Apsvilti žodžio reikšmė

Apsvilti - svìlti,svỹla (-a sta svẽla svỹlna svil̃na), -o (-ė ) svil̃ti, svẽla, svìlo 1. degti be liepsnos, skrusti:Svẽla medžiai šlapi, kad dega po pečiumi . Anas, žalias alksnis, galgi dega, tik svỹla svỹla pečiuj Svìlsta, o nedega malkos, ir gana . Svỹla vilnos Pažiūrėk, gal puodkilis svỹla, kad teip dūmų prirūko Kp. Pintys liepsna nedega, o svildamos daug dūmų duoda Ano skvernai jau svìlsta pry ugnies besėdant Pradė[jo] rūbai svìlt in pečiaus(labai karštai padžiauti) Kitoms troboms tik stogai nuplėšti, langai apdaužyti, kitur tebesvilo sudegusių tvartų mėšlas Ant aukšto kalno ugny aukos svilo Paskui žiūrią, kad tie jų linai nė svilte neapsvilę Pasitrauk nuo žvakės – jau plaukai svỹla Įlūžusią nendrę nesulaužys ir svelantį knatą neišgesys Traukiu dūmą, dūmas kyla, viršutinė lūpa svyla | Iš pradžių ilgai tvinkdavo, raudonuodavo rytai, svildavo danguje debesėliai, ir iš apačios pradėdavo degti rytų horizonte miškai Aš jam perku sveikatą(slaugau),o jis vis svẽla(sirginėja) ^ Įeinant akys svela, išeinant – pakaušis Begėdžio akys užpakaly – nesvyla Vienas galas svyla, kitas dega Puodas puodą peikia – abu svyla(abu juodi) Na, kad jau nedega, tai ir nesvỹla(visai nesiseka) 2. kepant skrusti, degti:Mama, bulbės svẽla Bulbės svẽla, reik vandens užpilti Svil̃na, dega, o mama nejunti Maišyk košę – košė svẽla Su mente, su menturiu maišyk, kad nesviltų košė Skanus kisielius, ale verdant reik maišyti i maišyti, svẽla kaip pasiutęs Veizėk, bene pienas svẽla Bulbienė jau svỹla, pamaišyk ^ Akys mūsų, ... pamatę kokią grožybę, kaip lipte prilips, kaip sviltè prisvils 3.vysti, džiūti nuo saulės:Vasarojas visai svỹla Viskas darže svỹla, o lietaus nė[ra] 4.degti, kaisti nuo ugnies:Pakura taip karštai įkūrenta, kad antausiai svilsta Kap žudaro pirtį, tai baisiai šilta, net galva svẽla Prasta gulėt ant pečiaus – vienas šonas šąla, kitas svẽla ^ Kam kalvis svil̃s rankas, kad jis reples turi 5. .gelti nuo šalčio:Kojos ėmė šalti, ausys svilti Toki šiuosmet šalčiai, kad net žandai svẽla 6. kaisti, raudonuoti:Svilnù iš sarmãtos, o visims juokai Barė, svìlom iš sarmatos Mergaitė tik svìlo ir svìlo per visą vakarą 7. kibti, lipti Pavažos svela, par minkštą sniegą važiuojant, prie žemės Sniego mažai,šlajukai svỹla Rogės svỹla, važiavimo nėra Dar per mažai sniego ant kelio, šlajos tarpais svỹla . Plikšalais nekoks kelias su ragėms tėr, svẽla – nė pavažiuoti negal Kur įsauliau ant vieškelio, jau svyla rogės 8. .čižti, kibti:Svela spaliai prie gaurų, kad linus neatkutusius, neatsiklojėjusius, neatsibuvusius pakeli Dabar kailinių vilnos svyla pri drabužių 9. labai norėti, trokšti:Anas, išvydęs gražią mergą, net svẽla Aust net svẽla visa In lašinius net svẽla Jis prie pinigo sviltè svỹla . Svìldamas pula arklys griaužti medį Svìlo pri vaikio kaip sudegusi Kaip piktas pinigas svilo prie manęs 10. labai sektis:Jo rankos[e] darbas tik svỹla darosi gėda:Man akys svyla, kai jis pasakė Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti aũsys svỹla1. Duoda vantom, kad net aũsys svỹla Tep šilta, kad aũsys svỹla Kur gulim, tai vilkai staugia(šalta),o virtuvėj tai aũsys svỹla Jau tu par daug prisigėrei, jau tavo aũsys svỹla 2. gėda klausyti Kad pradeda jos liežuviais malti, kad pradeda pliaukšti – net man, senam velniui, ausys svyla nuo tokių kalbų Jo aũsys svỹla kaip ugny iš sarmatos pãdai svỹla Bėga, net pãdai svỹla paantausiaĩ svỹladarosi karšta:Jau mano paantausiaĩ svỹla, daugiau nebegaliu gert pãdai (kójos kulnaĩ pauodegỹs, pėdẽlės) svỹla darosi pavojinga, neramu kam:Jau tenai jam pãdai svỹla O tėvas trina rankas: – Svyla vokiečiui padai, oi svyla Jeigu atlėkė Špicas, tai turbūt svyla pauodegys Ka įsikiša valdžia, ne vienam svỹla pėdẽlės pakáušis svỹla Pakáušis svỹla nuo darbų pil̃vas prie nùgaros svỹla Su valgyklos ėdimu nepasisotinsi, pil̃vas pri nùgaros svil̃na ugnià svìltilabai sektis:Par jį viskas ugnià svỹla apsvỹla (apsvil̃na ), -o (àpsvilė) 1. kiek apdegti:Kūtė sūdegė, trobos sienos àpsvilė Apsvìlę namai Jojo plaukai apsvìlo . Apsvilo ūsus, pypkę bedegdamas Par tą jūsų gaisrą dar ir man prisėjo kiek apsvìlt Barzda apsvìlo – kitiem juokas Ta nu perkūnijos uždegta būtinai apsvilė Jų plaukai neapsvilę ... buvo Pats tikras apsvilęs ir apdegęs velinas iž pačios peklos ^ Teksi Dievui apsvilęs Teksi Dievui apsvilęs i apskutinėtas Apsvilo kaip vagis pirštus svetimam kišeniuje 2. kepant apskrusti:Biškį kad apsvìlo [kepama mėsa], ir gerai Apsvìlo blynai, apdegė nedaug Apsvìlo iš pakraščių katilo 3. patamsėti, nuruduoti (nuo saulės):Apsvìlę [iš Palangos] parvažiavo, šauka perštą̃ pečiai Dabar prisisaugo, kad sąnariai ant saulės neapsvil̃t 4. apdžiūti:Po tam regėjo septynias plonas ir apsvilusias ( padžiūvusias) varpas išdygstančias apsileidėlis:Ką anas pažįsta, ką anas žino, itas apsvìlusioj kačérga kaĩp apsvìlęslabai, visiškai (nenori, kratosi):Kai sužino, kad pusinė(pusės valako)mergaitė, tai krato nagus kaĩp apsvìlęs sparnùs apsvìltinukentėti, nusivilti:Ne kartą mokyti, sparnus apsvilę, mes neskubame išvadų daryt atsikabinti:Ar neatsvìlsi tu nuo manę?! prisidaryti gėdos:Ko lendi čia, ar akių atsvilt? įsvỹla (į̃svela), -o įsvil̃ti, į̃svela, į̃svilė (įsvìlo ) 1.įdegti:Atbėgo tie meškinykai – jau po veseiliai; jau buvo to šinkoriaus padai insvilę | Popierio padėjai, tai ir puvėsys insìsvela greitai 2. kepant ar verdant priskrusti:Košė įsvìlo ║svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti:Tai puodas įsvìlo, išplaut negali 3.įstrigti:Tekinamos geležies krislas, įkaitęs kaip žiežirba, įsvyla taip pat gilokai | Ir jo akys įsvilo į Mykoliuką 4. įprasti:Ir įsvilo tada mano šeimininko kieman landžioti toksai Aleksiukas Juo ilgiaus, tuo didžiaus mano meisteriai insvilo in arielką išsvỹla (ìšsvela), -o (ìšsvilė) išsvil̃ti, ìšsvela, ìšsvilė1. svylant išdegti:Ìšsvilė puodas(puodo glazūra) 2.išdžiūti nuo saulės:Ant šio išsvìlusio po kalnus lydimo teip daug širdyje išželia ramaus atminimo patirti gėdą:Per daug pulsi, akis išsvilsi Nebūk per drąsus – akis išsvilsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi dantų̃ neišsvìltinieko negauti:Norėjo gauti alaus, bet neišsvìlo dantų̃ lýg akìs išsvìlęslabai greitai (lekia, važiuoja):Na ir važiuoja – lýg akìs išsvìlęs Ko leki lýg akìs išsvìlęs? nusvýla (nùsvela), nusvìlo (nùsvilė) nusvil̃ti, nùsvela, nusvìlo 1. nudegti:Kur kūryta(kūrenta)ugnis, pieva nusvìlus Visas miestas ir nusvìlo Nelįsk prie ugnies, nusvìlsi plaukus Jo plaukai nusvilta Tik pasilenkiau ant žvakės ir nusviláu plaukus O tamstos tėvukas tada gerai ūsus nusvìlo Paėmė akminą, ėmė duoti su nariais – pradėjo kibirkštės lėkti, nusvilė šarkai sparnai ^ Kartais ir gudrioji višta subinę nusvilsta Lapė gana gudri, bet, beeidama pro ugnį, uodegą nusvyla 2. nuplikyti, nutvilkyti:Neliesk lempos, nes nusvìlsi pirštus! ^ Kartą nusvilęs, ir į šaltą pučia .3. nusigyventi, nususti:Tūls nusvìlęs ponpalaikis, rods, juokiasi būrams 4. apsigauti:Na, jis vargšas su tuo arkliu gerokai nusvìlo Žilvinas tai žino – Eglė čia nusvils: kurpės geležinės – niekad nesudils pirštùs, ūsùs) nusvìltinukentėti, apsigauti, įkliūti:Jau kartą nusvilo kailį, žinos lįsti kur nereikia Geriau to darbo ir nepradėk, vis tiek nagùs nusvìlsi Jis mėgdavo grabštaut, ale vieną kartą pirštùs nusvìlo Jis gali čia nusvilti ūsus, jei nesilaikys pritinkančio jam atstumo kaĩp nusvìlęslabai riebus: Paršas kaĩp nusvìlęs 1.truputį apsvilti, paskrusti:Vaikai pajuto kvapą pasvilusio pieno Iš virtuvės sklido pasvilusio sviesto ir keptos žuvies kvapas Duona gerokai pasvilo | Nosis tuojaus pasvilo nuo liepsnos 2.padžiūti nuo sausros:Žolė pasvilo 3. prisvilti 5. | Ans nebuvo švelpąs, tik pasvilusios(neaiškios)kalbos patirti gėdą:Tie pasvyla akis, savo paties prakaite nusiprausia, ir užtenka visų kombinacijų kaĩp kójas pasvìlęsgreitai, skubėdamas (išbėgo, pabėgo):Pabėgo kaip kojas pasvilęs lýg pasvìlęsdaug, visur (laksto):Jis turėtų laiko pailsėti, nereikėtų lakstyti lyg pasvilusiam úodegą pasvìlęsdaug, nuolat (laksto):Pati laksto úodegą pasvìlus, o namai pastyrę prisvilti 1: Ropės verdančios pradėm pysvìlsta pradegti svylant:Kačiukas tupėjo tupėjo pelenuos ir prasvilo batelius ^ Kiaulės šonas prasvìlęs prisvỹla (prìsvela), -o (prìsvilė) 1. smarkiai įkaitus prilipti, pridegti, priskrusti:Prisvelu Prisvìlo verėnas bevirdamas Gručia atsiduoda prisvìlusi Košė prìsvela Aluminy [puode] neprisvìlsta Reik dideliai maišyti, ka neprisvìltum Prìsvilė košė – ko nemaišei! Su mašinavotu pienu putra prỹsvela Prìsvilė bulbės, kad aną bala! Pradedi maišyt, ka tie miltai neprisvil̃tų Pylei į katilą – suk suk suk, ka neprisvil̃tų [avižinis kisielius] Blynai prisvìlo Bet prisvilę daiktai, kačei didžiai deginami, tačiau nenor pragaišti | Ar prìsvilei prieg tai mergai, ko jy kvepia? ^ Pirmas blynas prisvìlęs Duosi duosi – kaip prisvìlę spaliai Ar uodega prisvìlo, kad nesikeli? Kilo kilo – sėdynė prisvilo 2. svylant apsitraukti, prikepti, pridžiūti:Katiliokai visi prisvìlę Prisvìlę, iškunkuliavę puodai be priežiūros Prisvìlo varinis, nė išgrandyti nebgal 3. priskresti, pričižti Prisvìlusius linus sumuši, o neišbrauksi Pataikysi saują paimti, prisvìlę [spalių] – neišbraukami linai 4. prikibus neslysti : Rogės užeina ant žemės, prisvỹla, led arklys veža Padėkit nutraukt roges nuo žabaro, prisvìlo ir niekaip nenuvažiuojam Rogių pavažos prisvìlo! ║ Plaukdami tokiu laivu seklumoje prisvilom, ir mūsų laivas sustojo ║prilipti:Kol pribėgom, Alyzas jau išsikepurnėjo iš vandens ir stovėjo prie linmarkos su prisvilusiom prie blauzdų šlapiom kelnėm, visas varvantis Beskinant velnio ranka ir prisvilo prie to medžio Žmogus kai šeria mediniu kultuvu, net prisvyla, ė velnias geležiniu kai šeria, tai jo atšoksta ^ Kad duosiu, tai net prisvìlsi! prisvìlusiai Dalgis pjauna, bet prisvìlusiai, pieva nepaliekta kruvina 5. sunkiai judėti : Prisvìlęs liežuvis – žinoma girto kalba Prisvìlęs liežuvis, pailsi i vėl pritrūksta seilių | Kalba buvo tokia prisvìlusi(neaiški) prisvìlusiai Ans prisvìlusiai(neaiškiai)kalba 6. prilįsti, prikibti, labai prisirišti:Buvo negraži, o prisvìlo vaikis, i gan Atstok – ko prisvilái kaip smala pri tekinio! Ko čia taip pri munęs prisvilái, ar neisi šalin! Jis vis prisvìlęs prie jos, namie nei neberasi Mūsiškis prisvìlo prie jūsų Magdės kai smala Ka jau prisvìlo prie ko nonts – nebeatsikratysi Pati matai, kad jie nenori, ko prisvilai? ^ Prisvìlo kaip lapas prie rūros 7. užsibūti, užtrukti kur per ilgai:Velnio plepėjimas: atsisėda ir prisvil̃na Nuėjo ir prisvìlo, nežino kada pareit Gėrimas – prisvìlo, sėdžia, niekur nebepajudės Nueini te, teip i prisvyli – niekaip išeit nebegali Ar prisvilaĩ, ar prikepei, kad tep ilgai negrįžai?! gėdą turėti.kaĩp (kaĩ, lýg) [úodegą] prisvìlęsilgai (sėdi, būna kur):Vaikas kaĩp prisvìlęs pas piemenis par dieną Stovėjau, kaip prisvilęs prie sienos Visi sėdi lýg prisvìlę ir nenori keltis Ko čia sėdi kaĩ úodegą prisvìlęs? úodegą prisvìltipatekti į bėdą:Ten gudri lapė uodegą prisvilusi . susvỹla (sùsvela), -o 1. sudegti:Mašina susvìlo Vienas palei kitą gyvena – susvil̃tų visi, jei gaisras Sudegini ir supuvusias malkas – sùsvela, surusa Ko nesusvìlom pirtė[je] Pelenuosen susvỹla [žalias alksnis], ir viskas: nei anglių, nei žarijų Susvìlo plaukai | Insibuvus merga, susvìlus, supelėjus(senstelėjusi) 2. perkaisti (saulėje):Jis suvokė, kad susvilo saulėje 1.labai skubėdamas (bėga):Bėga kaip susvilęs .2. Čia i čia – kaĩ susvìlus 3.labai (nori ko):Nori gert kàp susvìlę pãpadės susvìloišsigando:Kap išgirdau tą žinią, tai net pãpadės susvìlo nurausti:Iš sarmatos net ausys ažusvìlo

Žodžio apsvilti sinonimai

Žodžio apsvilti sinonimai

Žodis apsvilti kitomis kalbomis

Rusiškai: палить
Angliškai: scorch
Estiškai: quemadura
Lenkiškai: przypiekać
Latviškai: joņot
Lietuviškai: apsvilti
2013-04-21 02:48:39
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž