Apilsti žodžio reikšmė

Apilsti - il̃sti,-ta, -o vargti, silpti, netekti kvapo:Aš ilstù, toli bėgdamas, ir tu pailsai Bėgau, kol pradėjau il̃sti Jis ėjo nuo pat ryto ir dėl to pradėjo il̃sti Kam aš čia il̃siu, kam kalbėsiu Aš neilstù, nuo rugių lysvės parėjus, ko tu ilstì? Il̃sta man rankelės nuo sunkių darbelių Per dirvą jojau, žirgelis ilso pavargti, šiek tiek pailsti; apdusti:Jis apilso, benešdamas akmenį, t. y. aptroško Boba apilsusi Senelis, į kalną belipdamas, net apil̃so Apilsęs aš visumet ilsiu Jau arkliai biskį apil̃so, pamažiau varyk O jeigu apilsi sunkiam darbe savo ..., tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo Kiauro maišo nepripilsi, kad pildamas ir apilsi O gerai darydami neapilskime(nenustokime gera darę) Apilsusieji, sergantieji ir mirštantieji nė kokios pagalbos neturėjo | Vėjelis apilsęs jau pūsti nustojo 1.pavargti, pailsti:Kad ir atilsus nuo darbo, nors pavargus buvau, kai inėjau į darželį, man smūtkai pražuvo 2. pailsėti:Atsiilstu išvargti, pailsti:Išilsau tekėdamas Jau išilso ir nuvargo Kada dvasia mano išilsta, tau puikybė esti apreikšta Kūnas mano jau išdžiūvo ir išilsęs labai trokšt gėrimo nusilpti; nuvargti; pridusti:Nuilsaũ dirbdamas Bitys, nuilsusios belekiant, sukrito į medį Kam nuilsusioj blakstienoj blizga ašarėlės? Nuilso kaip žąsiukas Lyg nuilsęs Nemuns teka, jūron leidžiasi žemyn Nuilso it šuo, varlę ginęs Parėjo visas nuilsęs, sušilęs Nuilsęs net užmigau Jisai kriokia, miega nuilsęs Vyras nuilsusiu balsu šnekėjo Bobutė dudeno dudeno ir nuil̃so Tavo talkelė nuil̃so, kalne rugelius nupjovė Duokim (= duoki man) paragauti raudonojo viralo, nėsa esmi nuilsęs nenuil̃stamai Šalis nenuilstamai rūpinasi moterimi – motina pavargti, netekti kvapo, uždusti:Pailsaũ, bėgdamas prieš kalną Jau ir greičiau pailstu Aš nepailsaũ, belaikydama žirgus Pailsaũ kaip šuva, varlę vijęs Aš didei pail̃sęs Mes tai vakar labai pailsom Parėjo dukrelė rugelius grėbus, labai pailsus Jei žūsiu, draugai, nesakykit – per greit pailsau Nepailstančios vištos guli ant šono kaip negyvos Mes bėgdami nepailstumbim Jei juos paleisiu alkanus namup jų, pails ant kelio Graudina, idant nepailstumbim gerai daryti Pailso rankos belaikant Mergytė mano, jaunoji mano, ar nepailso tavo kojelės? Aš nusieitau ik sierai žemei, lig nepailstau savo kojelių | Pasakoja pasakoja, net ausys pail̃sta beklausant Dvasia tavo blaškosi, pailso Tikra meilė neyra pailstanti Medžiai buvo kažkaip susisukę, panarinę savo šakas, pailsusias nuo derlių naštos Jis bus ir galvą(dvasią)pailsęs Tas pats nepailstinas bei rūpestingas mūsų pasiprociavojimas ir toliau bus pailstinaĩ Ar nenorėtum tam atilsį velyti, kursai ... pailstinai susidirbęs yra? | Pailsęsis keleivis jautė ... atilsį arti perdėm priilsti:Périlso, peršlapo bebėgdama Šniaukštuoji perilsęs pailsti: Gulbės sparnai prailso par girelę lekančios privargti, netekti kvapo, uždusti:Lekia boba pridusus, priil̃sus Aš priilsau, kol pakėliau akmenį Priilsusios buvome vakar Dirbdamas priilsi ir sušilsi Girdėjau jį priilsdavus tenai Ar nepriilso bėrieji žirgeliai, ar nenutrūko šilko vadelėlės? priilstinaĩ Ne alsiai, nepriilstinai suvargti, pailsti:Parėjau taip suil̃sus, tai ir sėdžiu pavargti, kvapo netekti, uždusti:Aš užilstù, einant prieš kalną Pavyti tai pavijau, tik labai užilsáu Užilsęs gauni švykštulį ir kosi Užil̃sęs kaip zuikį ginęs Abu purvini, užilsę
2013-03-16 19:36:35
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž