Apeiti žodžio reikšmė

Apeiti - eĩti,eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo)1. judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu:Einu keliu Jis ne ė̃jo, o bėgo Vaikai eĩna riešutaut Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų Nebėr kada eĩna Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria Ėjau ėjau ir priėjau mišką Variau, bet nej[o] Ejom rubežių(per valstybės sieną naudos reikalais) Kasdien eĩdavom per tą mišką Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti Tai kad eĩna – kiaušinis nuo galvos nenulėktų Eina koja už kojos – sunku žiūrėti Jei einì, tai eĩk ir nepareik Kas tę eis – nebėjęs Išejom eiti namo ir paklydom Eĩsu, kur akys ves, kur kojos neš Namo neisiu ir čia negulėsiu Kas eĩs ryto ganyt? Eĩsim namo naktį Eĩsme, broleliai, namo Eĩstėt oran? Sakė ans ryto eĩsiąs Reik man pavalgyt ir eĩt į darbą Į grybus reikia eiti ankstie Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą Ir buvo tę tau eĩt, kad niekas neprašė Jau reikia eĩtienai, nebeanksti Kur dabar aš eĩt(kur man eiti)? Eĩna kaip be kojų Eĩna kaip nesavom kojom Eĩna kap girtas Eina kap durnius su durelėm Eina kap vyžus pindamas Eimi save rodyt, kitų žiūrėt Pirma eimi Eitù jaučio pirkti Kur tu eitì? Pirma eita du vyru Jūs eitate keliu Tep ilgai eimù ir galo nerandu Eimù Gaidžiop(einu pas Gaidį) Ani eĩma ir eĩma krūvo[je] visi nuog vienos selos kiton selon Kudėl neimat večeros? Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs Vakar eĩnant namo lietus pagavo Pamaži eĩdamas nepavargau Eĩdamas eik(jei eini, tai eik),ko čia dairais! Keliu ẽjint(eidamas)sutikau ubagą Eindamas parpuolė po sunkybe Ar regėjai porą žmonių eidamų̃ Eidamíem vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti Čia kelelis pėsčių einamas (takas) Durys visiem eĩnamos(visi gali eiti) Eĩčiau aš sodan Sėsčiau nuo žirgelio, eĩčiau į darželį Eĩčiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti Eičiak(eičiau),kad čėso turėčiak Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! Visi eĩtų, kad galėtų Pasakyk vaiku[i], kad neitų̃ ant šulnį Eĩtumbe miestan, kad lietus nelytų Su džiaugsmu priešais eitumbim Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus Čia mano eĩtas kelias, miškas, eità vieta Čia nesenai žmogaus eĩta Jau man eĩtina Eĩk iš paskos ir sek jį Eĩk, tinginy, eĩk dirbt, pelnykis viežlybai duoną Eik tu sau, iš kur atėjai! Eĩk laukan! Antanai, eĩka pietų! Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin Eimè pietų! Eimè sykį galą Eimèkit drauge Eimetè, vyrai, gana! Emè namo, ką čia žiopsosi Emèkit pas mus į svečius Emẽte(einame)lenktynėsan! Eiva Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti Eivà, sesyte, brolyčio laukti Eikiv mudu pro svirnelį Eikiav, sese, į darželį Eikit vidun Vaikai, eiktè(eikite)valgyt! Eitè(eikite),vaikai, namo! Eite manęspi Eikš į mano namus Martyn, eĩkš artyn! Eĩkš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti Eikše šenai, mergužėle! Eikšę̃, mergele! Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Eĩkšte šen manęspi, jūs vargingiejie Einỹt gi, ko čia sustojot! Eikšte artyn ir regėkite Vaikai, eĩkšit valgyt! Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus Eikšę̃te čia – bus daugiau Eikšę̃te čia! Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Eikšenkite, vyručiai, arčiau! Vaikai, eikšenkit čionai! Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Ekšę̃, duosiu obuolį! Ekšęnái! Ekšeñkit ( akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše Joni Joni, Miki Miki, ... ekšeñkikit, ekšeñkikit! Vaikai, eikšė̃kit(eikšę̃kit?),eisim kartu Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną Einkite, apgarsinkit visur stebuklus Ein seselė dūsaudama Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? Eit bernelis keliu švilpydams Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai Aš eĩsiu eĩsiu žalią lankelę ... šienelio grėbti Nemunėly daug žuvelių, eĩsva mudu du broleliu pažvejoti Eisav mudu, mergel, gulti Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai Eidama šokti staklužes taisė Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum(eitų)brolio pasveikinti Eite išeisiu Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio Eĩkel, bėkel(eik, bėk) Viešpatie, nežinome, kana eisi(eini) Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties Šitai eimè(einame)Jerosoliman Teji ( Tęii)(teeina)maži berneliai manęsp Nori gi, tai teĩ(teeina),pasbastai po giriai! Kas vaikščioja tamsumuose ..., tasai nežino, kur ejąs Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį(einantį) Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi Ejant jiemus ing Jerozolimą Ir kad žiūrėjo ing dangų ent(einant)jam, šitai du vyru stojos pas juos Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu Dera jumus ..., kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą Eikig, o jau daugesn nenusidėk Eikieg mūsump, Jėzau Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim O ėmęs eitumbei namopi Eidami mokykiat visas žmones | Guluosi, eimi gultų Vedu pakaičio eisav miegoti Nesulaukia nė vakarienės, eĩna gult su vištom ^ Ne taip einì, kaip nori, ale kap kojos neša Ėdžios pas arklį neĩna Kur eisi, vis save atrasi Kad tiesiai eisi, visur išeisi Aklas netoli teeis Jei bijai vilko, neik nei į mišką Eĩk akių šviesumu, nosies tiesumu Eisi šunim šėko raut Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot Tai gardumėlis, nors pilvais eik Eĩk, vargše, ką tu čia padarysi! Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti Net anie eina ten | Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais Eikis drauge Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt ║ sugebėti žingsniuoti:Vaikas neturia metų, o jau eĩna Ne kožnas arklys ienose eĩna ║ trauktis, atstoti:Eĩk nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Eĩk iš po kojų! Eik man iš akių! Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo Eikite nuog manęs, prakeiktieji | Naktis eĩt dienai iš kelio | Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs ║ lankyti:Mūsų bernas eĩna pas Oną O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom Tai, kitas, žiūrėk, eĩna penkius metus, ir tai pameta | Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos[na] eĩna Ar jau einì į mokyklą? ║ ropoti, šliaužti:Žiūrėk, koks vabalas ant žemės eĩna Ana, kirmėlė eĩna per stalą! Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama 2. vykti, keltis kitur gyventi:Jis tikrai Amerikon eĩna Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką eĩdavo Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi(eini)? Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė[je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą 3. smarkiai judėti kuria nors kryptimi:Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina Penkios kulkelės pro šalį ejo Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės Kad vėtra, tai kad eĩtų(virstų)ta stirta! | Jos kad eĩna(kyla)iš padūkimo pyragas: supykus maišė ║smarkiai bėgti, lėkti:Eĩna avis kaip pastipus par lauką Kad eĩna par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Kad eĩna arklys, kiek tik iškerta Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas Eĩna kaip bieso nešamas Eĩna kap akis išdegęs Eina kai eitvaras Ne tau pavyt, kai jis pasineša eĩt Pasiuto eĩti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal Zuikis ėjo ir nuėjo par girią ║smarkiai pulti, mestis:Ant vanago visos varnos iš vieno eina Tei[p] eĩdavo špokai į vyšnias, tei eĩdavo, kad nuguldavo vyšnią 4. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti:Ledai upe eĩna Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas Debesiai tik eĩna ir eĩna – gal ant vakaro bus lietaus Eĩna ir eĩna būriais [lietus] | Medžiaga neskęsta – eina vandeniu | Vėjas eĩt per žemę, per jūres ir per mares Liepsna tep eina, net ūžia | Tiesė kabelius elektrai eiti | O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai | Ein saulelė aplink dangų Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės Saulė savo vieta eiti Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo | Su karu eĩna nelaimės Taip sopa, net diegliai eĩna Bėdos vargai eĩna ne miškais, bet žmonių kaklais Pavasarį kas čia ligų eĩs! | Žaidimas ėjo prie galo Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos ║važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei):Traukinys eĩna Kap atvažiavau, jau mašina(traukinys)ė̃jo Kada dabar eĩs autobusas ant Panvežį? Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti Tąja upe gali šiepis eĩti Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė ║lėkti, skristi (būriu):Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai eĩna Aure spiečius eĩna, vykit! Pro mum vienas spiečius ė̃jo Orlaivių tę – kap amaras eĩna! | Šiandie labai bitės eĩna Bitės ratuotos iš lauko eĩna Jei šilta, bitės eĩna oran(spiečiasi) Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb ║srūti, tekėti:Srauniai srauniai Nemunėlis eĩna Vanduo viršum liepto eĩna Ravai tai kunkulais eĩna Upė lankom ė̃jo(buvo labai patvinusi) Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe eĩna [degtinė] | Mėsą valgydavo su pirštais: tai eĩna par pirštus taukai Pilnas kaip akis, kad net par viršų eĩna | Vienas darbas po kito eĩta viršuo(daug darbų reikia vienu metu atlikti) ║veržtis:Prasta bačka – alus pro šulus eĩna Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto eĩna? Iš akių ašaros eĩna Seilės iš burnos eĩna ir eĩna, gal ką negero suvalgiau Dūmai eĩna iš kamino Pro plyšį dūmai eĩna Pro skylelę [virtuvo] garas eĩna Uždaryk tvartą, sniegas eina Reik užkaišiot skyles, kad vė[ja]s neeitų Daryk langą, šaltis eĩna 5. slinkti Eina jau ketvirta savaitė Į pavasarį jau dienos eĩna Ėjo dienos, ėjo mėnesiai Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu 6. tekėti (už vyro):Katrą tik ims, tó ir eis Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu Už Jurgio eĩk – už tokio vyro būsi kaip už mūro Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs O aš nenorėjau už bernužio eĩti Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria ^ Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio Jei einì į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius(už našlės) –abi | Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? 7. vykti:Tai puikiai eĩna darbas Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai Pasiutęs šmukulis(spekuliacija)eita par sieną Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus Eit sūdas paskutinis 8. atlikinėti (darbą, pareigas):Jis tarnybą eina Savo pareigas eĩti Jei gaus motrišką(pačią)bėgančią, eitančią, gyvens Tupikio namuose ėjo apyvoką(ruošėsi)senelė Kitą savaitę eĩs liuobą Ona Žygiai eiti Papunis apei gyvolius eĩta Į lauką eĩna marti, aš tik po namus | Ana darbus ẽjo(dvare dirbo) Moters dvarui dienas eidavo Jos tada buvo dienos einamos Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis Ponams ẽjo lažus Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume | Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Einù sargybą Eĩdavo kaimas pãnaktę(nakties sargybą) | Kelionių eĩt nereikia Gausiam jau pradėti į dirvą eĩti Nemoka įnamystės, darbu eita ║ atlikinėti (tam tikras apeigas):Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos | Prieg Dievo stalo eiti ║mokytis:Ką jūs dabar einate mokykloje? Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo Par tiek metų ėjaũ iškalas Ans eita par knygas, y[ra] didliai mokslus Tau reikia eĩt už daktarą Vienas sūnus ant daktarų eĩna Sūnus ant jūrinyko eĩna ║ imtis (kokio darbo):Pasisamdyt sunku, niekas nebeĩna Du vaiku dabot – tu par pigiai einì Mano mama ė̃jo į svočias Jai į bobutes ė̃jo O kad jie ėjo į kareivėlius Pryš į kareivius eitant susirgau ^ Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną ║ mesti darbą:Iš tokio gaspadoriaus vis bernai eĩna ║ verstis (kuo):Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus(už kerdžių)ė̃jo Sudegė viskas, tai eĩna pavargėliaudama Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu Putros ir ubagais eĩdamas gausu Tėvai jau eĩs ant duonos Ans eina štukoms, darbo neemas Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau ║ būti (kuo):Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas 9. veikti, dirbti:Marūnas eĩna kelinta diena Girnos negerai eĩna Ar tartokas šiandiej eĩna ar ne? Storas audeklas – mašina neĩna(nesiuva) Per stori siūlai – skietas neĩna Kaip sviestu eina dalgė Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas Kai mašiną gerai sutaisė, tai eĩna kaip perkūnas Laikrodis eĩna Ar radija gerai eĩna? | Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas eĩna(verda) Ar beeĩt gyslos(ar muša pulsas)? Kai varpai eĩdavo(skambėdavo),tai ir prie mūsų būdavo girdėt 10. sekti, keistis:Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai Juk metai visiems sykiu eĩna 11. tęstis, trauktis:Kelias eĩna pagal upę Kur eĩt tas kelias? Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį Skersai mūsų kapotinį kelelis eĩdavo Pro juos geležinkelis eĩna Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos Prie dvaro ėjo dideliausios pievos Kalnai eĩt išilgai jūrių krašto Aplink miestą ėjo mūro siena Išilgai eĩna balti ir raudoni dryžiai Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar eĩna randas Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! Abi meliodiji eina labai arti viena kitos Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose 12. tilpti, išsitekti:Kiek eĩna stiklinių į tą uzboną? Žalių rugių eĩna daugiau vogon Kiek čia eĩs javų į tą maišą? Neĩs alus į tą bačką Keturiolika rąstų eis sienon Kiek tau ė̃jo apmest(kiek reikėjo siūlų metant audeklą)? 13. lįsti, smigti:Kalk, kuolas eĩna gerai Vinis gerai eĩna į medį Toks storas čviekas neĩs šiton sienon Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję | Jau greit ir vištukai pradės eĩt(riedėti) | Sankulas(pelinė duona)nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms 14. sklisti, plisti:Per girią toli eĩna balsas Eina garsas nuo pat Vilniaus Eina kalba apie tokį svarbų dalyką Dar šiandien patarlė eina Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai Iš mano darželio ramus kvapas ėjo Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau Eĩna rupūžės(keiksmai)iš jo burnos Kad kalba, rodos, žodžiai patys eĩna Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis ^ Šunies balsas neĩna į dangų 15. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą:Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai ║būti apyvartoje:Sakė, šitie pinigai eĩsią Dabar tie pinigai neĩna ║kainuoti, būti parduodamam:Ka javai eĩna par šimtą, neapsimoka kiaulių šert Dabar medžias kokia gi čienia eĩna! 16. vartotis, eikvotis:Duonos mažai, tai bulbės tik eĩna Greit eĩna duona – tik buvo briauna, jau ir nėr Ne vienas pečius, – malkos labai eĩna Po darbo per pietus viskas gerai eĩna Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo | Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal | Malkos labai eĩnasi 17. nykti, gurti:Rogių kelias eina Tai eĩna plaukai – pluoštais krinta Tų avių vilnos eĩna kap vanduo(plinka) Linai labai nedrūti – eĩna po mintuvais Ropės išnokę, sausos – eĩna kap vanduo(byra) Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai eĩta šalin Mano nagas eĩta žemėn berubinėjant tus gelžgalius | Sermėga eĩta iš siūlų laukan(irsta) 18. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant):Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man eĩt Na, gal einam iš savo mosčių? ║išrinkti švietalus:Su tokia prasta kvorta nereikia eĩt 19. būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam:Eĩna ir eĩna krivūlės(raginimas raštu),kad neštum pinigus Dabar ilgai eĩna laiškai Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą Per jo rankas viskas eĩdavo Eĩna laikraštis 20. būti pelnomam, gaunamam:Jam tas pelnas vis eĩna Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina Jam tada alga eĩs ir namie sėdžiant Jis tik žiūri, kad jam pinigai eĩtų Jam pensija eĩna 21. augti, želti:Šiemet rugiai gerai eĩna Tarpiai eina obelė Ot nauda(javai)eĩna, net juoda Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą Šįmet jau tep samanom neĩna Kad jos visas veidas tokiais pampliaĩs eĩna Bulbės, rūsė[je] būdamos, jau eĩna į lapus Daigai jau eĩta į antrus lapus Čia daržas prasčiau teĩta Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo Anum eĩta iš visum šakum žiedai Apušė ir tapalis leida palaipas, eĩta palaipoms Paršas taip gražiai eĩna, kaip iš pieno Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo Kad pinavijos pradės eĩti(smarkiai augti)! Kap eĩs kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli 22. bręsti, nokti:Šiemet visas vasarojus greit eĩna Ir miežiai jau baigia eĩti Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė 23. tapti, virsti (kuo):Sukrūs siūlai, į garankštes eĩna Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai eĩs į degulius Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti Košė kleckais eĩna Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn Mato, kad i tėvų pajamos mažyn eĩna Mūsų reikalų eina daugyn Brangyn eimi Eit liga geryn, kad žmogus piktyn Šešėliai ilgyn eĩt Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs ║leistis (į ką):Kai tik po pilnačiai, pradeda eĩt į delčių, šaltesnis oras darosi Pykti ir eiti į nekantrybę Vyriškystėn eimu, tampu vyru Eĩna bobelė atgal(sveikata mažėja) O, dabar tai eina į madą(taisosi)tavo darbas Eiti į kalbą ║suteikti (ko):Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs Tos rietynės nė vienam, nė kitam neĩna į naudą Ėda penimis, ale naudon neĩna Jam tas valgis eĩna į kūną Man darbas eĩna į sveikatą Gerai valgai, tai ir einì lašiniuosan Neina kumelė mėson 24. keistis padėčiai:Jis vis aukštyn ė̃jo(geresnes vietas gavo) Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo 25. kilti (iš ko), rastis:Kas iš to eĩna? Nuo dilgynių spaugai eĩna Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę Malda ... yra svari ..., iš tikros vieros ejanti Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno ║būti kilusiam (iš kur):Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos 26. gyventi, varyti amžių:Kelintus metus eini? Ona daba jau devynioliktus metus eĩna Jau septintą dešimtį eĩna mano tėtis 27. palaikyti (ką, kurią pusę):Jis visada už mane eĩna Kad jis turtingas, tai visi po juo ir eĩna Mažai kas su vokiečiais ė̃jo Eimi už ką ^ Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams ║nepalaikyti, prieštarauti:Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu 28. sektis, klotis, vykti:Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? Kaip gerai mokyklo[je] ẽjo? Anam eĩta mokslas, ans y[ra] mokslus Labai gerai ẽjo mokslas Kažin ko man korta neĩna Mūsų Onytei neĩna tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga Bitės jam eĩna Ejo visi gyvuliai Kaip ėjo medžioklė? Jo kalvė[je] ėjo darbs labai gerai Nebeĩta nė vilnų verpimas – šaltà Visi darbai kaip iš pypkės eĩna Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Jūs matytumėt, kap jai eĩna rinkt [uogas] ^ Kad eĩna, tai ir švilpia | Kaip tau eĩnas mokslas? Kaip eĩnasi? Nesieĩna, t. y. nesiseka Jam labai eĩnasi visi gyvuliai augint Man nesieĩna kiaulės – vis serga ir serga Vogtos bitės neinasi gerai Tinginiui visi darbai neĩnas Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai seĩna Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį Eĩsis kap ant pieno Ne kožnam eisis lygiai gerai Jau kad neĩtis tai neĩtis – ir stubos sudegė, ir arklys krito 29.( es geht) būti galima, įmanoma:Vinis giliai įkalta, neĩs ištraukt Be dantų neĩna gyvent Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt eĩna per jį Namo nė̃jo parvažiuot 30. būti laikomam, priimamam (kuo):Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina 31. priklausyti (pagal eilę):Rytoj mano eilia eina ganyt Kam šiandie eĩna jot nakties? 32. turėti vietą (eilėje):Pirma visų eina su darbu 33. praversti, reikėti:Ir jam daug visko eĩna 34. būti nuimamam, išimamam:Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo Jam pypkis tai jau niekad neĩna iš burnos 35. tikti, pritikti:Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme] Į pirmą rūšį eina [grūdai] Tai eina į mano programą Man valgis neĩna(nenoriu valgyti) | Ingi krupnyką pienas geriau eĩnasi 36. netekti:Jis jau eĩna iš arklių Senesnis gyvulys ir iš pinigų eĩna(pinga) 37. žaisti, lošti:Eĩti slinkį Kai prisišoka, tada ratelio eĩna Seniau kadrilių tokį ẽjo Vaikai užkaltinio eĩna Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo Eĩnam kavotynių Vaikai, eĩnam dabar ką nors kita Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo ║varžytis, rungtis, imtis:Anuodu eĩta teismu, nenora susitaikinti | Su pagaliais ė̃jom(mušėmės) ║įsitraukti į varžybas:Vieni eĩna imtynių(imasi),kiti lenktynių Topelis eĩna su beržu lenktynių [augdami] Emẽte(eikime)lenktynėsan! Tiesiog peštynių eiti(peštis)įsinorėjo Eĩnam veltynių, mėtytynių Aleksys su meškom eĩna galỹnėn Eimè imčių̃! Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių Paskui jie eina iš ginčių Eĩnam muštỹn(mušti kiaušiniais) 38. imti Šiandie miegas man kad eĩna – pačios akys merkiasi Man jau miegas eĩna – kelinta valanda? Šiandien taip miegas eĩna – turbūt bus lietaus Kaži ko neina miegas Atsigulus nėjo miegas Man eĩna čiaudulys, eĩna žiovulys 39. būti linkusiam (į ką):Ji pasiutusiai ant degtinės eĩna(mėgsta degtinę) Nieks dabar neĩna ant pinigų(netaupo) 40. imti, pradėti:Kur aš ją dėsiu, tą duoną, eĩsiu aš ją nešt namo! Eĩsiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Aš eĩsiu tylėti? Už ką? Eĩsiu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Beĩsiu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? 41. dėtis (į giminystę):Jie baigia eĩt į giminystę 42. lakstytis, pasibėgioti:Abi karvės jaučiuos eina Karvė neĩna jaučiuos, ir gana | Karvė ẽjosi penktõ[je] birželio, zaraz jau bus su teliu )eĩtiniekais virsti:Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais eĩna ant peĩlių eĩti muštis:Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių

Žodis apeiti kitomis kalbomis

Rusiškai: обходить
Angliškai: bypass
Estiškai: evitar
Lenkiškai: bypass
Latviškai: apvedceļš
Lietuviškai: apeiti
2014-06-18 10:50:25

Pridėti savo 'apeiti' reikšmę