Apgalėti žodžio reikšmė

Apgalėti - galė́ti, gãli (gãlia), -ė́jo. 1. turėti galios, pajėgti, įstengti: Aš ne mekanikas, tiktai mašiną paleist galiu. Jis gali vaikščiot parke neprašytas. Kolūkiai gali parodyti ūkio statybos stebuklus. Nutirpau koją, ir negaliu paeiti. Šitą dičkį viedrą negalì pakelt. Nuskrido kaip tik gãli namo. Šuo bėgt tiek negalė̃s, kiek tu šnekėt. Per visą vasarą jis vis negalė́davo ateiti. Jis da gãlia dirbt. Apvažios širdies senis, kad gãli valgyti jeib ką. Negãli visus aptekti. Ligonis, silpnas būdamas, negál paeiti. Ką galėsiu, nudirbsiu. Nenorėk per daug: ko negaliu, to negaliu. Mergele mano, ar negãlit padėt arklį girdyt. Toli mano tėviškėlė, negaliu pareiti. Poetai, džiaukitės matydami, ką gali meilė! Iš rašytojų darbų skaitytojai turėtų galėti ir kalbos kiek pasimokyti. Negalėtumigi tu tiek daryti dėl mylasties mano? Ir jis dirbo kiek galėdamas. Aš esu galįs velnią išvaryti iš dvaro. Tas galė́davęs visą samavorą arbatos išgert. Dirbk, ką galįs. Aš tau duosiu ženklelį, kad jau mislysi išbėgt negalįs, tai tu pamesk šį ženklelį. Noris jaunas, nes (bet) galįs. Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados raminęs, visados mylėjęs. Smarkus yra daiktas inpult ing galinčias rankas jo. To žmogus galinčiausias negalėjo padaryt. Padarė man didžius daiktus tasai, kursai gãlįs yra. Buvo vyras pranašas, gãlįs darbuose. Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus. Ir negalėjo krūvoj (bendrai) gyventi. Galiegu tu tą prisakymą. išpildyt? Galitėgu gert kieliką, kurį aš gersiu? Gãligu antru kartu įeit ing įsčią motinos. ir atgimt. Nė vienas pirm to regėt negalėjo. Vargas daug gãli. Dėl svečio turėk (kuo pavaišinti), dėl vaikų galė́k (įstenk daug dirbti) . Negalia medis geras blogo vaisiaus išduoti. Daug žmonių, galėtumbei galvomis lipti. Galėtų jis pautą po angim paimti (labai sumanus) . galinčiai. Mus. nuog visokios nebespečnystės galinčiai gintų. Buvo tenai miestas, į kurį nei įeiti, nei apsiausti jo pigiai negalėjos. Neturėjo tuomet laivų nei galėjos perbristi. Kiek galė́sies, tiek dirbsies. Be meilės negalimės broliais vadintis. 2. turėti galimybę: Tokiais rūbais galėjai kažin kur keliauti. Rugius jau susivežėm, tai dabar gãli sau lyti (tegu lyja) . Gãli sau bartis tas seniukas – nei aš jo bijau, nei ką. Negalė́jo gi ir mum pasakyti, būtume ir mes nusipirkę. Galė́jai galvą nusisukti taip lėkdamas. Jis galėjo turėti keturiasdešimt metų. Ant turgaus gál visi draugautis. Gál atsaldyti, t. y. išbruĩžti iš miesto, išginti. Gal ing klejojimą investi. Gal galėtum, dėde, rytoj mums prie rugių patalkoti? Būt galėjęs sušaukt vyrus ir pastart. Būtum galėjus da ilgiau pasikieminėt. Nebūk galįs, būk darąs. Kad būtų žinota, ir kitaip būtų galėta padaryti. Daryti gerai dėl artimo kiek galint. Sako, dar galint išnaikinti laputes antdedant ant kerus apynių mėšlų. Kad taip galėjus visai pamest rūkyt! Jaunas tik gãli numirti, o senas turi mirti. Ar yra. vietos, kur galėtųs pernakvoti. Šituo baisumi pavaizdu. galėtųs stabytis visi godingieji žmones. 3. pagyti (iš ligos), būti sveikam, stipriam: Ar da gali matutė? Džiaugiuos ir pati, kad pradėjau galėti (pasveikau) . Lea akimis nedidžiai galėjo (prastai matė, akys nesveikos buvo) . Kaip ten besigali (besilaiko, begyvena) mano tėvas? 4. kovoti; imtis, rungtis: O ir galė́tis taip su vėju malonu – kad ir kaip jis stumdo, kad ir kaip pučia, vis nieko nepadaro. 5. plėstis, augti, tvirtėti: Jau gãlis ugnelė, nebeužges. gãlįs už gãlį už kits kito: Ėmė visi galįs už galį ginkluotis. gývas gãlįs kas tik gali, kiekvienas: Gyvas galįs turi eiti į kariuomenę. apgalė́ti, àpgali (apìgali), -ė́jo. 1. įveikti, nugalėti: Gal pasiseks ir jai apgalėti vilkas. Plikąsias vietas apgali varputis, kurs sudergia dirvą. Mane vargšą apgalėjo ir da kupron man pridėjo. Apgalė́ti yra tai paveikti. Daug darbo neapìgaliu. Vienas žmogus negali visų darbų apgalė́ti. Viena neapìgali visus darbus. Netikėsi, tas mažas vaikas aną didesnį àpgali. Jis su savo išminčia visus žvėris apgali. Aš ano neapgalė́siu – ans stipresnis už mani. Katras katrą apgalė́sit. Visi tiktai ant apgalimojo sustoja, už save didesnį neskriaudžia nei su liežuviu, nei su turtu. Turėjo žemes, neapgalimas bepragerti, o dėlto pragėrė. Pati viena visą žemę apgalėjusi (aprėpusi, užvaldžiusi) yra, neduoda kitims dirbti. | Miegas jį apgalė́jo. Ot prakiuro lyti, kad ir pelkė kalną apgalėjo. Mergės neapsìgali (neapsigina) su vaikiais. Neapsìgaliu nuo musių. Ji viena neapsìgali (per daug ruošos turi) . Nežinau, ar šiandien apsigalė́siu darbus. Jis būtinai turi mokytis apsigalėti, atsižadėti. 2. pagalėti 1: Aš jau neapìgaliu eiti (dirbti). Aš dar àpgaliu dirbti. Mūs motka ne teip labai sena, tik nieko neàpgali. Teta kaip tik išvirti apsìgali. Kad apsigalė́tau, tai cielą rąstą parneštau. įgalė́ti, į̃gali (įgãli), -ė́jo. 1. pagalėti 1: Čia šikšnosparnio širdis taipo nusigando, kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo. Ar įgalėsi viską padaryti? Aš neįgaliu jo vienas įveikti. Kiek įspėsime ar įgalėsime padaryti, ateitis parodys. Jo visi draugai, o pešasi, o mušasi, kaip tik katras ingal. Prūsai, regėdami save neįgalinčiais, pavadino lietuvius ir žemaičius. Tokiam vaikui šitas mokslas dar neįgãlimas. O visi taisosi ir savo gyvenimo būdą kiek įgalėdami kitaip. Pamatė. vaikiną kiek įgalint vandeniop atbėgantį maudytis. Aš save ir visus man priklausančius papenėt įgalėčiau. Austi irgi neįsigali, prie to neturi nė įtaisų audimui. Įsigãlįs (pasiturintis) žmogus, nenušapęs buvo. 2. galėti 3: Kaip tamsta beį̃gali? Vakar įgalė́jau dirbti, o šiandien toks neįgalį̃s (neįgãlįs). 3. apgalėti, nugalėti: Tėvas žiūri, kad jau sūnų įgalė́ti neįveiks. Kaip jiedu kur susikabindavę, tai vis baudžiauninkas jį ingalėdavęs ir ingalėdavęs, nes buvęs drūtesnis. Įgalėjo prieš juos taip, jog nuogi ir išronyti išbėgo iš anų namų. 4. įeiti į galią; įsikeroti, įaugti; išsiplėsti: Šį pavasarį ūmai įsigalėjo šilima. Šalta ir niūri žiemos naktis įsigalėdavo anksti ir be galo ilgai drūnėdavo, prislėgusi žemę. Lietuvoje galutinai įsigalėjo socialistinė santvarka. Buvo jau įsigalėjus žiema. Sūnus įsigalė́jo (į darbą), t. y. dirba dideliai (?). Nakties tamsa įsigali. Pelės labai įsigalė́jo mūsų namuose, reikia katės. Rymionys toje gadynėje teip buvo įsigalėję, jog didžiuodamies klausinėjo, ar bėr kame giminių šioje pasaulėje, kurios rymionų neklausytų. Piktžolės kai įsìgali [lauke], tai sunku ir išnaikinti. Gera buvo jam įsigalėti, kad vaikai padėjo. Ir įsigalėjo balsai jų. išgalė́ti, ìšgali (išgãli), -ė́jo1. įstengti, pajėgti:

Žodžio apgalėti sinonimai

Žodžio apgalėti sinonimai

Žodis apgalėti kitomis kalbomis

Rusiškai: выиграть
Angliškai: win
Estiškai: ganar
Lenkiškai: wygrać
Latviškai: uzvarēt
Lietuviškai: apgalėti
2014-06-18 11:44:04
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž