Apsutinti žodžio reikšmė

Apsutinti - šùtinti(-yti; ), -ina, -ino 1. pamažu virti (ppr. uždarame inde nedideliame skysčio kiekyje ar garuose), virinti, troškinti:Šùtinti bulves su smetona, žirnius, pupas, t. y. šusti Kiaulėm reikia bulbų šùtyt Kūčioms bulbes šùtina su žirniais Ui, sena višta, kaip kumeliena – šùtyk šùtyk! Astė pietums nupenėtą šùtina gaidį Sudeda [mėsą] į puodą, uždeda taukų i šùtina an ugnies a po pečiaus Kai tik alų daro, apynius i šùtina į tą puodą Rugius šùtinau i daviau karvei prieš teliuką Kaulus gelia: šutina apynius su taukais ir tepa Bruknes šùtinsiu Mikolaiska vaina žmones samanas malė, grikių pelus maišė ir lubinų šùtino, virino Tave žalią šùtino, mane jauną budino, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai Šermukšnį šutina ir vartoja moterys nuog savų ligų Muno kiaulės pasiutusios – neėda nešùtintų lapų Čia yra šùtintūs kopūstai Daržovės, kurios nevalgomos žalios, turėtų būt šutinamos, o tai jų pačių drėgmėje ir uždarytos Maltinius darom iš šùtintų avižų Šùtina i dabar kopūstus sausus Šùtinti kopūstai mun oi kaip tinka! Brazdus deda i šùtina kugelį Reik šùtyti, kol tie dygliai y[ra] minkšti Išgerk šùtinto pieno su medum, ir perstos gerklę sopėt Šùtintas pienas su grietine Kokius mylit kiaušinius: šùtytus ar keptus? ^ Ir kiaulė geriau ėda šutytas bulbas | Šùtinsias ten, kiaulėms virs ║kaitinant džiovinti (grūdus):Kruopos grikinės yra, ale ne tokios – jos šùtytos dabar 2. gaminti (naminę degtinę):Šùtina šnapsą po miškus 3. virinti pelenų šarme (drabužius, audinius, siūlus):Tu šùtini drabužius žluginant, o ans vytę po pečiumi Tų muilų nebuvo – šùtins pelenūse [drabužius] Sruogas pelenūse šùtindavom, anas balindavom [Reikia] velėt, šùtint, ir anys tada bus balti Kap išaudžia, tada tą audeklą mirko, šùtina, baltina | Su pelenais glitus [v]anduo, greit šùtinas [audeklas], greit išbąla 4. minkštinti, daryti liauną laikant karštame vandenyje ar garuose:Garu šùtina ratlankius Sukdavom vytis, šùtinom pirty Šaltekšnis lazdom gerai: nukirsk tu jį ir šaltą lenk, kaip tu jį nori, nei šùtint nereikia Ratlankiam medį šùtindavo karštam vandeny Šerdį išlupi, išbrūžini, jos nereikėj[o] šùtyt Pirtį kūrinai, [v]antą šutinai, Nausėdžių bobutes išvanojai 5. plikyti (verdančiu vandeniu):Šùtintą duoną aš pasidaboju: ana saldi, gardi Čiobrelius šùtino, arbatą virė [nuo kosulio] Rumiankas ir vaikamu šùtina Šùtina šitas ragulkas, geria Šitas žoleles reikia šùtintie ir gertie Neapšutinau [miltų], ir stovi nešùtinta Pelus gyvuliam šerdavom, šùtindavom karštu [v]andeniu 6. tvilkant valyti:Čėbreliai labai gerai uzbonai šùtintie – pienas gardus | Aždengs šitą diečką [su karštu vandeniu] – i ana tę šùtinas 7. gydant šildyti, kaitinti skysčiu:Šùtink burną [ramunėlių arbata] – nesopės dantų Anksčiau šùtino – darė, kad netvinktų jisai [Peršalus] šutint kojas vandeny ir gert žemuogių kartu su šaknim išvirtą arbatą Aš kojas šùtinsiu int bulbų, mažu ir pusiaujį šùtinsiu | 8. laikyti šilumoje, daryti, kad kaistų, prakaituotų, šustų:Kam tu šitą vaiką šùtini pirkioj? Veltiniai koją šùtina | Jie į kurortus važiuoja, o mum, seniukam, reikia šùtintis(dirbti, prakaituoti karštyje) An palelių [pirtyje] užlindo ir šùtinas Vasara, o šùtinas su juodais drobužiais – žėlava ║deginti, tvilkyti:Pirtin an krūsnies vandinio kaip užpili, tai paras net šonus šutina Saulė ka šùtina, net nė[ra] kur lįst Šùtina skūrą saulė darbuojantys kaitroms 9. labai šildyti, kaitinti, kepinti (tvankią dieną):Visą dieną šutino kaip puode, bet pavakarėn atvėso truputį Kiek ta saulė gali šùtyt?! Ka tep šùtina, bus lytaus Praejo lietus, ir šùtina Debesų nematyt, ale šùtina labai Šùtina, šùtina nuo saulės Liūtis bus, kad teip šùtina Kad ir šùtinte šùtina, ale džiovos nėr Kai lyja ir šùtina, tai šienas labai pūsta ║karštai kūrenti:Gerai šùtina, šiltai gyvenam 10. šiluma ir drėgme gadinti, pūdyti:Kerpė šùtina stogą Šùtina tolis lentas Geriau augtų [augmenija], ale po lietaus šùtina 11. blukinti:Saulė šùtina drapaną 12. smarkiai mušti:Nugarą šutinti Kad ėmė jį lazdomi šùtyt! Vaiką iš mažo šùtyk, karšk – bus vaikas geras Kai pradėjo šùtyt par galvą! Kad jis ėmė tą katiną šùtyt ║ tvoti, trenkti:Tokiam šùtinu par ausį ir einu sau! ║ sviesti, mesti:Šùtink, Prani, [kamuolį] mun! 13. godžiai, smarkiai valgyti ar gerti, ėsti, lesti:Ka šùtina košę, barzda puto[ja] Tik tus saldainius šùtina, pusryčio nenora ėsti iš viso Nepaskųs išvirti dešros, i šùtinsma Na ir šùtino – viso puodo nebėr! . Šùtykit kiek patinka medaus Šùtink, šùtink – man [v]andenio neiškada Tie kalakutyčiai šùtina sau tą žolę Žvirbliai šùtina kanapes ^ Šiupinys šutinti ir tinginiui nesunku ║ gerti svaigiuosius gėrimus, girtuokliauti:Kelias dienas šùtinau, tai visiškai nusvariau Jis tą naminę šùtina 14. greitai eiti, bėgti, važiuoti:Šùtinkiam numie, lytaus ateina Šùtina per laukus, kiek kojos įkerta Aš vieną sykį gavau nuo vokiečio šùtyt Aš kaip šùtinu pora arklių! 15. skubant, smarkiai ką dirbti, daryti:Šùtina(neša)didžiausiais klėbiais medžius į vidų – matysiam, a ilgai anų užteks Vakar Ruigiai rugius šùtino(vežė) I šùtyk(dirbk)su spatu tokiam karšty! Atlėkė tų raplanų ir ėmė šùtyt(bombarduoti) Rugius kai pradės šùtint(pjauti),tai akys nesuregi Da ir čia, ant ūlyčios, kad šùtino(griežė)su armonika! Kur Romas? – Nugi ana an pečiaus šùtina(miega) 16. smarkiai lyti:Šiandiej šùtino šùtino Kad gerai šùtytų, žolelė tuoj atsigautų 17. kurti, degti:Pareisiu, ugnį šùtinsiu jausti gėdą:Akis visą valandą šutinau – vis per tavo kvailą galvą káilį šùtinti mušti:[Smuklininkas] ėmė šutinti nedorėliui kailį Kad aš tau imsiu káilį šùtinti! lýg šùtintas vėžỹs Užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimtaučių, paraudonuoja lyg šutintas vėžys 1. apvirinti, aptroškinti:Anie biškį tik apšùtino tą meisą – i valgykiat Inpili puodan vandenio, avižų indedi, pastumi pečiun, apšùtini Apšùtyk bulvių kiaulėm! Pastatis sau burokus – apšùtins paršeliam Mergos apšutino žirnių | Apšùtino(šiek tiek pamokė, pralavino), o ne išmokė | Mes bulbes apsišùtinam ir silkes valgom 2. užpilti verdančiu vandeniu (skalbinius, balinamą audeklą, siūlus):Apšùtink drabužius žlugte, o pasku skalbk Iš rozo merki audeklą ceberan, vandeniu karštu apšùtini, tai greičiau bąla Audeklą apšùtinai [v]andeniu karštu, [jis] pamirko, tada kloji an žolės | Apsišùtinau gijas pelenūse(sukišau į pelenus ir apipyliau karštu vandeniu) 3. karštu vandeniu apiplikinti, nutvilkyti, apmukinti:Ben kiek apšùtinu duoną, tai negreit sudžiūsta Greit peli duona, gal kad apšùtinta Šmarškus(bobausius)karštu vandeniu apišùtina Gal žemiauoges reikia verdančiu [v]andeniu apšùtint, o tai karsteria Avižas apšùtina karštu vandeniu ir tada išdžiovina, sumala, ir vadinas šustamilčiais Anys gi apšùtinta, tiej miltai Sausų miltų neryja [karvė], apšùtinu Tai sėmenų apšutins kojoms pašildyti Aš vilką prišauksiu, tai vilką apšutinsim ir turėsim vilnos | Miltai [kiaulėms] teip gražiai apsišùtino, nors imk ir valgyk 4. karštais garais, karštu vandeniu apdeginti, apiplikyti, pažeisti:Kai davė butelys, sprogo, apšùtino ir burną, ir rankas Garas apšùtino jam rankas ^ Elena, putinu paraudusi, neįkūrusi dar trikojo, spruko kaip vandeniu apšutinta iš trobos Mano draugas tartum apšutintas kad šoks tolyn!.. | Vaikas apsišùtinę Apsišùtinau, tuoj pūtim visą iškėlė Neversk tep [puodo], da apsišùtysi Verdančiu vandeniu ranką apsišùtinau 5. nublukinti (spalvą), nudeginti:Saulė apšùtino man kaklaryšį 6. kiek apmušti, apkulti, apdaužyti:Apšùtino [vaiką] su diržu – pagerėjo Apšùtinau iš pagalio, gal būs lipšnesnė Atėjo marti, apšùtino ir uošvį, ir uošvienę ║mušant priveikti:Ė! delto tave apšùtino! Kam pasidavei? 7. apgauti:Ot, mama, matai, apšùtinau poną | Gana rozą mes apsišùtinom su tais vaistais senais! 1.įkliūti:Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas 2.apsigauti:Tai merga apsišùtino pirštùs tę eidama! 1. išvirti, išvirinti:Atšùtino katilą pieno, praaušė i ažmaišė pyragą – minkštumas, baltumas! Atšùtytas pienas ilgai nepagenda Nu, pieną atšùtins albo teip atšaldytą ima Man porą kiaušinių atšùtyk 2. atmirkyti karštuose garuose ar vandenyje:Atšùtinam rūbus, išglamžom | Pirty atsišùtina itas purvis visokis ║ pakankamai atsiperti, atsivanoti.3. šutinimu paveikti, apgydyti:Turia sunkos, kad ar užpūliauja, ar ką, makt stiklinėn ir atšùtina Šutino, šutino – atšùtino koją(atslūgo sutinimas) 4. šutinant sužaloti, nudeginti, nuplikinti.5. apmušti, apdaužyti:Ot aš jam atšùtinau, tai net sčiaudėj[o] 6. iki soties atsivalgyti. primušti:Reikia jum gerai atšùtint káilis diržu, tai nustosta dūkt Atšùtysiu lazda šónus dašùtinti pakankamai iššutinti:Supyliau [vyną] stiklan, gal anas buvo nedamazgotas, nedašùtintas(vynas pagedo) 1. iššutinti 1: Inšùtini, su rūškyniais sutaisai ir valgai | Tai žirnių insišùtini, kap neturi pieno, saldės pasdarai 2. įkaitinti karštu vandeniu ar garais.| Da neik in lauką, pirma insišùtyk Insišùtina gerai [kopūstų kubilas] su karštais akmenais, ir kopūstai būna skanūs 3. įkaitinti (orą):Dabar tai jau bus perkūnas, labai inšùtinta 4. suduoti, įkirsti:Lig sienos jį sargyba nulydės, pasieny šimtą rykščių jam įšutins – atlyginti už medicinos meną Jy vyrą ir inšùtina gerai 5. pakliūti į nemalonią, keblią padėtį, įsivelti, įsipainioti:Mūsų Onutė kad insišùtino, tai insišùtino: nei i tę, nei atgal! .6. įsigerti, įkaušti:Šiandien jis ilgai nepareina, grįš įsišùtinęs 1. išvirti, ištroškinti:Tas ugnies skaistums, kursai mums žibina stubą ir, kad verdam ką, valgius iššùtina puode ar žiemos čėse, kad reik, mums kakalį šildo, ta liepsna, klausykit tikt, kad mes nedabojam daug, ak daug iškadų gal ūmai padaryti . Iššùtino ropučių, i pavalgėm su rūgštu pienu Lukštuose svogūnų pamerkiam, iššùtinam – labai gražūs kiaušiniai Iššùtina avižas, pečiuj sagone džiovina Reikia iššùtint kokių žolių albo aviečių Iššutyk man pieno | Ar ne gerai, kad per mėšlus spirgini spirgus ir kad per rugius į mielą baudžiavą bėgdams argi namėj ką veikdams sau išsišùtini kumpį? Išsišùtini kiaušinį su duona Reikia bulbų išsišùtyt ir saldės padaryt 2. išvirinti, kad nueitų nešvarumai:Reikia šarmuko padaryti, marškiniukų vaikams iššutinti Po nedėlę mirkysiam i pelenūse iššùtysiam tokias paklodes numines Tas gijas išplausma, iššùtinsma, vysma į kamūlius Iššùtina audeklus šarme, išvelėja su kultuvėm Reikia iššùtint [linus] | Vakar išsišùtinau drabužius Išsišùtydavo [paklodes] – baltos, gražios 3. suminkštinti karštai mirkant medieną:Tą ratlankį reikia labai karštai iššùtyt ir tada lenkt Karklų priskerta in žiemos, iššùtina pečiuj i kadokes pina Iššùtinto kadagio šluota kad nusipersi, tvoskės, peršės kelias dienas 4. tvilkant išvalyti, išplikyti:Iššutinu bačką Iššùtink puodus su karštu vandenimi, kad nerūgtum pienas Akmenim diečką kopūstam iššùtina, medum ištrina Nes kursaig žmogus… yra teip kantrus, kursai to ryko, kurio, viežlybai bylant, išeigoje vartojo, norėtų vėl vartot skomiaip savaip, norint jį geriausiai išmazgotų ir ižšùtintų? | Dėdė liepė verdančiu [v]andeniu vilnas iššutint, nes, sako, kandžių privisę ^ Ji mane apvylė. Ji man dabar kaip puodynė neiššutinta 5. garuose ar karštame vandenyje atmirkyti:Reikia gerai išmirkyt [koją], iššùtint – nulėks i pats mazolis | Išsišùtinu, išsivanoju pirty, tai guliu kai suvystyta 6. .daug prisikūrenti:Kad šiandie jie išsišùtinę, išsikūrenę! 7. šilumai ir drėgmei išgadinti, supūdyti:Galėtų ir nebesnigti – rugius pavasarį iššutins Šiluma ir lietus bulves iššùtino Buvo stora sniego, o šalčio maža, tai iššùtino pievą 8. karščiu, nuodingomis medžiagomis išsvilinti, išdeginti:Pernai iššùtino [augalus], šiemet supūdys Kaip davė kemikalais, tai visus kvietkus iššùtino 9. tvilkant sužaloti:Cit, ba akis iššùtysiu kap prancūzuo | .: Vaikas su karštu vandeniu išsišùtino akis ║ nusideginti, nusitvilkyti, išsiplikyti:Sūnelis srėbė to valgio pirmiausia ir išsišutino sau burną – net ašaros ištryško jam iš akių 10. tvilkant išnaikinti:Jas čia susiejusias, iškaskiat arba iššutinkiat su karštu [v]andeniumi Reiktų iššùtint blakutės | [Nuodėmes] ugnis čysčiaus mūspi išdeginti, iššutinti turi Prigimtos ydos, kad ir iššutintum, sugrįš 11. godžiai išvalgyti, išgerti:Pusbliūdį batvinių iššùtino Vaikas pieno pusę puodelio iššùtino 12. daug išvežti, išgabenti:Didžiausį dobilų vežimą iššùtino į miestą 13. kurį laiką smarkiai lyti:Iššùtino [lietus] par visą dieną primušti, prilupti:Iššùtino tėvas bernu káilį Iššùtins tau mama šónus 1. išvirti, ištroškinti:Maž jau nušùtinai bulbas? Nušutino tų kiaušinių, pusžalių atnešė, an stalo padėjo Gerai nušùtyti kiaušiniai | 2. išvirinti (drabužius):Motyna ėmė sukties aplink katilą su nušutintais skalbiniais Audeklus nušùtini, išplausti(išplauni)ir džiovini 3. karštu vandeniu nutvilkyti, numukinti:Prieš kepant grybus reikia pirma karštu vandeniu gerai nušùtinti Užverda vanduo, nušùtinu [džiovintus obuolius], rankom nutrinu nutrinu Batvinių lapelius supjaustom, tada – puodžiokan ir nušùtinam karštu [v]andeniu [Vištoms] galvas nukaposiu, nušùtinsiu – nuvešiu turgun Nušutinu plaukus odų Paršiuką papjauni, tai namie nesvilini, nušùtini kur paskavojęs [per Didįjį karą] 4. karštu vandeniu atmirkyti, suminkštinti:Nušùtinu mazolius, i vė užauga | Karštu [vandeniu] nusišùtink burną, tada švelnu 5. kuo karštu sužaloti:Nušùtinau ranką – neturiu kur dėtis iš sopės Liepia vietą nušutintą tept olyvu, dėt pienu rūgusiu ^ Jų ir mergaitė nesveika: visa raudona kaip nušùtinta Levas kaip nušutytas pradėjo graudžiai rėkt Gal tau velnias ragu šiknon bado, kad leki kaip nušùtintas | Nekišk rankų ant garų – nusišùtinsi Verdantis vanduo, tik nenusišùtyk! Ranką garais nusišùtinau, tai kelias dienas sopa ir sopa ^ Kas pienu nusišutina, šaltą vandenį muša 6. negyvai užplikyti:Privirinus [v]andenio, ėmė ir nušutino tuos visus bačkos[e] O anie nežiūri, ar ponas, ar ne ponas, tuo – in brogą ir nušutino kaip šunį 7. nublukinti spalvą:Saulė visai nušùtino kepurę – ruda pasidarė Nušùtinai kasnykėlius, patrotinai jaunystėlę per sa[vo] durną razumėlį 8. primušti:Tėvo tai bijo, tas mat nušùtydavo Sugriebus rykštę kai nušùtinsiu, tai nustosta dovytis! 9. greitai, sparčiai ką padaryti:Ponią nušùtinau(nuvežiau)į Užreseinį Aš jau du kartu nušùtinau(nuravėjau)bulbas Ligi pusryčiui pusę pievos nušùtinau(nušienavau) Man kad pjaut, tai pjaut – žibt, ir nušùtinai! 10. smarkiai nulyti:Dabar tai palijo gerai, par du kartu kad nušùtino! Kad nušùtino, net klanai stovi 11. apgauti:Nušùtino žydas bobą 12. nuskurdinti, nugyventi:Nušùtino dvarą su šnapše, ir pats nušuto ║nugalėti, įveikti:Aš šitaip lošdamas jau ne vieną nušùtinau ║nubausti:Po trisdešimt rublių nušùtyt – kiti jau bijõs! 13. nusigerti:Žentas negeria be reikalo, tik jau baliuj tai nusišùtina primušti:O aš jūsų piemenį vis dėlto nukulsiu ir gerai kailį nušutinsiu 1. kiek išvirti, ištroškinti, pavirinti:Gal pašùtyk burokų Žirnių pašùtina, valgo su tuoj [grybų] rasalu Man pašùtino [vaistažolių], pridėjo, ir visas skausmas nue[jo] Pašùtina bulbų su lupynom, tas lupynas aplupa Tu vaikui pieno pašùtink – kosti Gaidėnos pašùtinsu – jauną gaiduką pagnybiau! Kopūstų ten pašùtinsi par vestuves – vestuvės buvo tokios paprastos | Paimkim pieno kiek pasišùtyt vaikam Cibulainės pasišùtinom 2. truputį, neilgai pavirti, patroškinti, pakepinti:Bulves pašùtink Pašùtinu [jovalą], miltų įdedu i šeru Uždedi aliejaus [ant virtų grybų], pašùtini i valgai Jeigu pieno nėr, nons ramunių pašùtink! Kai dančius pradeda skaudėt, pašùtydavo [paliejų] i pridėdavo Didelėj staunioj maišą skrudėlių pašùtina ir eina vonion | Aš išeinu, o tą mėsą judu pasišùtykita Instãtai kopūstus pečiun, tepasšùtina ║pakaitinti, padžiovinti (grūdus):Grikius pirma pašùtindavo pečiuj, tada maldavo kruopom 3. pavirinti (audinius, drabužius):Dabar su milteliais tais, a matai, i pašùtina, i baltai išplauna Nešutyto audeklo nenubaltysi – reikia gerai pašùtyt 4. karštai pagarinti, suminkštinti (linus, medieną):Kad yra kieti, reik linus pašùtinti su garu Pašùtintais beržienais stipinus aplenkiu, ir laikos rogės ben dešim metų Pečiuj [karklus] pašùtina i pina vyžas ^ Pagniužo kaip pašutintas karklas 5. paplikyti (karštu vandeniu):Pašùtina karštu [v]andeniu tuos miltus, ir salymas pasdaro 6. tvilkant pavalyti:Kur vėsulas susuka žemes, su toms puodynes pašutyk, tai bus ant pusės smetona 7. kuo karštu išsiplikyti, išsideginti, susižeisti:Pasišùtysit burnas [karštais kopūstais]! 8. pamirkyti (karštame vandenyje), pašildyti, kad pagytų:Pašùtink, vaikel, [tvinkstantį pirštą] karštam [v]andeny, tai tuoj atleis Ramuniais pašùtink gerklę, ne teip sopės Jau galiu vaikščiot, vakar dieną pašùtinau [koją] 9. pakaitinti, pakepinti:Kelias dienas pašùtino, i viskas, i po vasaros Pašùtino valandą – tuoj debesys ū ū i atūžia Pašùtino saulė, bus lietaus Kelias dienas pašùtina pašùtina, ale kad pàlija, gerai in bulbų 10. karštai išmaudyti, išperti:Suprakudijai(padarei žalą)ponui – tas tave pirtin, pašùtina ir dvidešim penkelių vaiskan ║ pašusti, pasikaitinti:An palotkų lipkit pasišùtyt Pasišùtinau in pečiaus užlipus 11. papūdyti, palaikyti, kad pašustų:Pašùtinta(ilgai žalia palaikyta, nesūdyta)naginė nestipri 12. pablukinti (spalvą):Klojam [audeklus] saulėn, kad saulė kiek pašùtytų 13. smarkiai pamušti:Dakteras pasilsėjęs davė pašutindamas ir prikalbėdamas užu jų kaltybes Anksti rytelio [dukrelės] nepabudino, šmirkščia rykštele nepašùtino 14. daug godžiai pavalgyti, pagerti:Po keturius kiaušinius davė, pašùtinom kai dideli Neina valgyt, o kai atsisėda, tai pašùtina kaip reikiant Prie darbo tai kaip ir nėra, o prie stalo tai oho kad pašùtina! ║gerai įkaušti:Tais metais gerai pašùtinom, retai diena tokia pasitaikydavo, kad negertumėm 15. smarkiai palyti:Pašùtins ir nustos 1. greitai pareiti, parbėgti, parvykti:Gavęs į sprandą paršùtinau namo 2. skubant parvežti, pargabenti:Jau lynant paskutinį šieno vežimą paršùtino 1. per ilgai šutinti, pervirinti:Bulbų nepéršutink Gal paršùto to mėsa – negerai labai paršùtyt Kiaušinį turbūt péršutinau | 2. iš naujo, dar kartą šutinti, virinti.3. persikaitinti (pirtyje).4. užduoti, nupliekti:Toks pienburnis reikia tik peršutyt 5. persivalgyti.6. greitai perbėgti (per ką). 1. kiek prasivirti:Tujau anie prasišutino tos mėsos i taip atlaikė Užgavėnes 2. šutinant, kaitinant pratrūkinti, prakiurdyti:Votį uždėk pala, karštu vandeniu suvilgęs, tai prašùtis Pridėjo [žolių], prašùtino koją, i paliko nu [caro] karūmenės 3. .šuntant kiek suminkštėti Šutino šutino marškas, tai ir prasišùtino ben kiek – nebe tokios kietos 4. kurį laiką praleisti geriant:Aš tai visą šitą savaitę ir prašùtinau 5. niekais paleisti:Jis prašùtino visą tėvo dvarą 6. greitai praeiti, pravažiuoti, pralėkti. 1. daug privirti, pritroškinti:Marikė prišùtino roputikių kiaulėms Bulbų prišùtino, an stalo pripylė Kviečių prišùtina [krosnyje], prigrūda su miešimu ir valgo Liepė savo pačiai, kad padirbtų misos ir prišutintų pupų Katilioką prišùtini žuvų Prišùtinu mekynų vištom Mėsos, sako, prišùtinsme, privirsme Boba prišùtino vandenio Prišùtina ir primargina, kad tų kiaušinių daugis būtų Prišùtino ponas kiaušinių ir liepė viščiukus išperėt | Bulbų prisišùtysi, su salde būd[av]o gardu Kiaušinių kap prisišùtinam [Velykoms], tai kokį šimtą Uogaut išvarydavo visus, tai mėlynių prisišùtydavo Prisišùtinsiu kiaulėm ėdalo, kad par rytdieną užtektų 2. pavirinti, pakaitinti, kad prišustų, gerai išvirtų ar išsitroškintų:Prišùtink [su pienu] bulbienę, bus gardžiau ║ užplikintą šiltai palaikyti, kad pritrauktų:Gumbažoles užpila karštu vandeniu, prišutina ir geria kaip arbatėlę Pelynų uzbonėlį prišùtinau, atsigeriu, būdavo, – ir išgijau Balto bezo reikia žiedų sudžiovyt, prišùtyt, išplaust ir uždėt, tai užtraukia [žaizdą], gydžia | Tada prišùtinam kiaušinius viena spalva | Prisišùtinau, prigėriau liekvarstų 3. užtektinai prisikaitinti (pirtyje):Prisivanoję, prisišùtinę lekiam oran atvėst 4. prišildyti, prikaitinti ║ karštai prikūrenti:Eik pakūrenk kamarėlę, tik neprišùtyk! 5. šutinimu, kaitinimu sukelti:Saulyka prišùtino lietaus 6. primušti, prilupti:Pagavęs sode prišùtino diržu tuos vagilius Kai prišùtino jį, tai kelias savaites nesivaldė 7. daug, sočiai privalgyti, prigerti, priėsti:Naktį [karvė] nusitraukė, prišùtino, kiek anai patiko Ot kad prišùtinau lašinių, nei vakarienės nenorėsiu! Prišùtinau sulos – net pilvą kelia | Tai tau dėkui, gaspador, prisišutinau visiems metams Kad prisišùtinau bulvinių blynų – galiu kęst iki vakaro Prisišùtino gerai, kad net karšta primušti:Sako, jis káilį gerai prišùtinęs ir žmonai, ir uošvienei velnių̃ prišùtinęs Velnių̃ prišùtinęs kaip ankščių, suktas be vieno galo 1. išvirinti, ištroškinti:Reikia sušùtintie pienuko Ar sušùtint kiaušinis? Po litrai sušùtint i duot rugių [karvei] prieš teliuką Vakar barščiuosa buvom(ravėjom),tai, sakau, nupjaukim lapus, sušùtysu Nedidelę šakelę dievmedžio sušutint ir gert Gyvatę sukapoja kavalkuosna, sušutina ir duoda karvėm Sušùtyk bulbų su mundurais(neskustų) Sėmenas sušutinę kloja prie skaudulių, nuplikusių nudegusių vietų Sušùtydavo avižas, kruopų pataisydavo | Man čia reiks telioku miltai susišùtyt 2.per daug suvirinti, pervirti:Jau sušùtinai mėsą, sakiau, ka imk! Sušùtintos bulvos nebegardžios: paeina vandeniu 3.užplikyti, kad suminkštėtų, atmirktų (drabužiai, siūlai):Naktin sušùtykit siūlus 4.karštai suminkštinti (medieną, linus):[Ievos medžius] atnešę po pečium tuojaus sušutindavo, kad būtų minkšti Jaujoj sušutini [linus], pasidaro rudi, su tokium čižium 5. nuplikyti, nutvilkyti.| Jum neprisejo susišùtintie 6.sudeginti:Argi nematėte jau daug tokių nabagėlių, ubagais einančių, kurius sušùtino liepsnos? ║negyvai nutroškinti:Vagonuose [veždami] daug žmonių sušùtino 7. padaryti, kad labai sušiltų, suprakaituotų, sukaistų:Kam su kaldra užklojot? Sušùtinste vaiką! 8.padaryti, kad atsirastų iššutimų:Jei nepervystysi, sušùtinsi vaiką 9. netinkamai laikant sugadinti, supūdyti:Nevirina knepšės(žioplės)uogų, sùšutins, i tiek Perniai sušùtino labai daug bulbių 10. primušti, sudaužyti:

Žodis apsutinti kitomis kalbomis

Rusiškai: обжигать
Angliškai: parboil
Estiškai: sancochar
Lenkiškai: sparzyć
Latviškai: cepināt
Lietuviškai: apsutinti
2013-03-16 18:42:04

Pridėti savo 'apsutinti' reikšmę