Apšvilpti žodžio reikšmė

Apšvilpti - švil̃pti,-ia, -ė1. lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą:Su burna gali švil̃pti Ir geležį su lazdom daužė, ir švil̃pė, o jis nebijo, ir viskas Šauks į pirtį, liuob švil̃ps par stabulę Švil̃pti vaikams liuob draudė motyna Girti keikiasi, švil̃pia, rėkia Stubo[je] negalima švil̃pt – velnias atbėgs Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi Vieną sykį, kai jau visi sugulė, pradėjo už pečiaus švilpt Beeidamas išgirdo jaujoj kad jau smarkiai švilpiant, kad, rodos, šimtas balsų švilpia Kad gyvatės neįkirstų, reikia švil̃pt Gatvėje švilpia vienoje pusėje, švilpia kitoje ^ Kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka Piemeniu nešvilpęs, kerdžium netriūbysi Bus, kai vėžiai nugarom švil̃ps(niekada nebus) Až jo nuejus pažintum, kuom vilkas švil̃pia(patirtum vargo) Pabūsi nevalgęs, tai žinosi, kaip vilkelis švil̃pia(atsigodosi, susprasi) Čia kaip švil̃pia(kaip liepia),teip ir daro Gali švil̃ptie – niekas neklauso senių I aš moku septynias kalbas, tik visas švilptè Kas staugia ir švilpia be lūpų? švil̃piančiai Jis išsiėmė iš dantų pypkę, švilpiančiai nusispjovė | ║ lūpomis ar švilpyne atlikti kokią melodiją.║ būti tinkamam išduoti švilpesį Švilpukas visai nèšvilpė | Mun nèšvilpas beržo tošis, aš nepašvilpu Iš molio padirbs švilpį, išbadys skyleles, i švil̃psias Palaukio eglė šakotesnė, bet eglės [v]amzdžiai švilpsis gerai ║ švilpesiu reikšti nepritarimą, pašaipą:Švilpė jam, juokėsi iš jo žodžių, bet jis vis tiek kalbėjo 2. švilpesiu šaukti, vadinti:Tėvas šunis ėmė švilpti Grįžo šunis švilpdamì namo Ko švilpi velnią į namus? ^ Tėvas šunis švilpė, žentas par laukus tempė Pasidedu – nors šunis švil̃pk(niekaip negalima rasti)! ║ švilpesiu susižinoti:Šauliai pradėjo švil̃pties medė[je](miške)su švilpiais ║ švilpesiu erzinti:Šuo švilpiamas loja 3. tęsiamai čiulbėti Šalta, špokai nešvil̃pia, tik skraido Švilpia zylelė, čirpsta žiogelis Jeigu volungė švilpia, tai tik lietaus ir belauk Mažytė žvirblinė pelėdikė švilpia panašiai kaip sniegena Švilpia, bėginėja pastatę kuodukus raibi jerubių patinėliai 4. tam tikru prietaisu išduoti pratisą garsą, ūkti:Fabrikas švil̃pia Malūnas šaban švil̃pia Jau švilpia traukiniai. Aš iškeliauju vėlei 5. kilti į švilpimą panašiam garsui:Kaip dūsuoja, švil̃pia gale gerklės ║vykti su švilpesiu:Tankus švilpiantis kvėpavimas veržėsi iš jo sulysusios krūtinės 6. su švilpesiu pūsti Vėjas net švil̃pia, kaip eina pro lango plyšelius Kai sėdos ji ant juodo žirgo, tai pakilo viesulas, kad tik vėjas švilpia Lauke švilpė pūga Vėjas švil̃pė jam per ausis Bet vėjas nešvil̃pia, i gerai(nereikia trobesio remontuoti) Naktis buvo šalta, vėjas apie ausis švil̃pia Jei pro sienas vėjas švilpia, tai troba tuoj degs Miške pakilo audra, vėjas kaukdamas švilpė eglių viršūnėmis Švil̃pia lyg vėjas prieš lietų 7. smarkiai lekiant, judant, mosuojant ir pan. kelti švilpesį:Kulkos švil̃pdamos per orą lėkė Kitos [mašinos] net švil̃pia, kap eina, – kur tę nesuvažinės! Garsiau už kulkas švilpia aštrūs kardai Tai gražiai švilpia šilkinis botagėlis Žirgelis bėga, žemelė trenkia, man ant galvelės kepurė švilpia Vėjas pūtė, net šakos švilpė Švilpdami lėkė akmenys, plytų nuolaužos, geležų gabalai Važiuoti – tai kad ausyse švilptų! . Šitie kareiviai tai tik kardais švil̃pia, suka ^ Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia Keturi žemę drebina, o šeši šimtai švilpia ║būti smarkiai mosuojamam, judinamam:Grėbliai tik švil̃pia Mušas, tik kūlokai švil̃pia Čia lakstė, čia staiga vietoje sukosi it vijurkas – Miliutės padalkos tik švilpė ║ aidėti (esant tuščiam):Klėty nei grūdo, švil̃pia aruodai Moč moč, Birutė nebe vaikas – švil̃pia kuparai klėty pastatyti Varpos ir nekultos švilpia, iš ko reikės ir pylių ataduot?! ^ Šlėktos aruodai nuo Kalėdų švil̃pia, mužiko ligi Velykų pildos 8. zvimbiant lėkti, skrieti oru:Strėlės jam švil̃pė pro šalį Prie fronto arti kai dirbdavom, tai ir kulkos pro ausis švil̃pdavo Kulpkos švil̃pė par viršų, tiktai veizėk – nukris pumpt Švil̃pia kulpkos pro triobas | Mano aiškinimas, kad niekas neturi teisės rinkliavos leisti kitam kam, kaip tik tam dalykui, kuriam renkama, – mačiau, jog švilpė dešimtininkui pro šalį(nepatraukė dėmesio) ║smarkiai lėkti, skrieti:Sulig tais žodžiais kad jam švilpė iš užančio ta pirklio įduota dovana 9. greit, smarkiai važiuoti, bėgti, plaukti, tekėti, švirkšti ir pan.:Švil̃pti vandeniu Švil̃pia, pasikinkęs arklį, į miestą Jisai visur švil̃pia ir švil̃pia Švilpa su didžiausiu vėju Jisai nieko neatboja, švilpia kai vėjelis Švilpk per tvorą, kad nepakliūtum policijon! Sėskim karieton ir švilpiam pas tą ūkinyką Pro šalį švilpia automobiliai, trenkia karietos Vieną kurį šventadienį mudu šmakšt ir švilpiam į miestelį Tas vynas par visus kraštus švilpia(švirkščia)žemėn [iš statinės] ║labai greitai eiti, bėgti Jau po keturiasdešimt metų švil̃pia laikas baisiai greit Ka penkiasdešimt sulaukiau, ta(tai)švil̃pa metai, rieta į pakalnę Kaip tos dienos greitai švilpia! .10. smarkiai, su švilpesiu vykti kokiam veiksmui:Priskaldo balanų – tik švil̃pia(gerai dega)! . Ka Romusiuo duoda su akminims į kabiną, ka švil̃pa vien | Kad pamokintų, sėstum ir austum, net švil̃ptų(smarkiai, gerai vyktų) Mokėjau gerai nerti: raštuotos pirštinės, pančekos liuob švilpte švilps ^ Eina(sekasi),kad vis švil̃pia Kad neina, tai nė nešvil̃pia Kai nesiseka, ir nešvilpia Kad nedega, tai ir nešvil̃pia(visai nesiseka) 11. greitai gabenti, nešti, vežti:Švil̃pia i švil̃pia į turgų, kas ką turia ║pranešinėti, skleisti (ppr. gandus):Išgirsta ką boba ir švil̃pia žinias an rajoną 12. smarkiai mesti, sviesti:Švil̃pk per tvorą tą pagalį Kai švil̃psiu tave lauk! Švil̃pk paėmęs po lova, jei nežino, kur drabužiam vieta 13. trenkti, tvoti:Kaip jisai švil̃pė jam su kuciniu par kaktą ir užmušė 14. veltui leisti, eikvoti, švaistyti:Jis dirba ne pinigam švil̃pt ^ Ūžk, kolei jaunas, švil̃pk, kolei plikas Ką tėvai prakaite pastatė, tai vaikai švilpdami sugriauna 15. vogti, kniaukti:Petris švil̃pa – iš kur ans galia tiek piningų turėti! kvailioja:Nebuvo jos – jum nešvilpė galvoj tolì švil̃piadaug trūksta:Aš savo darbą baigiau, o jam da iki galo tolì švil̃pia Tolì švil̃pia – da tu mane gerai nepažįsti vė́jai švil̃piatuščia:Ką gi nusipirksi, kai kišenės[e] vėjai švil̃pia(neturi pinigų) Kai vėjai švilpia kišeniuje, daug ką neišsirinksi Kalbio kalbo[je] vė́jai švil̃pa(niekus šneka) apšvil̃pti,-ia (àpšvilpia ), àpšvilpė 1.švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką:Apšvil̃pti kalbėtoją Studentai išmetė jį į gatvę ir apšvilpė Jos padarė savo karjerą neapšvilptos, be šauksmų ir be sąmyšio 2. pridaryti nuostolių, aptuštinti:Pijų àpšvilpė(apvalgė)šiti svečiai | Kiek uždirba pinigų, tai pavažinėja po Lietuvą ir parvažiuoja apsišvil̃pęs 3. apgauti, apmauti:Už tokį nieką didelius pinigus sumokėjai – tai apšvilpė jis tave! Ar dabar žmonės? Tik nusisuk, apsižiopsok, tuoj apsuks, apšvilps, iš panosės paskutinį grūdelį nudžiaus | Vaikis apšvilpė(suvedžiojo, prigavo)mergą ir pametė | Tai, matykis, apsìšvilpei su cukriniais runkeliais 4. apvogti:Čigonai atej[o], àpšvilpė tą moteriškę atšvil̃pti,-ia (àtšvilpia), àtšvilpė1. švilpiant atvykti.2. švilpiant pašaukti, prišaukti:Atšvilpiau – pargrįžta, pas tilto jau buvo nuejęs 3. švilpimu atsiliepti:Jei grapuo sušvilpus neatšvilpsi, ryto metą gausi rykščių | Mes tau švilpėm, o tu neatsìšvilpei Į mano švilpimą niekas neatsišvilpė 4. su švilpesiu atlėkti, atskrieti:Priešo sviedinys atšvilpė prie pat mūsų apkasų Kaži kas atšvilpia per lauką: švilpt švilpt švilpt švilpt – su didžiausiu vėju 5. su švilpesiu artėti Atàšvilpė [viesulas] nuo žiemių Ir vėjas kad àtšvilpia in tą namą, sukalioja ir švirkština 6. labai greit atbėgti, atvažiuoti ir pan.:Nori gaut nuo tėvų [pinigų], àtšvilpia tuojau Karalius žemaičių atšvilpė su pasiutusiu greitumu Trenkė armotos, atšvilpė automobilis įšvil̃pti,-ia, į̃švilpė1. švilpiant įeiti.2. įsileisti švilpti, ilgai švilpti.3. švilpimu išreikšti nepritarimą, panieką, pašiepti:Visi, kurie pro šalį eit, įšvilpia tavę (švilpia ant tavęs) 4. labai greit įbėgti:Įbėgo, į̃švilpė kaip viesulas 5. įteigti.| Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, kaip va: Sveikėju! Man sekasi gerai! ir t. t., tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia – įsisako 6. smarkiai įmesti, įsviesti. iššvil̃pti,-ia, ìššvilpė 1. galėti, įstengti švilpti:Dikčiai geri kornetistai, anie moka iššvil̃pti į dikčiai aukštą balsą Galiam, sako, ir sylas pamėginti, katras smarkiau iššvil̃ps 2. švilpiant išeiti.3. švilpimu išreikšti panieką, pasityčioti.4. išvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, nepasitenkinimą:Žiūrėtojai ìššvilpė teatro vaidintojus Aš ìššvilpiau piemenį iš trobos (par švilpimą) 5. pašalinti, išgrūsti:Jis jau nebe pulkininkas ir iš posto seniai iššvilptas 6. labai greit išbėgti, išlėkti, išvažiuoti ir pan.:Jis šoko iš vietos ir iššvilpė pro duris Per kelias minutes ìššvilpė [bičių spiečius], i baigta Užuot ėjusi kur nors tarnauti, ji iššvilpė į pasaulį 7. išpūsti, išgairinti:Vėjas gryčią ìššvilpė 8. būti labai greit išeikvotam:Pinigai švilpte iššvil̃pia nušvil̃pti,-ia (nùšvilpia), nùšvilpė 1. sušvilpti 1: Kai tryliktą sykį jis nùšvilpė, smarkiai nusigando Kai prie namų prejo, tai kažin kas nuo pečių nušoko, nušvilpė, nusikvatojo, ir nėr nei avelės, nei nieko | Leiskit mane ant dvaro tris sykius nusišvilpt | Barbėk, senas pūzre, kiek nori, man nusišvilpt ant tavęs(tu man nieko nereiški) Jam į viską pasaulyje buvo tik nusišvilpt ║ švilpiamu, šnypščiamu balsu pratarti:Tss! Tss! – nušvilpė per dantis Jonas 2. švilpimu pranešti, paskelbti:Išeinant [iš miesto] pirmą valandą nùšvilpė Londone buvo nušvilpta pora aliarmų 3. švilpiant nutolti.| Čia pažadu, čia apsisuku, ir jau pažadėjimas nušvilpė! 4. nuvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, panieką:Tą kalbėtoją bežiūrint nušvilpė Minios išjuoktas, nušvilptas, purvais mėtytas, plaukia jis vienas iš miesto į miestą Genijus dažniausiai ir nušvilpiamas – jis toks į nieką nepanašus 5. švilpiant nulėkti, nuskrieti:Staiga ančiukas pasijuto, kad jo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais ir nušvilpė tolyn 6. su švilpesiu nutolti Nušvilpė vėjas, sučežėjo lapai 7. greit nubėgti, nuvažiuoti, nujoti ir pan.:Jis nùšvilpė kaip kulipka Žiūrėk, Tamošius dar nušvil̃pia į miestą Nušvil̃pk pas dėdę parnešt tabokos Raitelis kaip vėjas nušvilpė nuo kalno Traukinys ir vėl nušvilps laukais Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė 8. labai greitai padaryti:Aš jai nušvil̃pt(greit nuravėti)tuos daržus galiu 9. tolyn nuskrieti:Pakračiau ranką, ir žiedas nuo rankos nùšvilpė Jaučias kaip užkabino ragais už užpakalio, kaip metė, teip jis ir nùšvilpė 10. nusviesti, nukišti:Tų pirštinių nenušvil̃pk, bus geros! Kur nùšvilpei mano kepurę? 11. veltui išleisti, išeikvoti, iššvaistyti:Nešvilpauk! Tėvas nùšvilpė [turtus], ir tu nušvil̃psi 12. nugyventi, nuskurdinti:Buta tėvų surėdyta buvo kaip skleininčia, o sūnus stojo gyventi – i kaip matai nùšvilpė | Tas švaistūnas tai jau visai nusišvil̃pęs Tėvas labai gerai gyveno, o sūnus visai nusìšvilpė Nusišvilpė greitai prastą pačią gavęs ║ nusivalkioti:Su mergoms pradėjo lakstyt i nusìšvilpė visai 13. vykstant smarkiam veiksmui dingti, išnykti:Starkuos vakar stuba nùšvilpė(sudegė) 14. pavogti, nukniaukti:Paliko nakčiai kieme [kibirą], ir nùšvilpė Marškinius nū toros nū̃švilpė Kad jį kur bala, nùšvilpė kepurę 15. suvedžioti, prigauti; apšvilpti 3: Mergę nušvilpė, atmetė ir su kita ėmė draugauti 16. nusišlapinti:Nusišvilpt mums visiems, koją pakėlus, ant tų tamstos pyliavų, ponas Džiugai dingti, likti be naudos, be rezultato:Kiek turto vėjais nušvilpia Jų pastangos niekais nušvilpė per pirštùs nušvil̃ptiabejingai pažiūrėti:Par pirštùs nùšvilpia, nežiūria tavęs [gydytojas] pašvil̃pti,-ia (pàšvilpia), pàšvilpė 1. kiek švilpti:Garma gyvatės, kaip pašvil̃pia žynys, t. y. lenda, kavojas Ji liepė pašvilpti į arklio ausį, ir jam iššoko puikiausi rūbai Kalba pašvilpdamas ^ Kaip šiemet bulvės? – Penkias apžiojęs pašvilpt gali(prastos, menkos) Pašvilpsi, kaip duonos neteksi Pašvil̃pk dyglei į rankovę, būsi garnio žentas! Pašvil̃pk ant žąsų, kad nelestų avižų(nieko nepadarysi, nepabaidysi) | ║ švilpiant atlikti melodiją:Pašvil̃pti dainelę 2. kurį laiką švilpti.3. galėti, įstengti švilpti:Jeigu širdies nebeturia(silpnos širdies),nebepašvil̃pt 4. švilpiant pašaukti:Pabėgęs pašvil̃pk vyrus pusryčių Turu du dantis: vieną šunie pašvil̃pti, kitą košei pakabinti | O tas jauniausis dabar pasišvilpė deimantinį arklį ║ pasakyti, paliepti:Tau pašvil̃ps – ant vienu piršteliu šokinėsi Pauliai tai laimė: pàšvilpė va – ir atvažiavo [į talką] 5. kelti švilpesį:^ Didžiausias, plačiausias, aukščiausias, greičiausias, lekia pašvilpdamas, pakaukdamas, paūždamas | Vilnys eina pasišvilpdamos 6. būti kurį laiką smarkiai mosuojamam:Tik pàšvilpė kaponė, i nuravė[ja]u burokus 7. greit numesti, nusviesti:Pašvilpė [skerspjūklį] dilgėlėsna 8. greit nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti.9. pavogti, nukniaukti.10. Ką jis man pašvil̃ps – bile sykį aš pinigus atgriebsiu Nieko nebepašvil̃psi, ponas grape Nieko nebipašvil̃psi, vaikali, paleidęs balandį iš nagų Ka būt[ų] neprilindęs, i pašvil̃pk Je, pašvilpk – pamesto daikto nebatrasi Šiandien aš čia, rytoj – kur Dievas pirštu pamos: algą paėmiau, ir pašvilpk man! Tėvas išėjo su pinigais, o dabar gali pašvil̃pt Pašvil̃ps jiem tėvas – išnešė i neataduos Pašvil̃ps! Gaidys kiaušinį sudės(to niekada nebus)! [Jeigu būtų buvusi kita valdžia,] būt pàšvilpta(nieko nebūtų gauta) į ùžpakalį, per pirštùs)nieko nebepadarysi, po laiko:Daba pašvil̃pk į sùbinę, kai vyžos į sykį(užaugusį sūnų vėlu auklėti) Pašvil̃pk tu jam dabar į ùžpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti Pašvil̃pk par pirštùs – tas jau prapuolė, nebgausi paršvil̃pti,-ia (par̃švilpia), par̃švilpė1. švilpiant pareiti:Jau ir anas švilpukas paršvil̃pia iš miško 2. švilpiant parkviesti, paršaukti:Paršvil̃pk iš užjaujo bulbakasius, pietai jau išvirė 3. su švilpesiu parlėkti:Jiem tep bekalbant klauso – paršvilpia to jo švogerio lazda! ║parskristi:Špogai jau par̃švilpė iš šiltojo krašto 4. labai greit parbėgti, parvažiuoti ir pan.:Su tokiuo arkliu netruksi namo paršvil̃pt Iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo péršvilpti1. praleisti laiką švilpiant:Vėl pradėjo švilpti, vienas baigia, kitas pradeda, taip visose pusėse nutęsdami peršvilpė 2. labai greit pervažiuoti:Nu kalno ragelės liuob páršvilpti par visą upę 3. greit permesti, persviesti:Trišakė kaladė ant kiemo buvo, o jis péršvilpė ją par stogą prašvil̃pti,-ia (pràšvilpia), pràšvilpė 1. su švilpesiu pralėkti, praskrieti:Keletas šviečiančiųjų kulkų serijų prašvilpė lyguma įvairiomis kryptimis Grumstas pro pat galvą pràšvilpė | Daugybė visokių minčių prašvilpė pro jo smegenis Visa mano ironija prašvilpė pro šalį, nė trupučio nekliudžiusi 2. su švilpesiu pučiant pralėkti:Viesulas pràšvilpė par apyaušrį, anksti 3. labai greit, smarkiai prabėgti, pravažiuoti ir pan.:Nespėjau nė sumatyt – tik pràšvilpė pro šalį Pràšvilpė kaip vėjas su ragėms Kaip ir perkūnas pràšvilpė automobilis ║ labai greit praeiti Praėjo tos dienos, kap vėjas pràšvilpė, kap i nebuvę Prašvilpė gyvenimas kaip viena diena Savaitė švilpte prašvilpia 4. lengvabūdiškai išleisti, išeikvoti, iššvaistyti:Tei[p] ūždamas netruks prašvil̃pt viską Kap bematai pràšvilpė ūkį, dabar grynas kap misingis Tąja bjaurybe [degtine] ir namus tuoj prašvilpsi Prašvil̃pia pinigus, kaip tik ką gauna Pry ano piningas nepastova, tujau pràšvilpa visus, kiek tik tura | Matyt, našlys – kur nors pačią prašvilpė . ^ Ką tėvai sudėjo, tą vaikai pràšvilpė | Prasìšvilpei, tai dabar pažaliuosi be duonos ir be sėklių Jis greit ir prasišvilpė: pardavė ūkį ir su Elze išvažiavo į Ameriką ║ tuščiai praleisti (laiką):Aldonai pagailo lengvabūdiškai prašvilptų dienų Visą gyvenimą tinginystėje prašvilpė prišvil̃pti,-ia (prìšvilpia ), prìšvilpė1. pakankamai švilpti.| 2. sukelti į švilpimą panašų garsą:O tūkstantį tarė net prišvilpdami: stūkstančia 3. švilpiant prišaukti, prikviesti:Nešvilpk gryčio[je] – velnią prišvil̃psi Prišvilpk arklį, kad tavi gelbėtų | Nei prisišvilpę, nei prisišaukę Rasutės ėmė žiūrėti, kas to mėlyno maišelio viduj 4. pripūsti:Šaltas vėjas prišvilpia ausis | Mano vyrelis, kol mane apmovė, lakštingalomis ir mėnesienomis man visą galvą prišvilpė 5. labai greit priartėti, prilėkti:O čia Adomėlis ir prišvilpė [šokdamas] su Elze prie brolių 6. prišlapinti:Sriubos prisisrėbsat, a neprišvil̃psat lovos?! sušvil̃pti,-ia (sùšvilpia), sùšvilpė 1. trumpai pašvilpti, švilptelėti:Sušvil̃pt reikėjo, i būtų naję(nuėję)toliau Sùšvilpė – šunys subėgo Kai tik sušvilpė bernas tąj[a] dūduke, pradėjo bėgt iš visų pusių zuikiai Gyvatė kaip sùšvilpė, net langai išbyrėjo 2. švilpiant sušaukti, sukviesti:Švilptè sušvil̃pk šunis, tai subėgs Čia pat gyvenam, jeigu gerai švilpsi – sušvil̃psi Sušvil̃pk visus pri pietų iš žardienos | Saulei nusileidus nereik švilpti, nes velnią atšvilpsi, o gali ir daugybę jų susišvilpti ║ švilpesiu susižinoti:Medžiotojai susìšvilpė Kad nepaklystumėm krūmuose, kartas nuo karto susišvilpdavome Susišvilpė valkatos 3. pratisai sučiulbėti Volungėlė čia pat į ausį sušvilpė Ant sausos obelies šakos tupėdamas strazdas(varnėnas)kelis kartus sušvilpia Sušvilpė varnėnas 4. suūkti:Sùšvilpė, ir traukinys pradėjo važiuoti 5. lekiant, judant sukelti švilpesį:Akmuo sušvilpė ore Povilas šmaukštelėjo botagu. Botagas sušvilpė ore Sušvilpė oras kaip giria vėtroje 6. sukaukti Sušvilpdavo kamine iš laukų atklydęs vėjas Tasai [ožiukas] kad šoks, tik vėjas sušvilpė, nusijuokė žmogaus balsu ir dingo 7. greit subėgti, suvažiuoti ir pan.8. greit sumesti, susviesti:Kiek tik turėjo, visus sùšvilpė užšvil̃pti,-ia (ùžšvilpia), ùžšvilpė1. sušvilpti 1: Ùžšvilpė, kiškiai sulėkė Zalnierius išėjęs užšvilpė: visi vyrai iš girios parėjo 2. pradėti švilpti:Apie dvylikę bažnyčioj tik ažušvilpė, ažucypė, ir tuoj vienas grabas atsivėrė 3. švilpimu užšaukti, užkviesti (ant ko, už ko, pas ką).| Užsišvil̃pti pas save 4. švilpimu nustelbti, nugalėti; geriau, stipriau, garsiau švilpti.5. švilpiant pavargti.6. imti kaukti, staugti 7. labai greit užbėgti, užlėkti, užšokti:Aš kaip kulipka užšvilpiau už pečiaus 8. greit užmesti, užsviesti:Tik capt kepurę nuo galvos, švilpt ir užšvilpė ant stogo 9. pareikalauti daugiau (didesnės kainos):Jeigu senai mašinai duoda keturiolika [tūkstančių], tai naujai tūkstantį možna užušvil̃pt

Žodis apšvilpti kitomis kalbomis

Rusiškai: шипение
Angliškai: catcall
Estiškai: silbar
Lenkiškai: wygwizdać
Latviškai: izsvilpšana
Lietuviškai: apšvilpti
2013-04-21 01:12:37
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž