Apnesti žodžio reikšmė

Apnesti - nèšti,nẽša, nẽšė1. einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus:Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Neš(nešk)greičiau rezgines su šienu Nešk arkliam [ėsti] Nẽšam ant žolės audeklą Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Nẽšant(jeigu jau nešei, ėmeisi nešti)reikėjo daugiau atnešt malkų Išejo nešdamas su savimi gausias dovanas Pridėjo obuolių, kad yr kas nèšt Neša kap akmenį šimtapūdį Nešu šalin Tenešiẽ jis, kam aš turiu nèšt Dabar negìnešam nieko Kai pašlampa, vaikus raitus nẽša į mokyklą Pagaliau išėjęs ponas iš kambario apsiašarojęs, išnešęs parašytą telegramą ir padavęs vežikui raitam nešti ją į Ukmergės paštą Ateit tinklą nešąs Sunku [v]andenėlis prieš kalnelį nèštie, da sunkiau man jaunai mylėjus pamestie Kitų marčios pietus nešė, o manoji pusrytelius Vesk žirgelį į stainelę, nešk balnelį į svirnelį Nuplyšus sermėgėlė, malkas benešanti Vel[nia]s nešąs nenešąs – ir nėkaip nepripiląs duobės piningų Jūs nieko nug jo mėsos laukan užu namus ( iš namų) neneškite Tą privertė, idant neštų̃ kryžių Plaukia gulbelė per Nemunėlį, neša vainiką per Dunojėlį Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nẽšamą Bernas pagavo merginą ir nẽša kaip vanagas vištą | Kai jaunas buvau, spiritą nešiaũ(slapta gabenau per sieną) Seniau žmonės iš Prūsų nešdavo knygas | Aš septyniuose kūmuose buvau, septynis vaikus nešiaũ [krikštyti] Muno nẽštas po krikštu | Iš tiesų laimingi tie maži paukšteliai: kur širdelė trokšta, te neša sparneliai ^ Ejau kaip vėjo nešamà Keikiasi, plūstasi, nors dievus iš pirkios nešk! Pri eisenos y[ra] mitri, ne motina: ta kad ejo, kaip bitis nẽšė(labai pamažu, atsargiai) Kad šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė(labai lengvai šokdino) Tėvai praplėšia kišenius vaikams benešdami, o vaikai – nuo tėvų beslėpdami Ik čėsui puodas vandenį neša – iki ąsa nutrūks Nešk, kur augo Jau ji nẽša savajam A vel[nia]s nẽšė – ko čia koreis iš miesto?! Kur tave velnias neša? Bãlas nẽšė ir išnešė vokiečius Kur tave nẽša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie! Kurį čia velnią dar neša(kas ateina)?–piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą Nèš jį velniai(tegu jį velniai)! neštinaĩ, neštinõs: Ponas mano, kadgi bernas neštinai daug neparneš šiaudų Ją neštinai parnešti turėjo Neštinõs parsinešiau duonos, ale riebiai(daug) | Galėjo nèšties, kiek norėjo Šuva piktas – pagalį reikia neštis Sutikau vakar ir žmogų, nešusįsi (ir žmogų nešantis) jau kremblių kraitelę Gaspadinė [vaiką] ... nešantysi į lauką Liūtas bėgo ir nešėsi ežį su savim ║einant, vaikščiojant turėti užsidėjus, paėmus su savimi:Visos nẽšė vainikėlius an gelsvų kaselių, mano miela panytėlė – sūnų an rankelių Kad buvau jaunas, galėjau vilkt ekėčias, nešti balną ║atėjus, atvykus teikti, perduoti (žinią):Tie savo tarpe kalbas, o tas vienas vis nẽša žinias ponuo Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, oi, neša neša liūdną žinelę ║ laikyti, turėti iškėlus, statyti Tai gražiai neša mano žirgelis galvelę bėgdamas pas jauną mergelę Šiandien Giniotis jautėsi esąs „dvariškis“: rankas turėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai Kap aš jojau per dvarelį, ir sustikau mergužėlę labai puikiai einant ir galvelę nešant Tykiai nešù tą [lūžusią] koją(lėtai einu) Arklys plačiai nẽša kojas Matai, kaip šita karvė kojas neša? 2. savo judėjimo jėga versti judėti ta pačia kryptimi, varyti, plukdyti, traukti drauge su savimi:Mūsų laivo nieko nebebuvo matyti; bet netoli pastebėjom kitą laivą, į kurį mus nešė vilnys Pateko į plaukiančius ledynus, kurie juos nešė dešimt dienų į pietų pusę Tris dienas nešė upė ledus Tebuvau skiedra, kurią nešė didelė upė Vėjo nešamos nėr nei saujos žemės(nėra menkos žemės, smiltyno) Nẽšamas smėlis Par daug juška atkišta – visą ugnį nẽša lauk par kaminą Mano dainą neša vėjai per girias Bet kaip skardu! Balsą kažin kur neša | Kažkokia nenugalima jėga nešte nešė mus pirmyn Petras nuėjo į sodą, išsitiesė po obelimi ir davėsi laisvai nešamas savo jausmų bei minčių Mane baimė neša par lauką Mane baimė nẽša(bijausi) ^ Vanduo mėšlą toli nèneša, į kraštą išmeta Bėga be kojų, neša be rankų 3. labai smarkiai bėgant vežti, traukti Nežinia, ar išgąsdinti šūvių, ar Zablecko iš visų jėgų vejami, arkliai nešė bričką pašėlusiu greičiu Pasibaidė arklys, ir nẽša kiek tik įkabina Arklys nẽša kaip velnias, baisu, kad neišdaužytų Neinžabota kumelė nemožna važiuot – nẽša kaip padūkus Arklys kai padūkęs nasrais nẽša, tik putos drimba Arkliai: važiuosi – an vadelių nẽša Traukinys mane nešė tolyn 4. labai greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti:Kaip ema duot kaunieriun, tai visi nẽša kur katras Balnoki žirgelį, katras lengvai neša | Ilgakojis sartis nešėsi kaip vėjas, lenkdamas iš bažnyčios grįžtančius valstiečius Arklys nešėsi kaip žaibas Arkliai nešasi šuoliais Palig arklio tai da ir baika nẽšas Nešasi visom keturiom Nešasi kaip velnias į peklą(labai greitai bėga) Ot nẽšas kap skepeta O kuria, o nešas kiek tik gali! Nẽšasi kiek tik drūtas Mes tik nẽšamės kur katras Kiek ta mašina nẽšas(pajėgia lėkti),tiek i leidžia Toli šunkeliu nešėsi trys motociklistai | Makaronai nẽšas(bėga, kyla virdami),ir galas su jais! ^ Gera žinia lėtai eina, piktas gandas šuoliu nešas 5. kelti iš vienos vietos į kitą:Išejom an sklypų – reikia nèšt tvartai ir pirkia kiton vieton Jis nẽšė trobas į kolionijas(kėlėsi į vienkiemius) | Nešama krasė Lovelė nešama | Triobas nešėmės [į viensėdžius] Kūmas, matyt, nešasi į kolkozą 6. griebti, grobti, vogti:Vilkai neša kaip nešę aveles į girią Keli metai čia nèneša lapės vištų Balti višteliai, bus geraĩ varnai nèšt; ka juodi – nemato Špokai baigia vyšnias nèšt Neša viską kap šeškas | Gal vėjas draskyt, ugnis nèšt 7. po truputį renkant dėti į vieną vietą, krauti:Bitės medų neša Bitelės dūzgė, saldų medutį nešė Bitutė nešė saldų midutėlį, o bitinėlis – geltoną vaškelį Nenešk lizdelio viršuj medelio ..., pakils vėtrelė, išpūs lizdelį ^ Neša gūžtą erškėtinę, dės kiaušinį šimtatrynį 8. sklisti kvapui, kvepėti, atsiduoti:Iš sodelio neša šviežiu žydinčių liepų medumi Poviliokas dar pasilinguoja pats, sėdi atsilošęs kaip koks vyskupas ir jau neša šaltmėtine Nuo jo iš tiesų nešė degtine Ir graži, girdi, Rūkaitė, ir puošni, o dūmais neša nuo jos kaip nuo kampininkės Nuo jo tabaku nẽša 9. būti nėščiai:Klausiau, kiek ožka nẽša 10. nešioti, dėvėti:Uždės tavie gendrolėliai manderėlę nèšti 11. turėti (vardą):Visos žiuvės vardus nẽša Nė kokio vardo nèneša griovikė Mes nežinojom, kokį vardą jis neša, ir pravadinome Rastiniu Kas neša pravardę, tas nėr žmogus kaip reik 12. dėti (kiaušinius), duoti (pieno):Įsimanė mūsų kiemo vištos nešti kiaušinius ant užlų Višta nešanti, kuri desti Kam ta karvelė? – Pieneliui nešti Ėsk, karvyte, po kelmynę, ralioj, ralioj, nešk pienelio po puodynę ^ Kad višta aukso kiaušinius neštų, ją altoriun patupdytų 13. duoti derlių:Kiek žolės bei sveiko pašaro tokia dalis ganyklos, taip pridabota, galvijams nešti gal! Laukas neneša, gyvuliai stimpa, namai baigiasi Mums prikėlė nenešančios žemės Suskręstanti žemė nieko gero neneša Žalpių žemė daugiau nẽša Buvo bagotas žmogus, kurio laukas daug javų nešė Dešimt ketvirčių sėklos tikt vieną ketvirtį neš Labai šykščiai grūdą nešė smėlingieji totorkalniai Nulūžęs stiebas neneš vaisiaus Žydėjimas nešė tikrą ir skalsą vaisių Ta obelė nẽša vaisių kasmet Medžiai vieną metą neša, antrą ne Geras medis nenèš tau blogo obuolio Pupos y[ra] didliai nẽšančios – daug dagos duoda Po ... stiklo langužaičiu alyvužė žydėjo ..., juodas uogaites nešė Aug[a] ievelė, žaliuoja, žyd[a] baltai, neš[a] juodų uogų Kasdien vis vandenį pilt, kol ta lazda atžels ir obuolius nèš Vaisingas, vaisius nešąs ^ Kad karklas uogas neš(niekada)! 14. gerai augti:Po lietaus bulvės tep nẽšasi, tep nẽšasi, kad, rodos, matai jas augant Darže labai nẽšas žolė Jo barzda tai nešasi Nẽšasi par metus metrą Augti, nèšties ėmė 15. teikti, duoti:Žodinis menas nešamas į plačiąją liaudį Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Tegu neša ne prakeikimą, o gyvenimą, palaimą Nekurius noriu čia paminėti, kad gyvieji skaitydamys drąsiaus neštum pagalbą artimui Raulys apytikriai paskaičiavo, kiek nuostolių neša kolūkiui toks ūkininkavimas, ir susiėmė už galvos Visi turtai Žemaičių vyskupo apei 1710 m. tenešė pelną metų būvė[je] 13000 timpų Maža ūkė neša didelį pelną Jis kaip arklys dirbtų ir ponams naudą neštų Sodas didelę naudą nẽša Išėjo už jo ir nẽšė dešimt tūkstančių [pasogos] Narsą nešei Linksmu mylavimu sugrįžtančius ižg kario miestas ... priima ir pasiteka prieš nešantiemus pergalėjimą ižg priesakio padobto ║būti priežastimi, sukelti kaip padarinį:Mes, lietuviai, žinome, ką taikioms tautoms neša agresorių įsiveržimas Karas visas blogybes nẽša: ligas, bėdas Žiema nešė sniegą ir šaltas vėtras ^ Šukės laimę nẽša 16. patirti, kęsti (priespaudą, vargą):Kai aš vargo daug nẽšus, visiem pagodau Per visą sa[vo] viekelį nešiaũ su juom vargelį Dabar per amželį tu neši vargelį Nesiklausk niekad metų, ba jie tau nepadės vargelį nešti Kantriai nèškiam, nemurmėkiam pryš I aš visą amžių nešù kryžių Tatai yra avinas Dievo, kursai svieto griekus neš 17. atlikti, eiti (prievolę, tarnybą):Jam tai mano tėvai baudžiavą nešė Kareivis kaip paikas savo tarnybą nẽšė, i viskas Petras neilgai sargybą nẽšė 18. pajėgti, ištverti, pakelti, išlaikyti:Sveikata man nẽšė, tik šviesybės(regėjimo)netekau Nèneša mano sveikata, jau mano dienos atadirbtos Ma[no] sveikata nèneša itokio darbo darbuit Buvau pas siuvėją pristojęs, mečiau – neneša sveikata Dirbčia, ale jėgos nèneša Taigi kad jau kojos nèneša [medžioti] Muno rankos nèbneša, nebgaliu bemilžti Neneša muno kantrybė į tokius darbus veizant Neneša muno kantrybė – tiek daug tų vaikų Kap jaunas buvo, tai gerai nešė arielką(galėjo daug jos gerti) Sako, kvortinį nešąs(galįs išgerti kvortą degtinės) Vis tiek jau vyro galva daugiau neša nekaip bobos Galva nenešė į jūrą eiti(neleido galvos silpnumas) 19. turėti jėgos įveikti atstumą:Ar tolie neša ta strielba? Parabelis juk gerai neša kulką | Šita akis neneša(nemato)taip toli 20. didžiuotis, įsivaizduoti:Sūnūs mėgo puošniai apsirengti, „nešėsi“ prieš kitus, nosį rietė – temato žmonės, kad jie ne taip sau, prasti bernai, bet Misiuliai, Juozo Misiulio sūnūs Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Purvinas, nuplyšęs, pavalgyt tai dienai neturi, ė kaip nẽšas! Kas jis, o žiūrėk, kap nẽšasi – nesusikalbėsi Neštis nešas, bet kad dyka kešenė Ne sulig savo nosim nešíes ║laikyti save kuo, dėtis kuo:Didžiu nẽšas, su visais nekalba Jis nešas neprastu Nors jis nešas išmintingu, bet dar tamsus žmogus Jam linksma, kad Matelis jaunu nešasi Kad ir nẽšas mokytu, ale visas apsejimas kaip piemenio 21. būti panašiam, panėšėti:Abu vaikai neša in motiną | Žilvitis į pilkumą labiau nẽšas(pilkesni lapai) 22. būti linkusiam į ką:Ant ko žmogus nẽšas: vienas ant to, o kitas – ne ║pradėti ką daryti:Ta duona jau nẽšasi pelėt, visi pakraščiai užsinešę 23. siekti, sudaryti, prilygti, turėti (svorio, ilgio, dydžio, vertės):Kožnas muštinis nešė tuokart 34 mūsų berlinkas Svaras [sterlingų] 20 markių neša Kiek tas skaitlius nẽša? Bėriukas daugiau šimto neša Kas vieni metai duoda pašalpos, kiek neša visų metų alga [Ūkė] neša į 40–60 desintinų Ar tas rugių maišas nẽša centnerį? Tie mūs ėriukai riebūs, jie gerai nẽša(sveria) Ta eglė visą kietmetrį nẽšė Tas stiebas trisdešimt metrų aukščio neša Padarė platų vieškelį, kokius aštuonis metrus gali nèšt Žiūrėk, jau tryliktus metus nẽša, o protas kaip mažo vaiko ║ištekti, atitikti (dydį):Lentos ilgis nèneša (per trumpa) 24. reikšti:Ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas neparmano Stalgis, kūtis, staldas, tvartas tą patį žodį neša Daug neša reikšmės, ar girtas tą padarė, ar negirtas ║teigti, byloti:Senos bylos neša, senos giesmės gieda, kad Lietuvos kitkart ant Dunojaus būta Neša pryžodis 25. reikalauti, versti atitinkamai ką daryti:Petrui ... duoti ir tie raktai, tai est galybė ... statymo statutų, top tarnaujančių, kaip kuris metas ir reikalas ... neša 26. leisti, kurti (?):Kurs svietą neš ir valdo eiti pasirodyti:Skolos neatidaviau, kaip reik akìs nèšti?! ant ãpjuoko nèšti; pajuokti.galvà (prõtas)(kieno)nẽšakas išmano, turi supratimą; kam kaip atrodo (kaip ką daryti):Mano galvà nèneša, ką čia pradėt Kad jų galvà tep nẽša(taip jiems atrodo geriau) Kaip gálvos senovės žmonių nẽšė, taip gyveno Kaip prõtas nẽša, teip ir daro galvà(kieno)nèneša atmintis, protas nusilpo:Dar̃ mano galvà nèneša Nemoku pasakyti, galvà nèbneša gar̃siai nèštisgarsėti, būti garsiam:Kol jaunas buvo, garsiai nešėsi káilį nèštibėgti, nešdintis:Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius [kaĩp] žẽmės nènešamasnuliūdęs:Eina kaip žemės nenešamas Jis žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs kaĩp (ką̃) séilė nẽša(kalbėti)kas ateina į galvą, kas ant liežuvio:Šnekėjo, kàp tik jų séilė nẽšė Kvailas kalba, ką seilė neša kélnias nèšti bėgti, sprukti.kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu,krõmą krõmo, kukurių̃ ) nèštiant nugaros užsidėjus, nešioti (vaiką):Nešk mane kiaurų puodų Paimi už pakinkių, vaikas apsikabina kaklą i nešì kiáuru púodu Kitai[p] nepakeliu, tai kiauru puodu nešdavau Toks tokį kromo neša kíek gerklė̃ (plaũčiai) nẽša(rėkti)labai smarkiai:Čia vaikai išsirėkaudavo kiek gerklė nešdavo Rėkė kiek tik plaučiai nešė kíek kójos nẽša(eiti, bėgti)labai smarkiai:Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti kiek kojos nešė Visi velniai kad spruko pro duris kiek tik kojos nešė Pamatęs vilką, kad jau ėjau kíek tik kójos nẽšė Martynas kabina kiek kojos neša kirdaĩlį nèšti bėgti (ppr. iš tarnybos).kirvẽlį nèštibėgti, nešdintis:Nesuspėjau nei arčiau prieit: pamatė mane ir nẽša kirvẽlį kišẽnė nẽšayra pinigų kam įsigyti:Tiek jau mano kišẽnė nebèneša Ką akys mato, kišẽnė nẽša kìvalo (vãnago) nèšti ant pečių pasisodinus, nešti (vaiką):Tėvas vaiką vãnago nẽša klišès (kudãšių kuldãšį; kuldãšių) nèšti bėgti, nešdintis, sprukti:Nẽša kudãšių kaip velnias Tas jau nẽša kuldãšių, ka negautų į kailį kójos nèneša nėra sveikatos.kulnìs nèšti1. sprukti, bėgti.2.eiti, vykti:Man tik kulnìs nèšt į darbą kum̃bliną nèšti bėgti, nešdintis.kur kójos (akìs) nẽša(bėgti)bet kur, kur pakliūva:Ir dui bėgti, kur kojos neša Spruko, kur kojos neša Jis bėgs, kur akis neš nei nèšti, nei vèžti netinkamai, nei šį, nei tą (pasakyti):Kad pasakė – nei nèšt, nei vèžt Nešamóji naktìs religinė žydų šventė rugsėjo mėnesį, Neštinės.nósį [aukštaĩ] nèšti didžiuotis, įsivaizduoti:Tas vaikinas nosę neša aukštai pečiaĩs nèštis stumdytis, grūstis spūstyje:Pečiaĩs nẽšas – tiek daug žmonių rõdą nèštikalbėtis, tartis:Susėdusios kaip matušės ir nẽša par kiaurą dieną rodą seimùs nèštibūriuotis Gandrai seimùs nẽša – ruduo atejo sveikãtą nèšti bėgti, nešdintis.širdìs(kam, kieno)nèneša1.netraukia (eiti):Ka ma[no] nèneša širdis eit 2.negali kas ko daryti dėl jautrumo, gailesčio:Muno širdis neneša pjauti karvę ar arklį Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti ùnorą nèštiišdidžiai laikytis:Tėvas vis tokį ùnorą nẽša vélnio (vil̃ko; ) nẽštas ir pàmestas (pàliktas ) prastas, nedoras, suktas. añtneša, añtnešė ančneštiužnešti, užkeiti:Maišus su grūdais añtneša ant aukšto Aš galiu ančnèšti dvi lentas ant pat viršaus àpneša, àpnešė 1. einant apgabenti aplink:Kad skrynią septynis kartus apnešė, mūrai ir bokštai patys sugriuvo Nekalba, tik àpneša triskart [burdama] Aš apnešiau [kumelę aplink ežerą] tris eilias(kartus),ant sprando užsidėjęs 2.apskelbti, paskleisti, išpasakoti daugeliui iš eilės:Nepaspėjai pasakyt, ė ana jau visam svietui apìnešė Sužinojo ta liežuvneša ir àpnešė boboms 3.apiberti, apdengti, aptraukti kuo paviršių:Rado sesutę Dunojuj pilkais žvirgždeliais apneštą O ir pamatė sesužę, prie jūrės kranto gulinčią ..., baltomis pieskelėmis apneštą Vanduo pievas smiltimis àpnešė Jo veidas buvo įdegęs, įraudęs, apneštas lengvu dulkių sluoksneliu Gryčiutė iki langų buvo apneštà sniegu Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žemėm apneštà Akys nuo ašarų gausių lyg apneštos, visi daiktai man rodosi migloti | Raistas mišku apìneštas, apaugęs | Pokalbis su Drižu pažadino joje daugelį tų minčių, kurias laikas jau buvo lyg ir apnešęs užmaršties dulkėmis | Reikia šiandien kambariuką išplauti, grindys apsinešė Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė Dabar ta medžiaga negraži, pūkais apsinẽšusi Tik truputį šaukštus nepavalyk, jau žiūrėk, anie ir apsinẽšę(nebeblizga) Visi tavo pirktieji peiliai kažin kuo apsìnešė Žiedas apsìnešė Vaivorai panaši į mėlenes, tik apsinẽšę kaip su pelėsais Apsinẽšę(įdėvėti, įjuodiję)marškiniukai, vos ištryniau Vokų junginė apsinešusi pilkšvai balta plėvele Dangus debesimis apsinešė – būs lytaus Apsìnešė(apsiniaukė)iš visų pusių – lys ║ pasikeisti spalvai, išraiškai Bus veidas apsinẽšęs, kad sunkumo[je] moteriška 4. apgirsti, įkaušti:Jis biškutį apsinešė, t. y. įkaušo, apsigėrė Alus buvo stiprus, juo visi apsinẽšę buvo Kaip išgėrė pirmoko, tuoj visi apsìnešė Ko svirykuoji kai apsinẽšęs! Nuo dviejų stikliukų baltosios ir apsìnešei 5. aprūgti:Pastat'(pastatyk)pieną an pripečko, kad apsineštų patamsėti, papilkėti Jis neilgai jau gyvens – jo veidas žemè apsinẽšęs Mirštančio veidas žeme apsineša àtneša, àtnešė 1. einant atgabenti paėmus, užsidėjus:Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Nėr kuom atàneša [v]andenio Atnèšk maniui(man)gerti Padėjo lašinių šmotelį, àtnešė kaip ant juoko Arbatą stalan atanešė Atminešk valgyt Bei aš atnešiu jumus kąsnį duonos Žadėjo žadėjo atnèšti, bet i dabar tebneša Kas buvo atnešęs tuos daiktus? Centnerą bulbių nuog lauko àtnešu da Petris lai àtneša kirvį, o tu tujau parbėgi ir àtneši vyrams pjūklą Atagìnešė an man, jaunuolytę, girnapusėlę Ką ger atnešė? Neprieikig tad, šiaudus atnešdamas arba malkas, arba šieną, idant ugnies nepriduotumbei Àtnešė snapely margą gromatėlę | Ta skara da mano mamos atneštóji(kraitinė) Kiek tūkstančių jis [vesdamas] atneš į tavo ūkį! | Aš kiek vaikų esu atnẽšusi(buvau priėmėja) ^ Atnešė kap katė pelę Atneši įsikandęs(būsi priverstas atnešti)! Ne[a]tiduodi skolos – po smerčiui reik dantỹs įsikandus atnèšt Dantyse tu man atnešì, kad nenori ataduot geruoju Jo niekur nepasiųsi, jei tik mirties atnèšt(jis labai nerangus, negreitas) Kas tave čia àtnešė(kas privertė ateiti),tu visai nereikalingas! Gal aitvaras tave čion atnešė, nelauktą, netikėtą? Ar velnias čia taũ atànešė? Velniai jį atnešė taip ne laiku! | Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti Dabar grįžk atsineštų kirvio, kad ažmiršai Valgykit, aš burokėlių atsinešiù Nešte atsinešiù, nereiks ir arklio | Ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienus metus surūkąs Tas vaikas jos atsìneštas(mergautinis) ^ Nėko neatsinešei, nėko ir neišsineši ║atėjus, atvykus suteikti, perduoti (žinią):Kiekviena diena atneša vis naujų ir džiaugsmingų žinių apie puikias pergales Žinią, žodį atnešu Atnešt piktą garsą Pažiūrėsma, kokių šiandiej naujienų atneš iš turgaus 2.savo judėjimo jėga atvaryti, atplukdyti:Iš laivo skeveldrų ir srovės atneštų medžių pasistatė šiokią tokią trobelę | Kraujas atneša ląstelėms deguonies ir pasiima anglies dvideginį 3. atsikelti, atsikraustyti:Mes atsinẽšę iš ten Ėjom ant sklypų, tai tadui atsinešėm Paeglynin 4. prisirinkti, prisikrauti:Sau neatsinešė medaus [bitės] 5.duoti (pieno):Greit jau karvė atnèš mumim pieno 6.pagimdyti, atvesti (vaikus):Kiaulelė atànešė vaikelių Jauna kiaulė àtnešė penkius | Ankstyva karvytė – jau ant Kalėdų ją atsìnešė Tai karvė atsinẽšusies, tai šis, tai tas Bergždinė, ka paliekta neatsinẽšusies 7.duoti derlių, užauginti:Kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė Atneš gluosnužiai raudonas uogeles Vieton uogų vyno, išsirpusių ir saldžių, ta vynyčia atanešė ir davė uogas karčias miškines Seniai jau buvo tokie rugiai: pamislyk tik – keturioliktą grūdą àtnešė! Geros, àtnešančios bulvės ^ Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ..., nė vieno vaisiaus notneš 8.sutelkti, duoti:Nė saulė neatneša linksmumo Neižbylomą jiemus labumą ataneša Jis atneš jums išganymą Jei tasai davimas būtų ką pikto atnešąs, tad ir tasai, kuris jį davė, nebūtų meilaširdis Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša Gero atneša Niekas tiek pelno neatàneša, kiek žirniai Piningai, sukišti bankose, mažas palūkas teatneša Man šitas arklys atnešė keletą litų(uždirbau parduodamas) ^ Nei Dievas duos, nei velnias atnèš ║atnašauti, aukoti:Teatneš ponui užu savo nusidėjimą ... du kurkleliu alba du jaunu balandžiu 9. iš anksto turėti ateinant, gimstant:Berods atsinešame ateidami į šį svietą tai, kas mums priguli Meilę broliukui Jonas atsinešė iš gimtosios trobos Jis par Petro dieną gimė, ir Petrą(Petro vardą)atsìnešė (šnekėti)kas ateina į galvą, kas ant liežuvio:Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilės atneš káulų neatnèštinebegrįžti gyvam:O va maž jau ir kaulų neatneš namo neatnèšti stiklìnės vandeñs; neatnèšti gértineprilygti:Ana negali atnèšti stiklìnę [v]andeñs tai paštininkei Nė gérti neàtneša muno atmintis pryš pirma(kokia buvo pirmiau) Kovienė, nesena dar žmona, taip pat nemėgo, nosį nuleidusi ar susiraukusi, sėdėti, bet Jonienės štukoms nė gerti neatnešė paàtneša, paàtnešė kelis kartus atnešti:Iš pirkaitės bulbų paàtnešė papaatsìneša, papaatsìnešė visiems, keliems atsinešti:Mergos vandenį papaatsìneša pirkion ir papanusprausia danèšti,dàneša, dànešė 1. prinešti iki tam tikros vietos:Vai žirge, ... ar daneši mane in uošvelę? 2. pranešti 7: Kas galėjo danešti jo žmonai, kad jis geria? Nagi gal kas danešė, tai atvažiavo ir išsivežė Ir danešė prie karaliaus, kad yra toks ir toks kareivis | Jeigu teipag tai dasineš storastosp, žinosimės su juo ir padarysime, kad niekuo nesirūpintumbite į̃neša, į̃nešė 1. einant įgabenti paėmus, užsidėjus:Vyrams bešnekant Katrė įnešė praustis Įneš tavo margas skrynias į aukštą svirnelį Į vidų įnèšti reikia Ar jis į̃nešė maišą klėtin? Eik pro įnešamąsias duris Šitą tu tėvui įneši valgyti ^ Dainuodama einu – velnias į̃nešė į tą duobę mane | Įsinešk darbą vidun, mat kad orie šalta dirbti 2.savo judėjimo jėga įvaryti, įstumti:Laivą audra įnešė į ramų užutekį tarp akmenų ir kranto uolų 3.greitai bėgant įvežti:Tegu mato visi, kaip šaunūs arkliai įneš į miestelį fajetoną ║greitai užvežti:Susikūprinęs arklys beveik risčia įnešė ratus į statų skardį 4. įsismaginti bėgti:Arkliai kap insìnešė nuo kalno! 5. įlįsti, patekti:Višta ansìnešė rasodnykan ir rasodą palupė(iškapstė) 6.pririnkus įdėti, įkrauti Tu čėsu buvo visur girės ir pievos. Todėl bitės tu čėsu ir daug [medaus] galėjo įnešti Da į̃nešė kiek medaus bitės Ka neša, vis kiek į̃neša | Daugumas [spiečių] negalėjo gana maisto ant žiemos įsinešti 7.įmokėti, duoti įnašą, dalį:Įnešė dalies pusę milijono Anys mat neskaito, kiek jo tuos namuos įnešta, rokavoja – čia jų viskas | Lietuvių tauta įnešė savo indėlį į pergalę Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas įneša savo dalį į bendrą darymą būdo, įpročių 8.įtraukti, pateikti; suteikti:Antrą kartą mėgino įnešti pataisą Veikiamųjų dalyvių pati bevardė gimtis į sakinį nieko nauja neįneša Visa tai užkrečią kitus vaikus ir įnešą mokyklon nesveiką reiškinį Nors raižybos katedra ir įnešė nemaža gyvumo į Lietuvos meno gyvenimą, bet grafikos plačiai paskleisti ji neįstengė Bus mistrai meluoją, kurie įneš sektas prapulties ìšneša, ìšnešė1. einant išgabenti paėmus, užsidėjus:Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį Išnèšk laukan sąšlavas Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu(tik mirusį, negyvą)išneša Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? | Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu | Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę Tave su lova galėjo išnèšt(taip kietai miegojai)– ką tu girdėsi! Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt(neišsemti) Kad taũ išnèšt ažustipusį! Velnias kažkur jį ìšnešė Ko iš pirkios neišneša? išnešamaĩ

Žodis apnesti kitomis kalbomis

Rusiškai: провести круглый
Angliškai: carry round
Estiškai: llevar ronda
Lenkiškai: przeprowadzić rundę
Latviškai: pārvadāt kārta
Lietuviškai: apnesti
2013-03-28 09:31:01
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž