Apvalyti žodžio reikšmė

Apvalyti - valýti,vãlo, vãlė 1. daryti švarų šalinant nešvarumus, šiukšles, atliekas, visa, kas nereikalinga ir pan., šveisti, švarinti, kuopti:Valýti švarką Šepetukas nagams valýti Ąžuolo žievelės dantis gerai valo Ale kap indus vãlo to ąžuolo kempinelė! Atėjęs Adomo priemenėn, Užubalis ilgai valo snieguotus medinius Kad ir gatves valìs, bet vis mieste, o kaime neunoras būt Valýti triobą, jei labai prikreikta Tik valýk ir valýk, o kas jau tę ir valýt? Liepė valýt kapus ir kavotis Aš ausis su vata valaũ Mamai reiks ausį vežt valýt: negirdžia, ką kalbam Paimk žarnas valýtien Prūdą vãlė žmogelis – rado skrynę piningų Versmė ažaugus [žolėm] – nevalýta Vãlo vyrai Aistą, muša vėgėles spatais Balų tas ravas nevãlo(nenutraukia vandens) Ežerai ir tvenkiniai valomi žemsiurbėmis Kad dažniau būtų buvęs valomas, tai ir auksas būtų nusitrynęs Valýti upės dugną (vagą) Šulinį valýti Valomasis kasinys Valomasis dirvožemio drėkinimas Vãlomoji adata Koks mėnesis liepos, toks bus ir sausis, kas tame mėnesyje kiemo nevalo, tas su rezginėmis žiemą ubagaus pašaro Aš sėtinius valau Valydama daržoves pietums Plonienė ir užsisvajojo Pienikes valýti daug darbo Ungurys tura gyvas būt, kad valái Pastatė nevalýtų(netašytų)medžių triobelę Vãlo mišką, jaunus medelius palieka Girininkas vãlo girią – pasirenkam [sausuolių] Pernai vasarą joj bulbas vãlė(ravėjo) Daugiau nėko negal padaryti, tik kaminus vãlo(krečia) Pečių reik valyti jauname mėnesė[je] Valýti arklį (grandykle) Netikėtai perskaičiau savo išspausdintus eilėraščius ne kur nors prie stalo, skaitykloje, bet žirgus valydamas Kas mane maitins, kas mane valỹs senatvė[je]? | Kalbą valyti dera lygiai taip, kaip kūną dera nuprausti kiekvieną prastą rytą Pasakyčiau, kad minėti straipsniai valo katalikystę, o ne teršia Valė nuo nusidėjimų dvasią Valýti partiją, valdžios aparatą ^ Dumblinas – kai šulinį vãlęs Taip panéikė [marčią] – yra batų vãlomas autas! | Valýtis batus Mes einam čia, purvyną nešam, o jumiem valýkis Bene ji kada vãlosi, juodsubinė?! Ir tvartus valýtis turėjo [melžėjos] Ir nūnai valomės – ar tik nesulauksime kunigienės?! Jei valantis šepetys iškrinta, gėdą apturėsi Dažnai ančiukai mėgsta išeiti į krantą, ten ne tik šildosi ar valosi plunksnas, bet ir lesinėja ║švarinti (vidurius):Valýti vidurius Vãlantys vaistai Barškulaičiai takus vãlo, kap pūslės uždegimas, valnina Duoti kiekvienam iš jų pagal ligą: raminamo, pastiprinamo, paleidžiamo, valomo vaisto Bruknys labai vãlo kosulius Valomosios klizmos | Varo par nosį tą gumą, turi skrandis te valýtis Busilo vaikai labai skystai vãlos Fizinio mokytojas aiškino, kad bėgant valosi plaučiai ║nuiminėti, kraustinėti, nurinkinėti (stalą):Jau tėvas stalą vãlo, puodelius neša į lentyną – reik eit ma[n] žiūrėt Kad piršliai ilgai nesėdėtų, reikia visad pavalgius greitai valyt stalą ║ daryti gryną, šalinti priemaišas, sodrinti:Valytas cukrus Valýta degtinė Valýtasis benzinas Tos žolės labai didelis vaistas: kraują vãlo Geriu dirgėles ir petruškas, tai kraują vãlo Kravauninkas kraują vãlo, gal i stiprina Parkų augalai valo orą, skleidžia malonų, gaivų kvapą ir mažina triukšmą Iš vieno viedruko į kitą – taip ir vãlo [medų su koriais], kol ans švarus yra | Sakydavo, ka po kiek tę metų vãlosi auksas Tas kada vãlosis auksas, tai jo išeina iš žemės dujos kokios kada ne kada, – ir pasirodo ║skirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, vėtyti:[Iškūlę] tus grūdus valýdavom Su ranka suka [arpą] ir vãlo: javai byra į priekį, pelai byra į užpakalį Ar javus valýdavo, ar ką – visur duodavo [užmokestį] Valýtų grūdų negalima buvo duona kept Javų vãlomoji mašina Vãlomos mašinos atsirado jau čia priš pat karą Valomosios skirstomos į pirminio, pagrindinio ir papildomo sėklų valymo mašinas 2.šalinti nuo ko, iš kur (nešvarumus, šiukšles, ką nereikalinga ir pan.):Valýti sniegą nuo kojų Valýti riebalus nuo pirštų Atsiradusią dėmę reikia valyti tuojau, nes įsigėrusią į pluoštą, pridžiūvusią daug sunkiau valyti Reikia sulaužyt, susmulkyt, ka jau móters galėtų paskui į savo mintuvus išbaigt valýt tuos spalius Aš turiu tokį bėrį, tai tą turėsi per dieną šert ir mėšlus valyt | Grįžęs į Berčius, Kazys sužinojo naujieną: apylinkėj valomi raudonųjų desantininkai | Žmogus milinio švarko rankove valosi prakaitą 3. imti nuo lauko, vokti, doroti:Valaũ javus į skūnę Javus valyti Jis jau valo javus nu lauko Valýti šieną į daržinę Valýti derlių, javus, šieną, vasarojų Mes jau baigiam valyt, tik padraikos liko ant lauko Rugius iškuldavom, kol vasarojų valýdavom Atėjo ruduo, pradėjo sviete valýt vasarojų O vei dar nevalýts ant lauko stov vasarojas Motina su tavo seserimis valo rugius, melžia karves, ravėja daržus ir sukasi apei kitus darbus Nuog šio laiko tu šiose pelkėse valysi daug šieno Tai ūktveris dalgį plakė, jojo šeima šieną vãlė ^ Vėjus sėsi – audras valysi Ale kas nenor drauge sėti, tas ir netur drauge valyti Kas šykštai sėjas, tas šykštai ir valys, kas žegnonėje sėjas, tas žegnonėje ir valys, tai yra bagotai ║doroti, vokti (lauką, dirvą):Dar nevalýtas laukas | Sustoję pailsėti, vyrai ėmę šnekėti, kas visiems labiausiai rūpėję: apie tai, kad gal jau paskutinį kartą į savo aruodą valąsi šias dirvas 4.šalinti nuovalas, placentą:Ot kantri karvė: ir vãlė – ir nerėkė Aš negaliu dar̃ valýt – gimta išeis [karvei] | Ar jau karvė vãlos? Vãlos karvė po teliuku ilgai – kokią savaitę 5. kastruoti:Nevalýtas, su pautais paršas Valýt reik paršas – be degtinės neis niekas Reikėjo pirma paršiukus, aviniukus valýt 6. grobti, glemžti:Plėšikai turtą vãlė 7. godžiai valgyti, gerti:Ir gėrėdamisi veizi, kaip godžiai valo viską išalkęs broliukas Alau, alau, aš tave valau, kol gyvas būsiu, tave valýsiu 8. naikinti, žudyti:Aš tariau, mans Dieve, nevalyk mane pusėje mano amžio ^ Ar jau baigenà tave vãlo? Ponas Dievas jį valo nieko neatsitiks Neisiu dirbti, bãlas nevalỹs! ką̃ širdìs vãloko tik nori:Išpestyta, ėda, ką širdìs vãlo Dabar gali pirkti ką̃ širdìs vãlo, tik turėk piningo kẽlią valýtirengti sau valdymo barą:Atleido tą Lozaraitį, vãlo kẽlią nu visų baltųjų kíek dūšià (širdìs) vãloko tik nori, iki soties, užtektinai:Tura visa ko, kíek širdìs vãlo Imk, kíek dūšià vãlo širdis vãlogali valgyti:Akys mato, bet širdìs nevãlo vélnias nevalỹs (nevãlo)nieko neatsitiks, neatsitinka Vélnias nevalỹs, kad nerūkęs valandžikę pabūsi A, tokį pasiutėlį nė velnias nevalo apvalýti 1.padaryti švaresnį, aptvarkyti:Apvalaũ vaiką Apvalýti takelį Apvalýti kambarius Tamsta apvaléi [namus] – švariau Reik eiti darbą dirbti, pareisi – tiktai biškį pašersi, apvalýsi [vaiką] Parvažiuoja, tai visada apvãlo langus Apvãlė, padarė tvarką Reik tą ligonį apvalýti, reik pasitaisyti Didesniuose miestuose ir ypačiai vaistinyčiose (spitolėse) daugiausiai apserga tie, kurie tur prižiūrėti ligonius ir juos apvalyti Kasdien … apvalydavau spaustuvę, užkurdavau (žiemą) krosnis Iškirsdami netinkamus toliau auginti medžius, miškų ūkio darbuotojai ne tik paruoš reikiamą medienos kiekį, bet ir apvalys miškus Vasarą mergelės turia daržuką(darželį)apvalýti | Gailestis apvalỹs tave Jie savo kalboje sukaupė visa, kas buvo vertingiausio rusų liaudies kalboje, tą kalbą apvalė, meistriškai apdorojo ir ištobulino Gražumą asabos iš panos veido vyras par vieną dieną apvãlo Neisim jų gaudyt, tai jie ateis ir mus išpjaus, reikia apylinkę apvalyt Sūnus … kūną … afieravojo …, idant … būtumbime nuog visų nuodžių apvalýti Nė vienas raupso mūsų atatolint ir mūsų ant dūšios nuog nuodėmių apvalyt negali, tiektai patis V. Christus | Apsivalýti yra apsičiuinyti, apsigerbti, gerbtis Apsivalýti batus Jis kalbėjosi daugiau su tėvu, tvarkė pakinktus vestuvėms, šveitė arklius, apsivalė kiemą ir klojimą Neik pūkuotas, apsivalýk Jei neapsìvalai, neapsigerbi, kam dar i vargti Noru apsiskusti, apsìvalyti – trečia diena nesiskutęs Į šokius neida[vo]m, siūda[vo]m, apsivalýda[vo]m puikiai Kiekvieną rytą turi apsivalyti kaip prieš kalėdninkus Mes šeštadienį buvom pradėję apsivalýt Viena kiek apsivalaũ, apsitvarkau Y[ra] toks būriukas, ka labai apsivalaũ, i toks būriukas, ka labai apsileidžiu Ką, Dieve, apsivalỹs, kad ji jau vos paeina O Vincukui , kai pavasarį ataugo ir apsivalė ragai, vėl grįžo piktas būdas Žaizdai apsivalius, šoniniame blauzdos paviršiuje išpjautas atitinkamo dydžio lopas | Apsivãlė kaimas, kaip ana išvažiavo Tegerie, greičiau nusprogs – apsivalýs žemė Par mielaširdystę ir tikėjimą apsivalos nuog griekų Visi turam apsìvalyti, sako, o kiek žūlikų Ją apėmė mirštančio žmogaus troškimas apsivalyti Žmogus tobulėja nuolatos dvasiškai apsivalydamas ║ pasidaryti grynam, be priemaišų, pasišalinti priemaišoms:Čia mūs šilelis, žali plaučiai, apsivãlo [oras] 2. pasišalinti nuovaloms:Va, apsivãlė kuo gražiausia [karvė] – veršiavos gražiai Kad atsivedusi karvė greičiau apsivalytų, prie uodegos pririša seną šluotą 3. apvogti, apiplėšti:Apvãlė juodu – ir tušti Jis miegojo šiandien kluone, nes bijojo, kad naktigonininkai gali apvalyti jo sodelį Netoli buvo vagių gyvenvietės, tai jie viską naktimis apvalydavo 4. išmarinti:Praeitą žiemą apvãlė tus seniukus atvalýti 1. šalinti šiukšles, nešvarumus ar šiaip ką nereikalingą, padaryti švarų, atšvarinti:Jeigu kelius atvãlo, gali nueit krautuvėn Atvãlo klojimo vieną vietą i bera [grūdus] su bertuve Tam reikalui atvalyta vieta, kur būti staklėms | Greita visa atsivãlė, užgijo žaizda 2. išeiti placentai, nuovaloms:Karvė sunkiai atsivãlo, jei terpukalėdy siuvi davalýti suvalyti 1. širdìs nebdavãlonegali valgyti:Akės mato, širdìs nebdevãlo įvalýti suvalyti, sudoroti, suimti nuo lauko (derlių):Įvalau javus į skūnę | išvalýti 1. šalinant nešvarumus ar ką nereikalinga padaryti švarų, iškuopti:Drabužiai švarūs, išvalýti Išvalýti visus kambarius Karvidę išvalýti Liepė tvartą išvalýt, voratinklius išgrebot Tol neleisu ant pusrytės eiti, kol kūtalę išvalýs Prieš vežant rugius išvalyk jaują Prašom gaspadoriaus jaują išvalyt, kelius ištaisyt Turu dar ir išeinamas išvalýti Pavarys bobas – išvãlo su pagaliukais [parką] Kad gerai išvalýsi, neliks jokios žymelės Grabes išvalýt reikė, krūmus iškirst [prie kelio] Ka nebiprigirdu, munie išvãlo ausis, aš apent girdu Šiltą saulėtą dieną išvalome avilius ir patikriname lizdus Būtų graži pieva, šitą raistą išvalius Reiks bernelis paguldyti ir jo pypkę išvalyti Išvalė žvirblelį, iščystijo Iki ežero kad būt išvãlę upę, nebūtų likę ežere vandens Anksčiau miškas buvo, o dabar išvãlė Visą tą [miško] šmotelį turi išvalýt, sudegyt, palikt gryną Jei kur miškelis, tai lygu stiklinė išvalytas, išgenėtas, niekur sausos šakelės – nei ant žemės, nei ant medžio Eglę nupjovė apysausę, galus nupjovė, vidurį išvãlė Reik sveikatos: kol išpjausi medį, išvalýsi, ten traiškysis [susispietusios bitės] Prašysiu, kad ateitų išvalýt kaminus Vyrai išlaužia su mintuvais [linus], o mes jau išvalýdavom Boba, tuos linus išvalius, padaro galą audeklo | Katės išvãlė visą namą – pelių neužgirsi | Išsivalýti dantis Rýto išsivalýsiu, grindis išsišluostysiu – bus švaru Reikia pirkią prieš šventę išsivalyti Iš beržo šakiukių ar eglinę [šluotą] susiriši i išvalaĩ [krosnį] Aš išsivaliaũ, o ji nieko nesusipranta padėkot Lai ans išsivalýs kambarius gerai, trobas išsiplaus pė pati išsivalo, stipria srove išmušdama sąnašų ir dumblėtų seklumų kamščius Kad neišdžiūsta gerai [linai], tai sunku myt, neišsivãlo, susigadina linai paskui ║padaryti švarų (organizmą):Vaistas viduriams išvalyti Išvãlė tus plaučius, išėmė [v]andenį Mielės išvalìs vidų, vidurius visus visur Ridikų liepia duot [avims] nuo tų blakių – išvãlo jeknas Sveika valgyti [svogūnų] laiškai – skilvį išvalo | Busilo vaikai išsivãlo patỹs gražiai ║ padaryti gryną, pašalinti priemaišas:Gerai neišvalius oro, į cilindrus patekusios dulkės gali per labai trumpą laiką visiškai sugadinti stūmoklius Valyti išvãlėm visus šaltenius, išlaistėm [vandenį] ║atskirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų, išvėtyti:Buvo arpas toksai: suka, pilia grūdus – ir išvãlo labai gražiai Per arbą išvalýdavo i vieną kartą, i du Par dieną kuliam, par naktį arpavojam, kol išvãlom tuos grūdus Patims reikėjo išvalýti ant vėjo: kretalai buvo, įkratysi ten, purtysi, vė[ja]s pūs i nuneš tas dulkes Geriau sėklos išvalomos ir išrūšiuojamos sudėtingomis valomosiomis | Par vėją tai išsivalýdavo švariai O paskuo kretulas y[ra] toksai, ant vėjo ir išvãlos grūdai Pri kaimyno turi vežties, išsìvalyties grūdus Lęšiukus sėjom: nurauni, in kupstukus surauni, nukuli, išsivalaĩ ir verdi | Pijokas, užveisė tokią sėklą – a kumet išsivalýs?! 2. pašalinti iš kur (nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga):Išvalaũ mėšlus iš staldo Nevalę neišvalys mėšlą, t. y. neišdirbs, neišbengs Vaiką užauginai, šūdus išvaleĩ, o daba – matyk, kas darose Jei paliksi raugą duonmaišė[je], tai greit įrūgsta, o jei išvalái, tai ilgiau stova, kol įrūgsta ana Kaip išvãlo [vašką], tai kočiodavo plonai, bitims ka norėdavo įdėti Jie atvažiuo[ja] tik slyvukus nusiskyt, o kad dilgėles išvalýt – ne Po nuėmimo apynių reikia iš naujo žemę perartie ir žoles išvalytie Ieškoma būdų bei priemonių, kaip greičiau ir pigiau išvalyti iš laukų piktžoles Paki išvãlė tuos [negyvo teliuko] mėsagalius iš karvės Nuo šlapumo labai gerai vosilkos – išvãlo vandenį iš kūno | Išvalėme slavybes iš rašomosios kalbos, išvalysime ir iš pavardžių bei vietovardžių 3. pasišalinti nuovaloms:Karvė jei sveika, greit išsivãlo Kap jau apsiteliuoja, karvėmi šitus žiedukus geltonažiedės renkam, ka išsivalýtų 4. iškastruoti:Ižvalýsim paršą – bus gardesnė mėsa Tus paršas ižvalýtas – bus gera mėsa Turiu arklį, ale ketvirtą žiemą neišvalýtas eržilas – negaliam susitvarkyt Šitie jaučiai ramūs, išvalýti Ar seniai meičiūkai išvalýti? 5. grobiant ištuštinti:Išvãlė mums bjaurybės svirną i staldą – palikom kaip pirštai ║visus išgrobti, pasisavinti:Vokyčiai grūdus išsėmė, išvãlė Ypač sunkūs buvo I pasaulinio karo metai, kada vokiečiai visiškai išvalydavo grūdus iš valstiečių svirnų 6. godžiai išėsti, išryti:Ką tu jai nepaduosi, viską išvãlo čystai nuvalýti 1. šalinant nešvarumus, šiukšles arba ką nereikalinga padaryti švarų, nukuopti:Nuvalaũ stalą Nuvalyk pušnis Nuvalýti batus šepečiu Nuvalýti nosį plika ranka Žaizdą gerai nuvalýti Nenuovalyti Nuvalýk suolą – nė atsisėst negalima Nuvalýk aplaistytą stalą Dieną nuvãlė [kelius], naktį vėl užvarė [sniego] O kai veselninkai duodavo degtinės butelį, tai tada nuvalydavo [užtvertą] kelį ir praleisdavo važiuoti Nuvalo vokietė šaukštus – senutei neskanu valgyti Išrauni grybą, tu jį nuvalýk, sėklą palik [miške] Tą žirgą jis nuvalo, pašeria ir vaikštinėja sau tam dvare Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai nuvaliau | Ir tu tad nuvalyk širdį tavą Nuvãlomoji šventė, nuvãlomosios iškilmės Paskui ir prieštaravusieji džiaugsis turėdami nuvalytą gražią lietuvišką pavardę nuvalýtinai Nenuovalytinai Valgis tur būti nuovalytinai pritaisytas, kaip reikiant išvirintas arba iškeptas | Nusivalýti batus Nusivalýk kojas, eidamas į vidų! Nusivalýti batus, pušnis Daba čia pat pirtis y[ra], nueinam, nusivãlom, nusiplaunam Man dar reikia akinius nusivalyti ir baigti giesmę Turu uogų – reik nusìvalyti Noru uogas nusìvalyti – reik virti Liepos pliusiniai medžiai turi būti tiesiu, lygiu liemeniu, aukštai nusivalę sausas šakas ║ nuimti, nukraustyti, nurinkti (ppr. stalą):Nė stalo nenuvaleĩ ligi pietų Tai tu viena nuvalýk stalą Paliko viską ant stalo – kitas turia nuvalýt Mergos nuvalė stalą ir išėjo į virtuvę | Nusivalýkit dabar stalą, mergaitės, o aš eisiu pramigt ║padaryti gryną, pašalinti priemaišas:Plaučių darbas yra inkvėpauti švarų orą ir iškvėpauti sugadintą ir tokiu būdu nuvalyti kraują, kad vis būtų tyras | Nusivalęs plaučiuose kraujas grįžta į kairįjį prieširdį ║ atsiskirti grūdus nuo pelų, išsivėtyti:Ka vė[ja]s pūs, greitai nuvalýsias grūdus 2.pašalinti (sniegą ir pan.):Nuvãlė sniegą nuo kelių Jei kas apdulkėję, tai reikia nuvalyti dulkės Nuvalýk sniegą nuo tako – sunku praeit Še lupatą, nuvalýk vaikui punkį(snarglį) Dažai taip įsėdo, kad sunku būs nuvalýti Nuvalýti nuo pievos krūmus Gėlė išimama iš vazono, ir medine mentele atsargiai nuvaloma senoji žemė | Kas nuodėmių dulkes nuvalę, įsėsit į sostą žmogaus? Tu paniekinai lavoną laimingojo, kuriam šventas krikštas nuvalė visas nuodėmes Turėjo išeit nesuteptu, idant nuvalýtų sutepimus visų žmonių | Smurgus nuo nosies nusivalýk Nusvalyk purvyną nuo čebatų, ba kap pridžius, priskres, tada nenuvalysi O tu pirmiau snarglį nusivalyk, – atšovė jis man | O mano siela vargiai kada įstengs nusivalyti visus tuos sielvartus, ašaras ir aimanas, kurie it hieroglifai į akmenį, taip į mano širdį ir mąstymo būdą įsigraužė Teeina skaistyklon ir nusivalo puikybės ^ Nusivalýk pieną nuo lūpų 3. nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių):Jau viską nuo laukų nuvãlėme Ypačiai, kad javelius nuvalýt prisiartino čėsas Šieną nuo pievos nuvalýti Vasarojų reikėjo nuvalýti ir javus išsikulti O šįmet našios avižos – ka tik nuvalýt duotų Javai, bulbės ir daržai, viskas nuvalyta Aš ir neturiu kur ganyt – šienai da nenuvalýti Padėjo pasėti [bulbes], padės nuvalýti | Lauką nuvalýti Dar mano nenuvalýti laukai Gyvuoliai be piemens paklaidais vaikščio[ja] rudenį laukus nuvãlius Dienininkų prisamdė, kad laukai laiku būtų nuvalýti Pjūties čėse niekaip negalėjo savo lauką nuvalýti Tam tarpe laukai pasiliekt neapdirbti ir nenuvalyti…, kadangi nėra darbininkų Rėžiūs gano, kai laukus nuvãlo | Miežiai ir avižos, kurios su pagada nusivalė nuo lauko, turės gražius grūdus Teipogi norėjo i bernas savo javus nusivalýt Šienas jau nusivãlė Visi daržus jau nusivãlė 4. pasišalinti nuovaloms:Karvė jau seniai nusivãlė, tik nuovalai da tebestovi [tvarte] Ta karvė nenusivãlė, tai daktaras išėmė nuovalas Karvei po veršio reik duoti atsigerti vandens su ruginiais miltais, tumet karvė greitai ir gerai nusivãlo 5. apiplėšti, apgrobti:Tus ponus Blinda nuvãlė labai 6. nukristi Čia žvaigždė nusileido, nusivãlė pavalýti 1.šalinant nuo ko ar iš ko nešvarumus, šiukšles ar ką nereikalinga padaryti švaresnį:Pavalýti langus Gal turit tepalo batam pavalýt? Nunešk paršiukams, pavalýk loviuką Miestūse bent šaligatviai pavalýti, o čia… Pàvalyti reik – nudulkėję Pašluostytie reikia, pavalýtie – vis reikia moteriškės rankų Pašluoji, pavalaĩ – ir tvarka Eik nuog stalo – aš pavalýsiu Rytoj, jeigu labai neprilis, reikės griovį per pievą pavalyti Skubykimės pirmiaus iš staldų mėžinį kraustyt, o paskui, kas dar daugiaus tokių dovanėlių ten ar čia bus sudrėbta, viernai pavalýkim Išeinam i bulbių parinkti, i runkelius pavãlom rudinį Kaltais iškala, pavãlo tokiu padarytu skaptu [kelminius avilius] Pabaigt, išbraukyt, pavalýt juos galėdavo i moterys Spaliai išbiro [iš minamų linų], moterys juos da švariau pavãlo | Pasivalýk batus Profesorius atsivertė knygą, pasivalė akinius ir įniko skaityti ^ Kas iš tų obligacijų: kiek jau su anoms užpakalius pasivãlėm 2.pašalinti iš kur (ką nereikalinga):Leisk, aš pavalýsiu skiedras, kad nesipainiotų po taką Iškirtus reikia pavalýt [miške] šakos 3.nuimti nuo lauko, nuvokti, nudoroti (derlių):Pavalaũ javus nuo lauko Pavãlo visą [sodos] lauką, ganyti emi | Rudenyj ūkininkas viršų – miežius nusikirtęs pasivalė, anam apačią – ražienas palikdamas 4. nuskriausti atimant, nusavinant:Visus pavãlė – atsėmė arklius [į kolchozą įstojus] 5. godžiai suvalgyti:Prie valgymo ir gėrimo yra verti pagyrimo, ba viską pavalo 6. numarinti:Pijuką pavãlė biesas Nevalgyk nevalgyk – pavalýsim ir pakavosim | Griekus jei man gesysi, tai nieko nebijaus; dangun pamivalysi, o ten man bus geriaus (jį, juos…)velniaĩ pavalýtų Kàd juos velniaĩ pavalýtų! – ir vėl daržą nuganė! tè balà pavãlo Jei neduod mums – teneduoda! Te bala pavalo! pravalýti 1.šalinant nuo ko paviršiaus ar iš ko vidaus ką nereikalinga, trukdantį padaryti kiek švaresnį:Seniau buvo du vairuotojai – kelią žiemą pravalýdavo Reikia pravalyti, pagilinti įtekančios [į Žuvintą] Bambenos vagą – tuomet vanduo toliau tekės į ežerą | Prieš pamokslą, lietuviškai sakytiną, lenkintojai kumščiojimais ir grūmojimais pravalo bažnyčią | Turbūt jau prasivãlė vamzdis Dabar jis prasivalė vieną kamputį tos duobės ║ padaryti švaresnius (organus):Vaistai viduriams pravalýti Įdūrus adatą, trachėja pravaloma mandrenu ir prapučiama tuščiu steriliu švirkštu ║padaryti grynesnį, be priemaišų.| Kraujas prasivalytų tyru oru ║kiek atskirti nuo pelų ar kitų priemaišų:Pravalytos dobilų sėklos toliau valomos ir rūšiuojamos paprastomis valomosiomis 2. pašalinti (ką nereikalinga):Prasivalę kelmus, akmenis, vienur sklypelį išsiarėm, kitur… imti, pradėti suprasti, suvokti:Tegu žiūri senis – akis pravalys suvalýti 1.padaryti be šiukšlių ar nešvarumų, švarų, tvarkingą:Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį gražiai suvaliau | Aš užsitvėriau, ir čia tik susvalaũ, o toliau tegul būna, jei šitep Krūvas burokų susivãliusi 2. surinkti, sutvarkyti (ką ne(be)reikalinga, atliekama, kas trukdo ir pan.):Eik, Jane, pavalgyt, bo suvalýsiu, tiek ir gausi Reikia pjaunant medį didžiai žemai pasilenkti, viršūnę ir šakas suvalyti Vėjų išverstiejie medžiai nebuvo suvalyti ir puvo girėje Brolis drėkė visus daiktus po kojų ir išdrėkęs paliko nesuvãlęs Tuo vaikus, kurie jo stervą(vėmalus, mėšlą)buvo suvãlę, dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas | Visus [laukų] akminus suvãlė gelžkelis(buvo sunaudota tiesiant geležinkelį) Jūs visą mėšlą suvãlot(imate, ką tik duoda) Iš miesto ka ateina, viską suvãlo(visus grybus surenka) Kiti turtus suvãlė, o ma[n] tik utėlės liko Kunigo naudą reik suvalyti Jonas suvãlė pinigus! Šis darbas visą mano laiką atliekamą nuog kitų reikalų suvalo ^ Kai du pešasi, trečias naudą suvalo | Tegu ji nusineš į kapus tuos tūkstančius, ką ji susivãlė, tegu pasiima viską ║ suburti, suvienyti:Buvo suvalytas prie savo žmonių Kurs juos kaip aveles į vieną kaimenę suvalysiąs bei ant žaliuojančios lankos ganysiąs Kristus ėryčius į savo glėbį suvalys ir savo antyje nešios | Tesusivalo Aaronas prie savo žmonių 3. nuimti nuo lauko, suvokti, sudoroti (derlių):Javus suvalau, suvokiu, sukopiu Suvalaũ javus nuo lauko Pasisekė suvalýti javus ir gražų šieną Bėkim, skubykimės greit suvalýt vasaroją Kad norėdavai suvalýt javus, tai jau negulėsi: anksti kelt, vėlai gult Ka da tei[p] lys, tas lytus padarys badą – negalės žmonys suvalýt javų Anie tus grūdukus sausus suvãlo, nė varpikė nepražūs an dirvos Vieni nepajėgėm suvalýt – tę ūkis buvo Padėdavo ir šienus suvežt, ir suvalýt Jau suvãlėm ir vėlyvą vasarojų Suvãlo tei suvãlo [derlių], ale kiek i liekta Savo dirvą geriaus įkrečia, ir daugiaus javų kas mets suvalo Žmonės … šieną suvãlo iš pievų Žmonės dabar meldžiasi, kad Dievas gražų orą duotų rugiams suvalyti Parubežiniai ūkininkai ne viską iš laukų suvalydavo Suvalýkit, būrai, šieną, susigadys jumis žiemą Suvalysiu visa, kas man užderėjo Laukai balti, bet nėr gana pjaujančių ir suvalančiųjų | Savo darbus nuo laukų būsi suvalęs ^ Tą šieną suvãlo, ir vėl iš galo | Gražiai susivãlėm miežius, be lietaus Viską susivãlęs, gali kulti Aplink numus kas yra, turi pats susivalýti, bet tas viskas par menkai yra, neužtenka [šieno] Kitų seniai susivalė, o jie vis paskutinieji ║išimti, iškopti (medų):Išmintingai bitininkaudamas gali per šitą įtaisymą daugiausiai medaus suvalyti 4. godžiai suvalgyti, suėsti:Kando mėsą, pyragą ir nuodaliai viską suvalė Aš plutas visada suvalaũ Jiems javus suvãlė tie bikonai Kiek aš išmečiau(išvėmiau), tiek tas šuniukas suvãlė 5. paimti, pasiimti iš gyvenimo Dievas tą žmogų suvãlė Dievas jį suvalė Teisus buvo Dievas, suvãlęs mano vyrą pijuką ir rūstą anytą Dievas muni suvalýs Jėzau, rėdyk mus su viernumu, ik smertis mus suvalo Kad smertis man jau artysis, sumivalyk, ak mielasis Širdies stabo ištikimas jį nemislytinai staiga į anus amžius suvalė Su didžiu blagnijimu atgalios savęsp suvalydlavo Oi žeme žeme, žemele siera, suvalei tėvą ir motinėlę ^ Žemė juoda viską suvalo 6. vesti, paimti į žmonas:Visi anos kratės, o Jūzapelis suvãlė, apsikorė su tokiu velniu Tokia paliko, gerai, ka tas vaikis suvãlė Džiaukias, ka suvãlė – ką su vaiku būtų dariusi?! Pačiam [našlė] liko – galėsi suvalýti Kaip našlys liks, tai dar katrą suvalỹs Tokios negražios mergos – kas jas be pinigų suvalìs (tave, jį…)suvalýtų Kàd tave suvalýt! – už rankų imas [šaltis] Kàd tave suvalýt, kap tu man daėdei in gyvam kauli! A, kàd ją suvalýtų!

Žodžio apvalyti sinonimai

Žodžio apvalyti sinonimai

Žodis apvalyti kitomis kalbomis

Rusiškai: для очистки
Angliškai: to purify
Estiškai: para purificar
Lenkiškai: oczyścić
Latviškai: attīrīt
Lietuviškai: apvalyti
2013-04-10 00:04:12
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž