Apstoti žodžio reikšmė

Apstoti - stóti,-ja, -jo stõti 1. keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį:Tu čia stók ir stovėk Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) Stók didelė(atsistok),Linute! Būk gerutis, stok didutis Stóti ant kojų pirštų Valgėm mes, paskui stójom Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo Rodos, tik stót ir eit(numiręs kaip gyvas atrodo) | Stotis ant savo kojų Stotų̃sbi Kap stojaũs, tep virstu an šono Stojaũs ir stoviu basa, gryna(nuoga) Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi Jis jau būt stojusỹs Stojìs(stokis) Anidi stójusies rauna Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas Ačiū, pavalgiau kap stótis(keltis ir eiti) ║užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas:Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos Arkliai stója stulpu ir neina | Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas [Meška] piestu stojos ║ darytis stačiam, atsitiesti:Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas Burokai(pasodinti daigai)jau stójasi(atsigavę atsitiesia) Stójas viedras šulny(nenunyra, kai mažai vandens) 2. žengiant užimti vietą:Stóti į vidurį Ir stója gaidys an kapčio Nori zuikelio, stok ant kalnelio Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu Ant viršūnėlės medžio ji stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus | Visi stojõs palei sieną Tai dviese [kulia]: vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito Mostyt tuo ir jo žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio Į rinkį tą arklį i varys, vidurė[je] stójęs[is] kluono Stojõs anta krėslo i rėkia Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės [Varna,] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę Eik, stosíes nuog rugių, kad avys nebėgtų Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn Vartuose … stosis mūsų kojos Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų | Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi(dedamas, statomas)į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti ^ A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? ║ kylant atsidurti tam tikroje vietoje Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės 3. statyti koją (kojas) žengiant, lipant:Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva Kur tik stóju, vis ant obuolio Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio Aš į klaną kai stosiu! In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau | Užminu, stojuos ant ko, žengiu Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas] Ir stojíes [basas] kap žąsinas ant kojos Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs] ^ Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša 4. kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą):Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau | Ma[n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos 5. liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.:Stókit, kur einat! Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója Kad anas stója [prieš kalną], davei jam atsidust Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti Nestójo bernelis, neganė žirgelio Stos mano žirgelis nei nestabdomas ^ Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim | Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt Mašina priešai manę stojõs ^ Palengva jodamas, toliaus stosys ║nebėgioti, rimti Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja Daug žolės, tai ir stója gyvuliai Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga ║priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti:Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes Netol nuo mum stója traukinys Da kelias vietas(keliose vietose)stos [traukinys] | Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą ║gyventi kur, laikytis kokioje vietoje:Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti | Neturiu kame bestoties – padegiais eitu Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom ║atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti:Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame | Pas ko stosiamos tame mieste? 6. stabdyti:Čia nestók arklio – užpuls bitės 7. liautis veikti Laikrodis vis stójo Girnos jau stója | Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau ║liautis funkcionuoti Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą 8. baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui):I nestó[ja] nė biskį lytus! Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast Nelis, nebijok, jau stója Jau mažu stõs oras(nelis) Kad stõtų karas, visiem būt geriau | Stójančio(nutylančio)balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto[ja] | Tik turi jau kada stótis šaltis Sopuliai krūtinėj stojas 9. baigti, liautis ką daryti:Renkis, tėvai, jau stója lyti Lietus nestója lijęs Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Stókite bartis! Stõs šovę(nebešaudys) Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti Vaikai, ar stósite [išdykavę]? 10. stovint uždengti (šviesą), užstoti:Medžiai nestojo jai saulės spindulių Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji 11. šalti, trauktis ledu:Jau balos stója | Reikia, kad upė stotų̃s ║darytis, trauktis (ledo sluoksniui):Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut 12. gultis, sėstis nuosėdoms:Išrūgęs gėrimas pradeda stotis ║ skirtis riebalams nusistoti:Muno karvės pienas nestójas Ožkos pienas nesistója 13. imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu:Į darbą stokim vyrs į vyrą Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus Jūs štai stosite prie vairo Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti Brolis stójo dirbti pas kalvį Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Jų sūnus traktoristu stójo Gerai, kad nori, stók pas mani Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju Kad per vasarą an to stotái(rinktum uogas),tai nebūt kur dėt tų uogų Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs Stojamàsis mokestis Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę Nėra kam joti, į karą stóti Reiks man išjoti, pulkelin stoti Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu | Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė ^ Kur stos du trys – viską padarys Nori mėsos – stok prie vilko Kad stójai šunim, tai ir lok! Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk | Kap stojosì darban, tep ir darbuja Stojõs Lydon an darbo Stojomė̃s dvare darban Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm(prasigyvenome) Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom ║parsisamdyti:Jonis mokos, Juzė sto[ja] Pri ko žadi stoti? Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto | Kurią vasarą nestojęs[is] darbavaus pry Leibės 14. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui:Į teismą stóti Abudu stojo prieš teismą Aš turiu stoti jo liudininku Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis | Provon stotis Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo 15. palaikyti, ginti, užtarti:Ar tu stósi už mane? Stóti kieno pusėn Stoti kieno pusėj Stója vienas už kitą kap siena | Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Stokis už mane griešną prieš sūnų savo 16. priešintis, kovoti:Prieš mane negali niekas stóti Brolis stojo prieš brolį Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį! | Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis 17. prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui):Stójo šaltas rudenėlis Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo Po tokio lytaus stójo gydra Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot Antrai stójus, būsu numie Jai stójo aštuoniolikti metai Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos Stójo kapų tyla Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam] Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau Karas stójo, parvažiuot negalėjo | Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius Išvažiavau pirmai stójusis Stojõs kiti laikai Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis Ir stójos baimė ant visų susiedų jų Ir stojose ašma diena ║pradėti (amžiaus metus):Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę | Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga 18. susikurti, įsisteigti, pradėti veikti:Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės] Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia(būdama maža, skurdi) Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr | Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas Nūnai stójose kita valdžia Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio ║įeiti į apyvartą, kursuoti:Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo Pinigai vieni krito, kiti stójo Paskui stójo šitie pinigai 19. pradėti ką daryti:Tamsią adyną stósiam lauminėti Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų Liga stojo ėsti koją | Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃ Kap stojõs visaipo [keikti]: ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta 20. pavirsti kuo:[Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja Žodis Dievo žmogu stojo Jis sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo | Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs ^ Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! ║pasidaryti kokiam, tapti kuo:Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami] Iš kurgi ubagas gali kunigu stót Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti ^ Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas | Žmonės negeri stojõs Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai Raupuoti stojase apčystyti Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę Dide gėda stojausi susiedams Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio 21. atsirasti:Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs Metų vienas vaikas – jau kitas stójo Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est | Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias(kad jį galėtum įsigyti) Ta karvė, kiaulė nestójas dykai(be vargo neatsiranda, reikia užauginti) Kap dav[ė] lietus, tai visur stõjos vanduo Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi(kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) O tai iš jų bernelio stojos man pavidalas Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate ^ Kad tau gerklėj votis stotųs! Stotų̃s tau diegliai! ║ būti paskelbtam, pasigirsti:Ir stojosi ( atejo) žodis pono antrą kartą Jonop Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus ║ būti pastatytam, iškilti:A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Jau baigias vasara, o tvora nesistója 22. atsitikti, įvykti:Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot! | Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi Testov tau, kaip tu nori Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi Ne mano, bet tavo valia testojasi O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą 23. būti užtenkamai, netrūkti, nestigti:Kad tik pyliavai šiemet rugių stot Ar stója duonos? Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Jam biškį nestója(ne viso proto) Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja 24. turėti pakankamai:Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu 25. prilygti, atstoti:Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs Tu nė mano vyžos paburnio nestóji Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės Tu prieš man nė piemenies nestóji 26. turėti reikšmės:Sausos malkos daug stója Kas jam stója tiek pinigo išleist Tos šnekos man nieko nestója darosi baisu.akysè stóti(s)iškilti atmintyje, pasirodyti:Vėl akyse kaip gyva stojo Marija Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras ant galvõs stóti(s)1.primygtinai, priverstinai reikalauti:Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi 2.daryti ką neįmanomą, labai stengtis:Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias ant [sàvo] kójų stóti(s)1.pasveikti, išgyti:Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosíes 2.pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi:Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos(siūdamas) Jų vaikai stiprai stojõs an kójų ant naujų̃ kójų stóti(s)1.pradėti iš naujo, kitaip gyventi:Reikė an naujų kojų stotis 2.rūpintis kitais atsiradusiais reikalais:Man vėl an naujų̃ kójų reik stót ant sàvo stótipasiekti, kad būtų įvykdytas noras:An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią Až itep an sàvo stojaũ į akìs stótiviešai, kieno akivaizdoje pasirodyti:Stojau į akis ir išpasakojau į ausìs stótispasigirsti:Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo į kójas stóti(s)1.keltis:Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti(lupti odą)– lapė stojusys į kojas Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį 2.pasveikti, išgyti:Stójaus į kójas i vaikščioju 3.atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį:Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas į vãgą stóti1. arti.2.imtis kokio darbo, užsiėmimo:Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo kaklè stótislabai įkyrėti:Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas kam̃štis stójasi gerklėjèdarosi graudu:Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau kuõdas stõjasibaisu, šiurpu:Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant ) stojas kuodas liežiùvis stója(si) kuolùnesiseka kalbėti:Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie Kap kūda(prastas maistas),tai i liežiùvis kuolù stójas mū́ru stótilabai ginti:Mū́ru stó[ja] už savo vaiką nė̃ basà kója ne(si)stóti [ant žẽmės]būti labai išpaikintam, išlepusiam:Pati(žmona)žebravoj[o], o jisai tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės piestù (piestà, piẽsto) stóti(s)1.smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti:Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt Nepasakysi jam nieko – stójas piestù Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos 2.supykti, įniršti:Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos plaukaĩ [ant galvõs] [statì, piestù] stója(si) siaubas ima:Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, – plaukaĩ stójas Apie ją kalbant, net plaukaĩ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja skersaĩ (galè) gerklė̃s stója Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda skersaĩ kẽlio (kẽlią) stótitrukdyti, priešintis:Tu mano laimei stojai skersai kelią širdìs stójasi [piestù]darosi baugu:Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdìs stójas Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi 1. užstoti, užlipti:Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys 2. pradėti (amžiaus metus):Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti 3. pradėti ką atkakliai daryti:Antstójo klausti, kuo esu pavarde Antstok kitą tavo ydvą parsekioti 4. primygtinai sakyti, raginti, reikalauti:Liepė eiti už vyro antstojusys Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku antstotinaĩ Antstotinai melda pagalbos Dievo 5. įkyriai prikibti:Ana vis tiek antstójo, i gana įkyriai lįsti, trukdyti:Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs 1. aplink sustojus, apsupti, apspisti:Žmonės jį ratu apstójo Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų Žąsys, apstóję lovį, geria Kumeliukai aplink apstotì [senių arklių, pasirodžius vilkui] Keliai buvo apstóti [kariuomenės] Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima Myl(vaišina)mane abiedvi apstojusios Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių Mūsų namai apstoti sukilėlių! Visa vienuolika vyrų apstojo stalą Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus Žydai tada apstojo jį ir tarė jop | Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję ║ sustoti ratu:Aplinkui kiškio apstój[o] aves Mažiukai, apstóję į rundą, klausos Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau Apvertėm tą vežimą apstójusios visos Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti | Svečiai apsistojo aplink stalą 2. apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti):Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas Apstoju, apgulu miestą Paliauju apstojęs miestą Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo Vokietis iš visų pusių apstótas 3. apipulti, užpulti:Vilkai apstójo, aveles pjauna Miške apstójo, atėmė laikrodį Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola] Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt Kartais apstója vagys(vagiliaujančios bitės)ir kitas išpjauna Apstóję šeši vilkai bitę pjauna Šunys apstojo mane ^ Apstojo kaip varnos vanagą Apstojo kap čebatas vyžą ║įkyriai prikibti:Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Tu čia nu pat ryto muni apstójai ║raginti, spausti:Visi jiej [sūnų] apstój[o], kad eitų mokytis ║ apspisti:Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója Gyliai apstójo aplink karves Apstójo vapsos, nustojęs krapštos Bimbalai karves apstójo ║įsiveisus apipulti, apnikti:Kirmėlės apstójo kopūstus Kenkėjai dažnai apstoja medelius Bulves buvo apstójęs koloradas Kandys drapanas apstójo Nėra katės – pelės apstójo Utėlių apstotà mergaitė buvo 4. pritapus užvaldyti, apsėsti:A vel[nia]s apstójęs y[ra] – nutilkiat! Aną jau negeroja apstójo Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti ^ Vaikščioja lyg apstótas 5. smarkiai apimti, prispausti Visą šeimyną ligos buvo apstóję Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga Sušalau, tai dar gerklę apstójo Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! A tavi kaškis(niežai)ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Nervai buvo apstóję(buvo šiek tiek pamišęs) Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos Nemuškie katės diržu – votys apstos Bėdos apstójo, visas valgis stovi(nebėra apetito) Kas čia par nelaimės apstójo mum? Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana Buvo apstotì skolų 6. paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan.):Bevažiuodamas apsistojo Apsistók, žmogeli, pavežk! Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti Apsistó[ja] anudu, pryriša arklius Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Išeinu į kelį – apsistóję belauką Aš i veizuos apsistójusi Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio Kur ana tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó[ja] Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos Ir anys apsistojo žemai pas kalną

Žodžio apstoti sinonimai

Žodžio apstoti sinonimai

Žodis apstoti kitomis kalbomis

Rusiškai: кластер
Angliškai: crowd
Estiškai: multitud
Lenkiškai: tłum
Latviškai: pūlis
Lietuviškai: apstoti
2013-04-21 08:02:39
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž