžioti, pritrypti, pripurvinti:Kambarys buvo šaltas, prirūkytas ir primintas Marti išgramdė pamotės primintą purvyną Ka primýnė trobą tie vakariuškininkai, nė išplauti nebgal Da nuo šokių primìnta asla Primintus klumpius reik išplauti | Vienas kambarys visai neprisìmina Tai prismynė padlaga! 4. koją pastatyti, prispausti prie žemės:Ar jai kojos sutino, kad negali primìnti? Arklys neprìmina koja Skauda koją, tai su ja nei primìnt negaliu Po nakčiai anei primìnt [kojos] negalėjau Baisiai ištinus koja, anei kiek negalia primìnti Martynas tyčia stengiasi stipriau priminti, kad neatrodytų, jog jis baimingas, jog bijo kažką pažadinti ^ Galvą skauda – koja neprimina ( neserga, simuliuoja) Galvoj guzas – koja neprimina 5. prikrauti mindant, primurdyti:Prigrūdu, prikemšu, priminu Toks dar vaikas, o vežimą gerai primina Primynei vežimą – ožio nugarą(siaurą, kreivą) ║pristovėti (mėšlo):Trąšų labai daug [peržiem] prìmina karvė 6. privarginti kojas daug vaikščiojant:Jau tiek primýniau kojas, tiek primýniau, kad vos pavelku 7. prilaužti, išminti (linų, kanapių):Primýniau linų šmotą Daug per savo amželį aš esu kam linų primýnęs Primýniau jums linų, jau daugiau neminsiu 8. pakankamai prisigalynėti, prisirungti imtynėse:Ai, prismýnėm – atvaro, būd[av]o, karves ar ką, ir davai minties (ką daryti)labai smarkiai, be pasigailėjimo:Plėšia žmones, primynęs koja sumìnti,sùmina, sumýnė 1. kojomis sutrypti, sumindyti:O kiek pašaro da po kojom sùmina! Gyvoliai jau kraiką sumýnė Bet greitai praeivis gėlelę sumynė Nelįsk, vaike, arkliam po kojų – da sumiñs! Nueina į tvartą, kur avinėlis su žąsinais buvo, rado žąsinus užbadytus ir sumytus Atjojęs anuos visus sumynė su tuom žirgu, iškirto Gūnios nuo arklio nusitraukta, tai kad suminta purve, net baisu paimt Atvežk gurban, tai mėšlan sumins Ir sumynė jį žmones bromoj, jog numirė | Ginklus miestus jų sumynei 2. paniekinti:Gaila žuvusių ir paties sumintų jaunybės prakilnių svajonių 3.kojomis suplūkti, suspausti, padaryti kietą:Tabaką sodinant dirva tarpueiliuose gerokai suminama Kai karvės sùmina mėšlą, tai esti geriau 4.sudėti, sukrauti, sumurdyti minant kojomis:Ar gerai sumynei vežimą? Sausas šienas sunku gerai sumint Geras mynikas ne tiek ten sumìndavo Kurgi pašarų nė šapo, jeigu abi daržinės ko nesprogsta nuo kvepiančio šieno, suminto lyg ledas? 5.dažnai vaikščiojant padaryti (taką):Nesumintas kelelis Sumyniau takelius per aukštus kalnelius Prilygin sėklai, puolančiai ant kieto ir žmonių suminto kelio ║nuo ilgo basomis vaikščiojimo padaryti kietą (kojos padą):Kojos(kojų padai)sumintos nebijo ir ražienų | Darbininko žmogaus kulnis yra kieta, susimýnusi Ne tik kulnis, bet ir papirščiai buvo susimynę 6. pašlapti, susimakoti nuo mynimo:Susimynusias avis reik pakreikti 7.minant, minkant pagaminti:Vakar mindą sumynė, o šiandieną sulijo 8.išminti tam tikrą kiekį (linų, kanapių):Jis sumýnė šmotą linų Geriau į mintuvus įdėtum ir sumìntum Sumýniau kanapiejus, ir valaknas labai godnas | Nedaug susmýnė šiemet [linų] Pats vienas susimýniau linus 9. susiimti, susiremti, eiti imtynių:Susimynė du vyru – katras katrą parmins Susmýnė du vaikai mintynių apsileidęs:Ka jis toks avių̃ sumìntas! šìrdį sumìntilabai įskaudinti, įžeisti:Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir ... man širdį sumynė užmìnti,ùžmina, užmýnė1. koja užspausti, sumaigyti, užmindyti:Senis užmynė rūkulį, pakėlė nuo žemės paklotę, paėmė sietą ir nuėjo į pirkią Čia kelios bulvės buvo išdygusios, bet žmonys beeidami visai užmýnė Arkliais užmina mūsų kaulelius 2. užuiti, užguiti:Tu suvis ažmìntas nuo jų Jau dabar tėvai nuo vaikų ažmintì 3. užsistoti, koja prispausti:Kojomis užminu Ant tavo slenksčio su savo koja neužminu Su koja ant kojos užmýnė Suspigo ji lyg užminta katė, šoko prie durų

Žodžio atminti sinonimai

minti, Paminti, atsiminti, prisiminti, Nepamiršti, neužmiršti, Turėti galvoje, Širdyje nešiotis, Neišleisti iš galvos, atspėti, įsidėmėti, neuzmirsti
Žodžio atminti sinonimai

Žodis atminti kitomis kalbomis

Rusiškai: запомнить
Angliškai: remember
Estiškai: recordar
Lenkiškai: pamiętać
Latviškai: atcerēties
Lietuviškai: atminti
2013-03-27 13:31:30
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž