Apdaryti žodžio reikšmė

Apdaryti - darýti,dãro, dãrė1. gaminti, dirbti (konkretų objektą):Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro An marių darė(statė)namą Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Šiandie darýsim durpes Pas mano tėvą dãrė sūrį Žagrele ariau, vagelę dariaũ Mūsų daržas nedarýtas dar Lovelę dariau Pats pušį kirtau, laivužį dariau Iš žiedelių ... padkavėles darė Vasarą bitės daugiaus motynų daro Liepynas ... žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė Lizdą darau Raukšles darau Sieksnius dãro(malkas krauna į sieksnius) Duobę daraĩ, idant ing ją įlįstumbei Christe, kuris mus žmones ranka darei tava ^ Girio[je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia | Jis pats dãrosi ratus, neperka Žadam darýtis alaus šventėms | Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą ║megzti, nerti:Darýt lengviau, nei ardyt Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ ║ atsirasti:Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės Kunkalai darosi vandeny Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus 2. dirbti, darbuotis:Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo Darbo nedaraũ ir čėso neturiu Daugiau šneka, bet nieko nedãro Ką tu čia darai? Jis to nedaro, ko an svieto nėra(visų galų žmogus) Ne velnią darysi, reiks dirbt Ketverius metus an traktoriaus dãrė Anas kriaučium dãro Tu nemoki darbelių daryti Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė ║vykdyti, atlikti; ruošti,kelti Dirbami daiktai, daromi dalykai Šiandie vakaruškas dãro Subatvakariais jie šokius dãro Kad viską išvalgai, tai pagadą daraĩ Jie žada daryti mainą(kitas kito seserį vesti) Kam tiems vaikeliams daryti badą(kam alkinti juos) Darysiu aš tau smertį Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau Vaike, jei nori, daryk prapuolimą(bėk)! Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys(nekenks) Tas šuo niekam nieko nedãro(nepiktas) Neik, nė kelionės nedaryk Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti Arielka sveikiems ligą daro Vaidą daryti, kerštą daryti Atakes jis man daro(keršija) Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves Su tom savo šnekom ma[n] tik sarmatą dãro Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė(teisė) Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą Kad eina per jomarką, jam visi taką daro Jis nė vienam netiesos nedarė Galą darau(baigiu) Turgų darau(kainoju) Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes Darbai mūsų pikti žalos nedãro Palaiminti pakajų dãrą Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome Daro valią tėvo mano Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome Tenedãrai jo neprivalumi Du tiktai daiktu nemidaryk | Dãrantieji dalyviai (participia activa) ^ Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk | Naktys jau šaltos dãrosi Akyse tamsu dãrosi Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Nuo tų grybų man net pikta dãrosi(verčia vemti) Pati nežinau, kas man darosi Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Šienui pašaly nieko nesidarìs, neužlis | Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro(neliūdi) ║veikti, elgtis:Nėr ką darýt, reikia eit Nebeliko kas jam bedarýt Tu vis ką nors daraĩ atbulai: ne taip, kaip visas svietas Nėr kas jam darą Jis man ant keršto taip dãro Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? Nieko nedarýsi – vėlu Motinyte, kam barei, kad tu pati taip dareĩ Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo(darydavo) Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą Ar nedera man, ką noriu, darýt ^ Dãraime kaip reikia, ne kaip norime Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk Ką jaunas papratęs, tą senas darysi Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis Daryk mandriai, veizėk galo 3. dėti, skirti:Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti Daro mus vaikais šviesybės ║ teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti:Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą Už nieką ... daro žmogaus darbus ir gyvatą Dãro juos kurčius Velinas daro žmones nužemintus | Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra Iš vaikų darosi piliečiai Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota 4. dėtis:Audėja dãros, o austi nemoka Jis dãrės numirėliu Ansai, kuris dãrės numirusiu, ... iž tiesos numirė 5. rodytis:Man dãros, šiandien bus lietaus Dãros, aš ten nelabai išsigandau Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis 6. dėti, rinkti, kaupti:Daraũ pinigus arkliui pirkt Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt Trys auksinai dãro dorelį | Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės 7. doroti, valyti:Žmonės jau vasarojų dãro Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek Eik daryt kopūstų 8. rengti, vilkti:Kam taip šiltai vaiką darái? Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam Drabužiais išeiginiais darė | Jau laikas darytis Vyrai darosi milo sermėgomis Kailiais meškų, lūšių darės ║dėti luobus knygai, rišti:Jis čia knygas daro 9. kimšti, dėti:Pjausim kiaulę, darysim vėdarų Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą ^ Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias 10. raišyti, valyti:Ar dabar žuvis darýsma? Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė Žuvelę dariau, rankas mazgojau | Kol niekas grybų nedãro? 11. kastruoti:Vasarą arklį darýti nesveika Dãrė arklį, ir nudãrė(padvėsė) 12. dažyti; tepti:Ji gijas daro Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro Milą juodai darýsim Varnelaitis ... juodas nedarytas | Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus] 13. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti:Ar dareĩ kruopas? Jei nedareĩ, uždarýk Kas čia do valgis – nedarýti barščiai Sriubą ar nedarytą valgysim? O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim ^ Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam 14. apgauti,sukti, vogti:Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus 15. dergti, teršti:Kad tu po savim darýtai! Čia ėda, čia dãro 16. skirti:Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė(pragaišino) 17. verti (langus, duris):Darýk duris, vysiu šunį laukan Darýk duris, nešaldyk gryčios Langų nedãro(neatidaro, neuždaro) Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn Skrynias darýsi, drobes rėžysi ^ Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius ║vesti į patalpą neišleistinai:Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom 18. ištaisyti (šautuvą). rėkauti, triukšmą kelti.gãlą darýti (darýtis)1.nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti:Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros Vištos galą daro, kad neduodi grūdų 2.žudyti:Rėkia it galą daromas galùs darýtislabai išgyventi, graužtis:Jis galùs dãrosi ganà darýti; atsilyginti.ne ką̃ dãrąsgeras, nieko sau:Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti:Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai 1.didumą darbų nudirbti, apdoroti:Eik tu mano darbus apdarýk 2.apdoroti, apvalyti:Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme | Su šienu nebe vargas – apsidãrėm Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk ║apgenėti, apipjaustyti:Visus kopūstus apdaraũ Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis Apdarýk burokų, pamerksma 3.aprengti, apvilkti:Apdaryk aną, kad nesušaltum Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk Karališkomis drapanomis būtų apdarytas | Sodas pėroms apdarytas ^ Maža maža panelė visą svietą apdãro | Apsidãrė kitus drabužius Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs Moteriškės apsidariusios striupkėmis Plonai buvau apsidaręs | Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu ║aptaisyti; papuošti:Visi kareiviai ginklais apdaryti | Apdarau auksu ką Sienas marmuru apdarau ║ įrišti (knygą):Papuoštos visos [knygos], puikiai apdarytos 4.apdažyti:Apdãrė juodai siūlus apdarýtinai Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti 5. apdergti, apteršti:Vaikas apdãrė motinai sterblę | Apsidãriusį vaiką apkuopė 6. apgauti:Vienas neik pirkt, ba apdarỹs Apdãrė mergą, o dabar neima | Šiąnakt juos apdãrė(apvogė), tik sienos paliko 1. atidirbti, atsilyginti darbu:Kaip darysi, taip būs atdarýta Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles Gerai padarei, tai blogai atdarỹs 2. padaryti kaip buvę, atitaisyti:Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt | Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro 3. atverti (duris, langus...): Brązgina duris, kad atdarytum Atidarýkit duris, išvarykit šunis Atadãraite dureles! Ir guli langu atdarýtu? Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti | Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! Klambenkite, ir bus jumus atadaryta | Sena sula atdãrė vidurius kiaurai | Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos ^ Atdãrė Dievas savo daržinę Atidara burna smirdi Be kojų, be rankų – vartus atidaro | Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio Jis ima tą grabą atsidãro Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų [Žemė,] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų Atsidarė akys, pamatė savo miestą | Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys ^ Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė 4. pradėti:Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas Kalba atdaryti susirinkimą ║ prasidėti:Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys ║įsteigti, pradėti veikimą:Krautuvę atidarė Atidaryta paroda | Atsidarė dar dvi mokyklos kaime Spauda atsidãrė [1904 m.] ║suformuoti:Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai 5. atšipinti:Britva atdaryta visai nepjauna padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį:Tavo kalba man akis atidãrė Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti ãkys atsidãrėpasidarė protingas, daug žinantis:Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą bùrną atidarýti1.kalbėti:Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti 2.bjauriai, daug kalbėti, plepėti:Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt Neatidariau burnos, nesiskundžiau kišẽnę atidarýtiturėti išlaidų:Akių neatidarei – atidarysi kišenę nasrùs atidarýtikalbėti:Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose šìrdį atidarýtitapti atviram:Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam 1. padaryti, padirbti, įdėti:Paties viskas įdarýta Paveikslai rėmuose įdarýti | Jau man durniaus neindarýsit 2. pasidaryti, tapti:Diena graži įsidãrė Dabar viskas kitap insidãrė 3.sutaisyti, sudėti:Koks jos kraitis įdarýtas! 4.aprengti, išpuošti:Jų vaikai visi įdarýti | Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius ║išdailinti:Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas Ot gražiai indãrė langines 5.pridėti, įkimšti:Įdarýti į vėdarą minklę Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos Antiena įdarýta Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės 6. )įmarinuoti:Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti Įdarýta žuvis 7.išsidažyti, nusitepti:Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta Smalon ranką indariaũ vakar Jūs čebatus indarýsit | Įsidariaũ marškinių rankovę Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu Ot sutra boba: ana labai insidãrius Insidariaũ rankeles in geltonus linelius 1. padirbti:Išdãrė mažesnius metrikus Kaune yra išdarytų(pastatytų)baisių namų | Išsidãrė popierius(dokumentus) ║paruošti:Liepė išdarýt pietus | Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą 2.padaryti, atlikti, nuveikti:Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro Tu tę vienas nieko neišdarysi! Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas | Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Nieko neišdarysi, reiks duot ║erzinančiai elgtis, išdykauti:Susiėję ko jie neišdãro! 3.išauginti, pataisyti, atkutinti:Žalia žolė tai greitai išdaro arklį | Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė | Iš dirvonų išsidarė gera žemė Graži diena išsidãrė ^ Išsidãrė kap šuva po metų 4.išvilkti, išrengti:Kratant aną buvo plikai išdãrę | Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo 5.išpuošti,ištaisyti:Kad išdãrė, net miela pažiūrėti | Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima 6.išvalyti, išraišyti:Žarnas išdarýk Išdarýtas lydys, gali kept Ir vištą reikia mokėt išdaryt Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi? | Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų 7. iškastruoti:Drigantuką išdariáu Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei Ateik avinukus išdarýti 8.išdažyti,ištepti:Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti! | Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidareĩ? 9.išgadinti, išniokoti:Kiaulė bulbas išdãrė Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi Kiaulės avižas išdarė Kad išdãrė mano pievą arkliais! ║išplūsti:Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė! 10. išskirti, iškelti:Ant kolionijų išdãrė gerai prisivalgyti, prisikirsti:Nu, jau dar išdarýsim garánkštes! 1. padaryti, padirbti:Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta Kas nudaro tą midų – tai gardus ║ nusimegzti:Pančekas storas nusidariaũ 2. prastai padaryti:Jau tu visai nudareĩ Visai nuo koto(prastai)nudareĩ tais klumpes 3. pasielgti:Kaži kap nudarỹs – gal parduos 4. pasirodyti:Jam nusidãrė, kad sakė 5. nuvalyti, nudoroti:Nudãrėm jau visą vasarojų Ar jau daržus nudãrėt? Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt ║nugenėti:Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta 6. nurengti, nuvilkti:Drabužius nudaryk nuo žmogaus Vaikas nori eiti gulti, nudarýk | Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Reikia, nusidarius drapanas, bristi ║nudengti, nuvožti:Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę ║ nusigiedrinti:Nusigaidro, nusidaro 7. nuvalyti, nuraišyti:Nudãrė visas didesniąsias žuvis 8. prastai iškastruoti:Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną 9. nudažyti:Dažyvėse nudaryk gijas Ar jau nudareĩ kiaušinius? Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis Man apsiavimas nudãrė kojas Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau Vynas žolėmis nudarýtas | Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė | Dariáu juodai, nusidãrė pilkai 10. nubaltinti, nuriebinti, pagardinti:Valgį taukais nudarýti, uždaryti Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas 11. sugadinti, pragaišinti:Žąsys visą miežių lauką nudarė 12. nusidergti:Nubėgo nusidarýt 13. nuverti:Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti | Nusidarė pirštus su durimis 1. padirbti, pagaminti (konkretų objektą):Reikia kultuvė padarýti Padarysiu vaikams sūpynę Padarýk avimi kratinio Padãrė sūrį kap kelmą Galėsime daugiau sviesto padarýti Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti Padarýk ką nors valgyt Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro Padarė alutį iš miežio grūdo Tai mes ... padarytum liepos suolelį Padarė jai visus rūbus saulės Žmogus padarė skylę per lubas Namai pastatyti, padaryti Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus O pirm Adomą rojuj padarė [Sėkla] užaugus padarė vaisių | Ar daržo turit kiek pasidãrę? Reikia pasidarýt tabako žiemai Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti Pasidariaũ rūgšties barščiam Žiburį pasidaryti Pasdarýsiu ratus Padarykis akmenio peilius Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą ║ atsirasti:Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo Ižg daugio akmenų ... padarosi kalnas aukštas ^ Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro Skylė ir nedaroma pasidaro ║išmegzti, nunerti:Vieną virbalą padariaũ Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti | Tegu pats pasdãro [kojines] Pasdariaũ pirštines an žiemos 2. įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą):Jis man sarmatą padãrė Padarýk man tą loską Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą(kad gera būtų gyventi) Audekle padãrė ožką(klaidą) Poilsį padarýt prašo Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves Kiek nūnai kelio padareĩ(sukeliavai)? Mergai vaiką padãrė Palauk, aš tau padarýsiu(atkeršysiu)! Jis padarė įstangą ir atliko darbą Nepadaryk man apgaulės Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos Nekoks lietus – tik rasą padarė(truputį palijo) Lytus badą padarė Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu Dėlei tuščios baimės padarei niekus Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį Kam didelę baimę padarýti Maž padarýsime(išgersime)po vienai Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą Žinią padarau Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu Aš padarysiu atilsį jumus | Padaromasis(reiškiantis darymą)veiksmažodis ^ Kad padãromai nėr, nepadarýsi Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi Vienas turgaus nepadarysi Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs Lengva pasakyti, sunku padaryti Kaip tarė, taip padarė Padarysiu, kad nė lapė nelos Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi padarýtinai Ką idant padarytinai(tikrai)apturėti galėtų | Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi Ką pirštam pasidareĩ? Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Pasidãrė tamsu Bėda pasidãrė Per tą jomarką pasidãrė baisi košė(susigrūdimas) Daug liesesnis pienas pasidãrė Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro Pirtį pasidãrėm(pasikūrėme),išsimaudėm Pirty man negera buvo pasidarę O kap šalta pasidãrė! Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti Garbę pasidaryti Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti Jam nuobodu pasidarė Iš to man liga pasidãrė Pasidarė kruvina karė Jis iš didžio turto nieko nepasidãro Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! Kaip pasakė, taip ir pasidarė Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis ║pasielgti:Ką tu padarysi: dirbt visur reik ^ Padarai su manim kai turkas(barbariškai) 3. paversti, paskirti, uždėti:Tėvas jį žmogum padãrė(išleido į mokslus) Gali padaryti ubagu visam amžiui Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu Lygius juos mums padarei Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo Ir padarė mus visus tobulus Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius Mes tą dukterį padarysim gyvą Ir padarei mane karaliumi vietoj jo Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum ^ Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro Ir juodą darbą pinigas padaro baltu Iš velnio vargamistros(vargonininko)nepadarysi | Moma pasdãrė egle Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot Gentim pasidaryti ^ Benešant i gaidys į aviną pasidãro 4. pasirodyti:Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta 5. sudėti, sutaisyti, sudaryti:Vienas valakas padãro tris gryčias Padariaũ dvi tūkstančias Nėr iš ko pinigų padaryt Rudenį septynis šimtus už sodą padarė Septynios dienos padãro nedėlę | Ketu aš savo ūkį ..., daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę Pilnos akys ašarų pasidarė nusižudyti:Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti kõšės padarýtisukelti sąmyšį, netvarką:Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs pir̃tį padarýtiduoti į kailį, primušti:Padarýsiu aš tau pir̃tį! 1. perkeisti, kitokiu padaryti:Pérdaryk iš naujo tais duris Turės eilutę antrusyk pérdaryt(persiūti) Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus | Jaunus greitai pérdaro Jis nori pačią ant savo pérdaryt Didė yr galybė, ... jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali 2.perrengti, pervilkti:Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius | Pársidaryk kitais drabužiais Jos persidariusios į baltus drabužius 3. perdažyti:Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt 4.perskirti, pertverti:

Žodžio apdaryti sinonimai

Žodžio apdaryti sinonimai

Žodis apdaryti kitomis kalbomis

Rusiškai: одеваться
Angliškai: dress
Estiškai: vestir
Lenkiškai: ubierać
Latviškai: kleita
Lietuviškai: apdaryti
2013-04-09 16:22:35
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž