Atkėblinti žodžio reikšmė

Atkėblinti - kė̃blinti(-yti), -ina, -ino 1. eiti, važiuoti, joti palengva ar negražiai, vilktis, keverzoti:Senis sustyręs kė̃blina išžargomis kojomis vos gyvas Su liodinge, su sunkiu vežimu kė̃blina brolis Kė̃blinti yra joti žingsniu Tai jau kėblinsiu namo Iš kur čia dabar kė̃blini? Ans taip bjauriai kė̃blina Kažkas kėblina, galvą in viršų užvertęs Sėdžiu gonkoj ir matau – kė̃blina ans par(pas)mane Kėblina jis sau paskui plūgą, kad ir mažas Ko čia kė̃blini į mano kambarį! Arkliai kėblina(veža, eina vos tik gyvi) Jau vėl tas girtuoklis kėblina per laukus Kur tu taip susitraukęs kė̃blini? Kas ten toks kebėža kė̃blina ežioms? Žėk(žiūrėk),kas te per lauką kėblina? Paršiukas da mažutis, ale vis tiek an motiną kė̃blina Dėdina per lauką kė̃blina Mūsų dėdina aure per velėnas kėblina | Reikėjo jam ten kėblintis(vilktis)! 2. vaikščioti su keblėmis, kojūkais. negražiai, nevikriai apeiti:Koks ten vaikščiojimas: ledva ne ledva apkėblina apie gryčią Šiandien tu daug apkė̃blinai negražiai, palengva, nevikriai ateiti, atsivilkti:Atkė̃blinau šiaip teip ir aš, lazda pasispirdamas Teip da ana pati atkė̃blina Ko tas senis atkėblino? Ar ir tu čia atkė̃blini? dakė̃blinti pamažu nueiti iki kur:Jau tik tik lig susiedo dakė̃blina – jau nogniai nebstiprus y[ra] negražiai, pamažu įeiti:Deksnys tyliai įkėblino į priemenę 1. pamažu išeiti:Jau, must, kur nors iškė̃blino ana Jonas įpykęs pamažėl iš kambario iškėblino | Nežinojo, kaip išsikėblinti(išeiti, išsikepurnėti)iš nejaukios padėties 2. išnešti, išgriozdoti:Kirvis riogso, iškėblytas iš pašalio negražiai, palengva nueiti, nusivilkti:Senelis nukėblino par lauką Jei aš nukė̃blinu bulvių pakast, tai tuoj pailstu 1. negražiai, pamažu paeiti, pasivilkti:Sustyręs iš ligos vos pakėblina jis Teip suseno tas mūsų tetalis, ka[d] vos su lazda bepakė̃blina Taip palaikiai arkliai, vos tiktai pakėblina 2. parioglinti, pastatyti:Pakė̃blino trobą taip aukštai 1. negražiai, pamažu pareiti, parsivilkti:Namai toli – kol parkė̃blysiu Kol ana parkėblins iš miesto, ir vakaras ateis Iš kur parkėblini, galvočiau ilgaausi? 2. parnešti, pargriozdoti:Tokį kelmą parkė̃blino į namus negražiai, pamažu prieiti:Prikė̃blino vaikas prie suolo 1.negražiai, nevikriai užeiti:Ažukė̃blino senis per pačius purvynus 2.užlipti, užsirioglinti:Užkėblinau ant lėkšto stogo
2013-03-27 06:48:19
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž