Apgailėti žodžio reikšmė

Apgailėti - gailė́ti,gaĩli (gaĩlia), -ė́jo 1.jausti gailestį, gailestauti:Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų Aš jo gailiù Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per veidą Jam ne teip gailė́jo to berno, kaip to arklio Gailė́jo jam tos panos Gaĩli vaikų anksti kelti Ramink seną motinėlę, kad ji negailėtų Išeina mergelė verkdama, žaliųjų rūtelių gailėdama Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o trečiam gailinčiam net širdelė plyšo | Jis gailėjosi tragiškai žuvusių žmonių Aš tavęs gailiúos Jis nė savęs nesigaili Gailisi mani žmonių A tau gi gaĩlis žirgelio, ar jaunųjų dienelių, ar tau gaĩlis brolelių pulko? Anei man gaĩlis, anei aš verkiu, anei ašarėlės rieta Marti gailėjos tris nedėleles, sesuo trejus metelius Man gailėtis nesgailė́jo, tik širdelę suskaudėjo Toks kietaširdis – dar jis ko gailė̃sis | Gailė̃sis jiejie, kad žentas išvažiavo Gailisi, kaip šunies įkąsta, neužsklendusi durų ^ Nesigailėsi anksti kėlęs ir anksti vedęs Jaunas vedęs (jauna tekėjusi) nesigailėkis – užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs Nesidžiauk radęs, negailė́k pametęs 2.šykštėti, taupyti:Statėm šalį, jėgų negailėjom Ji ir trupinių gaili Ūbą lauko nenorėjo, molio puodo jai gailėjo Negigailėk teipag tada trupučio duonos žmogui jo Tokiam šlapume gailė́jau bristi čebatų | Mūsų valstybė nesigaili lėšų vaikams gerai prižiūrėti ir jaunimui auklėti Aš nègailiuos savęs pri darbo Prieplaukos rūmai įruošti tikrai šauniai, nesigailint nei pinigų, nei darbo Sūnus taip pat šoko dirbti nesigailėdamas sveikatos 3.užjausti:Dukteries da gailiù – nespaudžiu ant darbą Jis nė kiek savo močios (sergančios) negaĩlia 4.graužtis (ką padarius), krimstis, apgailestauti; daryti atgailą:Daiktas gailėtinas, jog žmonės ... daro ją varstotu visų piktybių | Priversk savęsp žmones visas ..., jeib už griekus gailėtų | Gailiúos, t. y. dýžiuos, kremtúos tą padaręs Aš gailiúos ... tai padaręs pavydėti:Našlaitei ne vienas kaktõj akių̃ gaĩli apgailė́ti1. jausti gailestį:Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs Apgailė́jom apverkėm – mislijom, kad jau miręs Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailė́t ^ Mirk – būsi apgailė́tas, ženykis – būsi apkalbėtas 2. krimstis:Mažne apgailiu, kad pradėjau dirbti žinomoj draugystėj Anė esanti nieko sau merga, gavęs ją vyras tikrai neapgailėsiąs apgailė́tinai Murinai ... savo žemėsa didei vargingai bei apgailėtinai gyvena | Jei nepirksi teip pigiai, tai paskui apsigailė́si atgailė́ti1. blogai ką nors padarius atkentėti:Reik atgailė́t, kad kitam ką negerai padarei | Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailė́ti teip kvailai padaręs 2. nepašykštėti:Atgailė́k tu man tuos kelis rublius | Teip tas atsigailėjo ir tų piningų, kuriuos užmokėjo Atsigailė́k šimto ir nusipirk važį 3.besigailint ką nors atitaisyti, sugrąžinti; gailėjimu kam nors gera padaryti:Gailė́k negailė́jęs – numirusio nebeatgailė́si ^ Viso svieto neatgailė́si(negali visų gailėti) 4. liautis gailėti; nugalėti gailestį:Paskuo atsigailėjo ir papjovė veršelį O kaip pratarsi ... žodelį, tai aš tavęs n'atsigailė́siu Aš rūteles ir kitas pasėsiu, bernelio žirgelio neatsigailėsiu išgailė́ti 1. atgailėti 2 Nègailiuos valgyti – ką čia išsigailė́si nevalgęs 2. atgailėti 3: Ką čia beišgailėsi – mirė tai ir mirė žmogus nugailė́ti 1. atgailėti 4: Jie jau nugailė́jo, t. y. numaudė, numiršo Ko gailėjo, nugailė́jo, ir širdelę nusopėjo 2. apgailėti 1: Mes jau labai jį nugailė́jom | Daug nusìgailia [mirusio] daktaro Tie žmonys nusirėkė, nusigailė́jos savo vaiko Bernelis apsiverkė, mergelės nusgailė́jo 3.apgailestauti:Tas yra nugailėtinas daiktas, jog tos dainės mažne visos yra nepilnos Nugailėtina, kad nėra daugiaus tokių raštų Per tai yra vargu žinoti, katras daiktas būtų nugailėtinesnis 4. graužtis, kankintis:Jei apsimislysi, vėliau nenusigailėsi pagailė́ti 1.pajausti gailestį:Neturiu bernelio, niekas nepagaili Kad aš augau pas matušę, matušelės nemylėjau, o kad reik man išeiti, matušelės pagailėjau Šoko trypė jaunimėlis, o man pagailėjo Verk, mergele, ir mes pagailė́sim Paguosk mane, t. y. pagailė́k ligonį pagailė́tinai Priverstas esi pagailėtinai vėplioti svetimu [liežuviu] | Pasigesi manęs ir pasigailėsi Argi tat nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš tavęs pasigailėjau? Anas ... pagailėjos pavargėlių Luizė turėjo pasigailinčią širdį Pamigailies vargstančio, teip sunkioj ligoj sančio ^ Badas ne tėvas – nepasigailė̃s Bepigu dejuoti, kad yra kam pasigailė́ti 2.pasaugoti, pataupyti:Nepagailėti jėgų Nebepagailì nė kojų – vaikštai basa tokiam šalty ║pašykštėti:Tėvai vaikam nieko nepagaĩli Traukis iš čia, kitaip nepagailė́siu virvẽlinio Jau tavo nepagailė́ta druskos viralan įdėt 3.imti graužtis, sau priekaištauti:Marė nuliūdo ir pagailėjo, jog nepasakė teisybės | Geriau nieko nekalbėti, negu paskui pasigailėti pérgailėti pergailė́ti, pergaĩli (-ia), -ė́jo baigti, nustoti gailėti:Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo | Man gailė́jos pérsgailėjo ir širdelę persopėjo prigailė́ti 1.šiek tiek pagailėti, pasirūpinti:Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies 2.pakankamai gailėti:Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailė́si dukters sugailė́ti1. prigailėti 2: ^ Tesižino, viso svieto nesugailė́si 2. pasigailėti:Rado gryčelėj bobą seną, katroj susigailė́jo užsigailė́tilabai gailėtis:Ans vis to pjaunio kaip užsigailė́jo ir užsigailė́jo

Žodis apgailėti kitomis kalbomis

Rusiškai: сожалеть
Angliškai: regret
Estiškai: lamentar
Lenkiškai: żałować
Latviškai: nožēlot
Lietuviškai: apgailėti
2013-04-04 10:30:46
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž