Apšveisti žodžio reikšmė

Apšveisti - šveĩsti,šveĩčia, šveĩtė 1. trinant kuo valyti, blizginti:Nešveistas Šveĩsk su pelenais peilius, su asiais suolus Liktorių šveĩsti Nenuplausi – čia reik šveĩst Šveĩčia, plauna, kad nebūt riebulų Visą rytą šveičiaũ grindis Liepė jiems ir batus šveisti, ir bulbes skust Aš tą puodą šveičiaũ, šveičiaũ, su pelenais šveičiaũ, matytai! Visus šaukštus, bliūdus an žemės, su pelenais šveĩčiam, duodam Asiūkliai geresniai kaip sėmenokai: aštresniai, šveĩčia geriau Šarmo pridirbo puodą – i zulink, šveĩsk tuos suolus Jei turi šveĩčiamo popierio, čiukš čiukš – ir peilis ima Oi tu stale staleli, tu staleli baltasai, o kas tave baltą šveĩs, kap sesutė mūs išeis O kam šėrei žirgelį? O kam šveiteĩ kardelį? Viena seselė brolelį rengė, antra seselė kardelį šveitė Marių putelės šveis mums pentinėlius, žuvų šukelėms šukuosim galveles Ir atjojo trys broleliai bėrų žirgų girdyt, pentinėlių šveĩstie Eisiu eisiu pažiūrėtie, ką veikia bernelis, ar žirgelį šeria, ar balnelį šveĩčia Nesirūpyk, mergužėle, nešveisi žirgelio Viena sesytė žirgytį šėrė, antra žirgytį šveitė Tris dienas visos karalystės jauni vyrai šveitė savo žirgus | Raudonapykaklio, tupėjusio aukštai medyje ir šveitusio, tvarkiusio savo plunksnas, ji visai nepastebėjo Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? Ji liovėsi šveitus lūpas | Stačiosios uolos, kūbrį iškėlę iš šaltos gelmės, šveičiamos vėjo, stovi, kaip amžių amžiais stovėjo | Mauk namo, šveiskis batus ir kraukis daiktus į kukšterą . Su druska dantys labai šveĩčias Tokie daiktai šveĩčias ir iškyla paviršiun liepsnike Liepsnelė išsiverčia – tai šveĩčias rūdys [užkastų pinigų] | Regi, kaip vištos smėly[je] šveĩčias ║ valyti, švarinti, kuopti.| Senieji žiniuoniai su senobių žodžiais mūsų žemę šveĩs | Šveičiantyji ugnis. Nupertinė dūšių Šitai avinėlis Dievo, kuris šveĩčia nuodėmes to pasaulio | Jau šventė atejo, tik šveĩtas i bėga Iš pat vakaro šveitėmės ir tvarkėmės Šveĩčias – nežino, kada kas atvažiuos Juozas vakare, parėjęs nuo darbo, lempelę užsidegė ir rytojui šveistis stojo ║ šviesų daryti.2. puošti, dabinti.| 3. smarkiai tvoti, kirsti, šerti:Kai šveĩtė, kai krėtė – tik krauju apspylė, ir gatavas Man kaip šveĩtė atgalia ranka, net susverdėjau Už [botkočio] plongalio pasiėmė, kai šveĩtė storkočiu par dantis! Gaspadorius paėmė pantį ir šveĩčia, šveĩčia per strėnas Tylėk, kad šveĩsiu samčiu per galvą, tai žinosi! . Tam bernukui kad šveĩtė į ausį, tai tas net pargriuvo Kad aš tau šveĩsiu žandan, tai žinosi, kaip kalbėt! Mañ suėmė toks piktumas, jog šveičiaũ jam su šluotražiu tiesiai par galvą Kai šveĩsiu – kaulų nesurinksi! Šveĩsk par uodegą katei, tegu eina lauka Vežėjas, šveitęs arkliams po kirtį, dardėjo į pakalnę | Šveĩtė su kirviu akmenan ║ mušti, pliekti, daužyti:Až tokį darbelį reikia tave šveĩst, kad net paskuigalis dulkėtų Šveĩtė, šveĩtė tą sūnų, o žmogum nepadarė Paėmė [vyras] geras virves ir pradėjo šitą bobą šveist Ėmė šveĩst žabine, tai vaikas tik rangos Nutvėręs šveĩčia piemenį, tas net raitos Ponai juos rykštėmis šveitė, o jie tylėjo! Kap pradėjo šveĩst botagu arklį, tai tas net an sienos lipė | Tik šveičiù kultuvu [rugius] i šveičiù 4. smarkiai mesti, sviesti, trenkti:Tik šveĩčia su šake pėdus ant kaugės Kad šveĩtė akmeną par stogą! Šveĩtė akmeniu į medį Še akmuo, šveĩsk ant tą varną! Kap šveĩtė viedrą vandinio, tik pateškėj[o] tas vanduoj, in mane kap šlėjo Ka šveĩsu tus tavo škurlius, i siūlų nesurinksi – susitvarkyk! Atneša su visu bliūdu [sviestą] i šveĩčia ant stalo iš to pikčio Kaip šveĩtė jį vidurin gryčios, tai net kūliais apvirto Kad spyrė man [arklys], tai ka mañ šveĩtė tolyn! | Tyčiom i šveĩčia tą žodį | Bėgdamas šveitė durimis, vienu šuoliu peršoko prieangį ir, išbėgęs laukan, griuvo čia pat į tankias eglaites . Jis linksmai švilpavo ir paikus juokus krėtė: čia duris ar langinę taip šveis, kad subraškės ir žmonės krūptels ║ smarkiai lekiant atsitrenkti į ką:Vargšas šveĩtė su motociklu į sieną 5. smarkiai pjauti, kirsti:Pajim' tu berniukelį – kap anas šveĩčia(šienauja)! . Gera šveĩst, kai dalgė yra gera Kai šveĩtėm išsijuosę, tai už pusvalandžio visa lanka gulėjo Atranda abu miške, šveĩčią juodalksnius: – Talkėju, – sako 6. greitai eiti, bėgti, važiuoti, lėkti:Reik šveĩsti ant numų Kad šveičiáu kiek begalėdamas numie Kad šveičiù, kad šveičiù, net prakaitas išmušė Kiek tik gal numie šveĩtė [paleisti ištremtieji] – svetur atsibodo Iš pažiūros nekokia kumelė, bet šveĩst tai jau šveĩčia Dykom rogėm gali šveĩst Ka šveĩtė veršis par laukus! Langą išdaužęs, kad šveĩtė iš kiemo, tai kulnai net ažupkalį siekė Sutiko jį bitelė, mato, lokys raitydamas kulnus šveičia Šveĩta i šveĩta po miestą Ė! Žiurkė kad šveĩčia vaga! Apsisukiau i šveičiù atgalio Šveĩta į mašinelę susėdę į kurortus Nugi mūsų Marijona kad šveĩčia keliu Pasbalnojęs bėružėlį šveĩčia pas panelę Kad šveitė į peklą džiaugdamos, kad nenumetė kūjo 7. daug, godžiai, su apetitu valgyti, kirsti:Padavė valgyt, tai kad šveĩčia, kad šveĩčia! Atsistos, sau lėkštę prisvertė ir šveĩčia Susėda už stalo ir ima šveĩst ėdalą Bobutė tai šveĩčia gerai Šveĩčia, net ausys lapsi Paarus ir šveĩst jau noris Piemuo šveĩčia kaip artojas Kad šveĩčia, tai šveĩčia – kaip kelias dienas nevalgęs Šveĩčia lygiai dvi dienas nevalgęs Kad šveĩčia, kad šveĩčia parnakt išsišokęs Toks varlė, o šveĩčia lyg didelis – tik paduok, da ir išlaižys Viską šveĩta, nebėr jokio lepnumo Padirbėję vyrai tai lašinius gerai šveĩčia Kaip pradėjo talkininkai šveĩsti, tai mažai kas ir beliko ant stalo Kad šveĩčia prastus batvinius – kaip iš badų išlindus Kad šveĩčia kopūstus, net gražu žiūrėt Šveĩta anie [agrastus], ka tik užmezgė Ėgi anys kad šveĩčia, tai šveĩčia mėsą, nė pasnyko nežiūri Senis, o šveĩta lašinius, šinką Vaikai kad šveĩčia duoną, tai šveĩčia, nieko daugiau i nereik Ot tai šveĩčia – net ausys linksta Šveĩtė, tai šveĩtė, matyt, patiko ^ Šveĩsk, gudai, lapus, daugiau nieko nebus ║godžiai ėsti, ryti:Dabar galvijai jau ir šiaudus šveĩčia, kai ateina iš lauko perkarę Eiguliai ne kartą yra pastebėję voverę beuogaujant, begrybaujant, bešveičiant pumpurus 8. smarkiai lyti, pilti:Lietus šveĩčia, ir tiek Ale tai gražiai lietus šveĩčia! . Jau šonais lietus šveĩčia Kad šveĩtė lytaus, tai visi grioviai patvino Jau pagada biškį nusistovi, spėji apverst [šieną] – jau būrys užeina, jau šveĩčia Šveĩčia drūčiai Ana kaip šveĩst ima, net burbuolės an balos šoka 9. smarkiai barti:Šveĩsti žodžiais Šveĩtė kunigai motriškas už ejimą be kvartūgų 10. šiaip ką smarkiai, intensyviai dirbti, daryti:Aš pati pasikinkau ir šveitù, irgi šveitù visus darbus Tik išejom, ir pradėjo šveĩst(šaudyti) Jau Alytų šveĩčia(puola, apšaudo) Greičiausiai sėdi suėję su draugu, šveiti kokį „melagį“, „asilą“ ir dejuoji (kam)mušti ką:Žiūrėk, ans vėl káilį šveĩčia tavo seniui Tai paskui vyras ir ėmė jai kailį šveist šìrdį šveĩstigaivinti:Sūrimas, rūgštimas šìrdį šveĩtė, visas dulkes nustum[ia] žemyn Sūrimas, rūgštimas šìrdį šveĩta, balta duona gelžį laužo vamzdẽlį šveĩstiverkti:Petreli, ar jau šveiti vamzdelį? -čia (añtšveičia), añtšveitė atmesti, atsviesti:Švyt añtšveičiau varlę, pas tešmenį betupančią -čia (àpšveičia), àpšveitė 1. trinant kuo apvalyti, apiblizginti:Neapšveistas, neapdarus Didumą šaukštų àpšveičiau Biškį apìšveičiau aš juos Apšveiskit nors kiek suolus, matot, per nedėlę kap apžėlė | Šiandie visus indus apsišveĩsiu ║apšvarinti, apmazgoti, apvalyti, aptvarkyti:Àpšveičiau – vis švaresnis vaikis Ir toks gi būt gražus ant veido, apšveĩsk jį, būt gražiausia vyras Dabar Valeckas apišveitė, sutvarkė kiemą | Aš jau visus kampus apsìšveičiau Eik pirtin, kad apsišveĩsi, tai nu | Pirma apsišveĩsk savo liežuvį(išmok mandagiai kalbėti),tada galėsi šnekėt 2. aplink puošti, dabinti.3. apmušti, apkulti:Aš būčia juos lazda apšveĩtus! Prie girtų nelįsk, greitai gali apšveĩst Nusijuosęs visus apšveičia Apìšveitė paėmus visus, kai šventi pasdarė Nuleidėm kur kiaules, tai da bizūno gausi, da apšveĩs Virėja jį apšveitė Sakysi, negeras vaistas – àpšveičiau [vaiką], i nutilo 4. didumą suvalgyti:Pirma šveĩtė šveĩtė [barščius], padaviau mėsos – ir tą apšveitė 5. apibarti:Kukorius i apšveitė kalbėdamas: – Tų savo darbo nežinai, visur landžioji! 6. .pavogti:Àpšveitė cigonės ir pinigus, ir viską -čia (àtšveičia), àtšveitė 1. trinant kuo išvalyti, nuvalyti, nublizginti:Keptuvę àtšveičiau, kaip nauja pasidarė Prisvilė [puodas], neàtšveičiu Pritukusios [grindys], sunkiai atšveĩsi | ║ pakankamai šveisti, trinant valyti, prisišveisti:Jau atsìšveičiau, atsišiūravau tų grindų 2. pramokyti, pralavinti:Tie inžinieriukai àtšveitė anus, akes atkrapštė Ypač mergeles reik kelti – mokyti, jos puikiausiai gali mūsų giminę atšveisti 3. smarkiai primušti:Kad neduosi, atšveĩs Atšveĩtę būt ir išeję 4. gerokai atpjauti, atriekti:Atšveĩsk i mun duonos su savo peiliu Paršas da tebgaruo[ja], jau keturius kilogramus lašinių i àtšveitė Atšveĩsk i mun gerą riekę Àtšveitė mun duonos puskepalį 5. greitai ateiti, atbėgti, atlėkti:Atšveitantì boba vaiku nešina Vagi nabagė iš Žilių karvę pamelžus atšveĩčia Ka jau tos mašinos važiuoja, pasto[vi] an dirvų, tai jau tada àtšveičia 6. sočiai privalgyti už praeitą laiką:Tai àtšveitė ir už vakarykščią? ║susilyginti valgant, tiek pat suvalgyti, sušveisti:Atàšveičiau až tris ║ iki nebenorint valgyti, atsivalgyti:Bulvių ir pieno atsìšveičiau kaime Atsišveĩsk, kol namie, o paskui pabadausi 7. šiaip ką labai greitai padaryti, atlikti:Paėmė kaipmat ir àtšveitė: kas gi teip kalba poterius?! primušti:Jam káilį atàšveitė Jonas diržu Gerai àtšveičiau jam šónus, kad net pargriuvo -čia (į̃šveičia), į̃šveitė 1. aplupti, primušti:Sakau, tai kad tėvas mane su kokiu rapnyku inšveĩst[ų] Aštriu virveliniu įšveĩst, tai ir nebetrepsės vietoj Sūnui vakar kai į̃šveičiau, tai kaip šilkinis pasidarė Jiem nereikia duot, ale reikia inšveĩst Iñšveičiau gerai katinui, nulėkė net kluonan 2. įmesti:Nukerta, nuvelka į griovį ir įšveičia 3. greitai įbėgti, įlėkti:Mumis kuilys ginė, aš šveitu į tokią daržinę ir į̃šveičiau 4. įsigerti:Tu jau šiandien neblogai įsìšveitei 5. įnikti į darbą, įsidirbti:Kai įsìšveitė, tai nė atsitraukt negali apmušti, prilupti:Jam gerokai į káilį į̃šveitė -čia (ìššveičia), ìššveitė1. trinant kuo išvalyti, išblizginti:Neižšveičiamas, neižtrinamas Jam pečius ìššveičiau(nutryniau) Iššveĩsk man rendelį Puodus, būlo, ìššveičia su asiais Šiaudų gniužuluką susvynioji ir ìššveiti puodus Kap ìššveitė tą katiliuką gerai! Išmazgok tenai, dilgėm iššveĩsk Tą stuopelę, katrą gėrei, pelenais iššveĩsiu Bet prieik [prie sakramento] nešdamas akmenis brangius ( brangus), auksą, sidabrą, idant tuo geriaus ižšveistumbei materiją | Kad raudonas tas skystimas palieka, puodą kad nukanda, kažin ar beišsišveĩs ║išvalyti, iššvarinti, išmazgoti, numazgoti:Atejusi randa anus iššluotus ir iššveistus Visą bažnyčią ižšveist ir pataisyt galį | Ašakota duona žarnas iššveĩčia Asiai vidų(virškinimo traktą)šveistè ìššveita Rupūs kleckiukai gerai – pilvą iššveĩčia | Ìššveitė visus šlaitelius, nė vienos uogos nepaliko | Ateina tėvelis [iš pirties] išsišveĩtęs Išsišveĩsk ausis – grybai pradės augt! ║ trinant, šveičiant išdilti, pranykti:Katilo jau visa maliava išsìšveitė 2. išsipuošti:Kai išsìšveičiu, tai ir aš nieko ^ Išsišveitė kaip per atlaidus ║išgražėti:Stuburai kad išsišveĩtę – vien plytų tvarteliai 3. iškirsti, išrinkti, kertant išnaikinti:Čia Buivydas iššveitęs alksnynus 4. greitai išeiti, išvykti, išvažiuoti, išbėgti, išlėkti:Pryš karūmenę ìššveitė į Ameriką Apčystijo tas vagis mane i ìššveitė tolyn Karvė uodegą ažurietė ir ìššveitė iš atšlaimo Ir beveizdint per kelias dienas mažne pusė Kulių parakvijos iššveitė į Tverus 5. kurį laiką nešioti, dėvėti, išvaikščioti, išdėvėti Oi, kiek aš ìššveičiau su tais batais! 6. godžiai, su apetitu išvalgyti, išgerti:Ìššveitė visą puodą bulbienės Nespėjom pamatyt, kaip jis dvi lėkštes ìššveitė Prisdaro saločių bliūdelį, atsisėda ir visą ìššveičia Padėjo jam lėkštę mėsos, jis kap bematai ir ìššveitė Mes su kūmu ìššveitėm du buteliu alaus primušti, prilupti:Neverk, ba kai iššveisiù káilį, tai žinosi! Iššveĩsk vaikui káilį, nedirbs niekų Po žmones valkiojatės lyg šunes, namus palikę, nėr kam sùbinę iššveĩst Aš tau parodysiu, kai dantìs iššveisiù, kaip tėvo neklausyt! -čia (nùšveičia), nùšveitė 1. trinant kuo nuvalyti, nublizginti:Kap miedinį puodą su pelenais nùšveiti, blizga kap auksas Stalas baltai nùšveistas Kada būsi dėvėjęs su čebatais, nepamesti purvinų, bet nučystyt, nušveist, padėti į vietą Ana nùšveitė žalvarinius liktorius Tu skomele, tu baltoji, kas tave nušveis, kai mergelė išeis? Kur girdysiv bėruosius žirgelius? Kur nušveĩsiv aukso pentinėlius? Tek srovės upelis bėriems žirgams girdyti, pentinužiams nušveisti Argi nepagirdžiau aš jūsų žirgelių, argi nenušveičiau sidabro kamanėlių? Nušveis tavo žiedužėlį didieji darbeliai | Dieve, nušveisk griešnyką ir susimilk ant manęs Kuris nušveitė nuodėmes viso pasaulio ^ Į aikštelę įspindo baltas tartum nušveistas mėnuo, liedamas šaltą padangių šiurpą Katilą paišiną nenušveisi | Net veidą šviečia, kad nusišveitė batus Ir kardelį šviesiai nusìšveičiau Basinyčia einant kulnai nusišveĩčia | Nuodėmes nusišveĩsti ║ nusivalyti (nusiimti šiukšles, pūkus ir pan.):Išsipūkavęs visas, gal pūkuos kur buvai atsigulęs; te šepetys, nusišveĩsk ║nuimti, nuplėšti lukštą, luobeles, nuskardyti:Tegu prieš maldamas kviečius nušveĩčia – baltesnis pyragas bus Nugrūda piestoj [grikius], nušveĩčia, kad nebūtų nė dulkytės Kvietiniai miltai tik sumalti, ne teip kad jie būtų nušveistì 2. prilupti, primušti, išperti:Reikė paėmus žabas nušveĩst Nušveičiau vaiką, tuoj nutilo Až lango išdaužimą vaikus teip nùšveičiau, kad amžių atsimins Kai nušveisiù katrą pasgavęs, tai žinostat! Kai nùšveičiau botagu, tuoj ramesnis pasdarė 3. numesti, nusviesti:Jau nuo salkelės nùšveitė plyteles? Nùšveitė tę i šatras Nušveitė kepurę ant suolo ir paglaustęs seserį per pečius nuėjo prie velionės 4. nupjauti:Pardien pusę kalno avižų nùšveitė Rankine mašinėle nušveĩčia pievą kaipmat Ant galo pakelėj da nùšveitė(kombainu nupjovė ir iškūlė)visiem | Diedas išejo, drykšt delge ir nušveitė jaučiuo kaklą 5. greitai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nulėkti:Visas būrys bernų nùšveitė į gegužinę Tik sušveitė arkliams ir nùšveitė pro šalį Teip tai drąsus ir jis, bet kai pamatė vilką, tai dirva ne dirva – po tiesumu nùšveitė par lauką Tu muno vaikelis, nušveisk į miestą Pasigamino čia pinigo i nùšveitė miestan 6. viską suvalgyti:Buvau šį tą svečiam padėjęs: atejo, viską nùšveitė, ir daryk ką nedaręs ║nuėsti, nuryti:Sueita karvių daržam ir nušveĩsta batvinialapiai Suvarykit kiaules į tvartą, be nueis į žirnius ir nušveis Ta ganykla kaip su šluota nušveistà 7. nusigerti:Jonas jau visai nusišveĩtęs sėdėjo 8. smarkiai nulyti:Nùšveitė didžiausias lietus Skalsiai nùšveitė lietelis – kliuvo visur Ale šiandiej kad nùšveitė gerai 9. numiegoti, numigti:Valandą nùšveitė, jam ir davaliai 10. apgauti, apsukti, nuskriausti:Nùšveitė(nugyveno)aną ir išvarė – negera ana boba Nū̃šveitė(aplošė)muni su kartoms, palikau kaip bestovįs 11. nusukti:Paskui da nušveĩs tau keletą metrų audeklo 12. atimti, ką radus apieškant, kratą darant:Liubrikai brolius liuob nušveis, o aš pareitu su kontrabanda 13. išnaikinti, nušluoti:Nušveitė [gaisras] visa – ir mokyklą, ir šitą [namą] 14. nusigiedryti, nusišviesti:Į vakarą dangus nusìšveitė 15. nusišlapinti:Vaikai, eikiat į viedralį nusišveĩskiat – naktį nėkas žiburio nedeginės atgaivinti:Valgei valgei, dabar nugerk – gérklę nušveĩs káilį (nùgarą) nušveĩstiprimušti, prilupti:Nùšveitė ir jam káilį Kai aš tau nùgarą nušveĩsiu, tai klausysi! šìrdį nušveĩsti1. atgaivinti:Keptas obuolys šìrdį nušveĩstų Rūgusis pienas šìrdį nušveĩčia Rūgštūs obuoliai ar kopūstai labai nušveĩčia šìrdį Gera rūgštelė, tai kad nùšveitė šìrdį Vanduo tai šìrdį nušveĩčia, o pieno davęs nedavęs Prigėriau avėčių sunkos, šìrdį kaip nùšveitė Noru kartimo, ka šìrdį nušveĩstų 2.palengvinti, nuraminti:Ašaros širdį nušveičia, visus kartumus nuplaudžia Geri žodžiai šìrdį kaip šveistè nùšveita širdìs nusìšveitėatsigaivino:Užgėriau liminado, kaip nusìšveitė širdìs -čia (pàšveičia), pàšveitė1. kuo trinant pavalyti, pablizginti:Pašveĩsk peilius Biškį pàšveitė ir padėjo Tuos čeverykus dėk in ugnį, padegyk padegyk, pašveisk in žemės ir vėl degyk | Bent batus pasišveistum – sakydavau 2. papuošti, pagražinti, padabinti:Mučė visą vyrą pašveĩčia Visas miestas karūnomis pašveistas ir vakare žiburiais apšviestas buvo Visi vartai gražiai pašveisti . Stubą lapijomis pašveĩsti Bet jam nuo ciecoriaus Napoleono atsisveikinant, tasai jį pašveitė aukščiausiuoju francūziškuoju garbės ženklu | Ta moteriškė pasišveĩtusi, išsirėdžiusi Jis yra jaunas ir vaikščioja pasišveitęs O čia durys – kabarkšt. Įėjo Untulis. Pasišveitęs visas, baltučiais drobės marškiniais, linksmas Pasišveĩtusios mergos, trata, trata Ši pasistrajijusi, pasišveĩtusi, ir išjojusiu [abu] Pasišveĩsk, nusiskusk – mergaitės ateis Diplomatai, savo šventės rūbais pasišveitę, kunigaikštį pasveikino 3. palupti, pamušti:Pàšveitė vyrai paėmę, tai dabar jau nebevagia ^ Prašveistas puodas baltesnis, pašveistas vaikas doresnis 4. pamesti, pasviesti:Kad pašveĩs batus pasuolėn, niekaip nerasi 5. greitai nueiti, paėjėti:Rengiuos pašveĩst į Lauksodį ║ kurį laiką greitai eiti, joti, važiuoti ir pan.6. su apetitu, godžiai pavalgyti:Anas nemažai ir pašveĩčia Prie stalo tai oho kad pašveĩčia Visą stalą, kas tik buvo kame padėta, ans pàšveitė Nutveriam rūgšties puodelį, duonos šmotą ir pašveĩčiam Duonos ben keliom dienom pàšveičiau Tai pàšveičiau obuolių! ║paėsti:Pašveičia zuikis dobilų, paragauja laukinių žolių 7. smarkiai palyti:Niaukias visas dangus – pašveĩs 8. piktai, kandžiai ką pasakyti, pabarti:Ka pàšveitė mokytojai, ta pažaliavo Pàšveitė motynai: – Tavo vaikas pasileidęs! -čia (par̃šveičia), par̃šveitė greitai, skubiai pareiti, parbėgti, parvažiuoti, parlėkti:Galvotrūkčiais išbėgau iš to kambario ir paršveičiau namo Tai greit par̃šveitė namo – turbūt nepatiko? Na kap paršveĩčia su glėbiu Neėdęs pabuvo i par̃šveitė numie Kad sveikas bus, paršveis Išlakstė jam visi ir miegai, kad nešė kulnus, kol namo paršveitė 1. trinant iš naujo išvalyti, išblizginti:Šitas grindis dar reikia páršveist 2. pertvoti, peršerti, suduoti:Ar nereiks tau kokį kartą diržu paršveĩst už tokius darbelius?! 3. permesti, persviesti per ką:Paršveĩtė par štogą pelę 4. greitai perbėgti, pervažiuoti, perlėkti. -čia (pràšveičia), pràšveitė 1. trinant pravalyti, pablizginti:Tu, kaip žiūriu, gerokai pràšveitei jau | . ║ išsivalyti, nusistoti:Ėmė po 50 cm prasišveitusio skystimo ║ smarkiai šveičiant, trinant prakiurdyti:Kam gi teip reikia šveĩst, kad jau net kiaurai pràšveitei! . | 2. pralavinti, pramokyti, prašviesti:Žinodamas vaiką reikiant ir prašveisti, išvežė į mokslus Ne vieną jaunikaitį prašveitė mokslūse Prašau … mus prašveisti prasčiokėlius Galėdamys neprašveita ir nė jokio mokslo neduoda | Pagyveno mieste ir prasìšveitė Čia prasišveĩtę, o tę – amžini tamsuoliai, tik jie žino gert 3. pragražėti, praskaistėti, atsigauti:Ale ta Kutrienė teip prasišveĩtus – kaip uoga Maža tokia negraži buvo, o dabar prasìšveitė | Matei, kaip prasìšveitė paršas, kai pieno ažudaviau 4. greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, prajoti, pralėkti, pradumti:Tik pràšveitė vienas kitas pro šoną Du raiti net prigulę prie arklių pràšveitė pro šalį Tik vakar, mačiau, ka pràšveitė [gandras] pro šalį – švyst Pelė pràšveitė pro pastalę 5. pralošti ar pragerti.| Kas buvo tinginys, kas pragėrė, prašvilpė ar kortom prasišveitė Vieni prasišveitė grynai, kitus kruvinai apiplėšusios žmonos -čia (prìšveičia), prìšveitė1. daug nušveisti, nublizginti.2. pakankamai, iki nusibostant šveisti, atsišveisti:Tę mes ir prisišveĩsdavom tų nedažytų grindų Prisišveičiau baltų stalelių Aš prisìšveičiau šviesų kardelių 3. smarkiai primušti, prilupti:Anas savo berną prìšveitė vadelėm Aš taũ, kad prišveisiù, tai tu atsiminsi! Jau nebegali sutvarkyt vaiko: aš jį kad prišveisčià, tai anas būtų kaip titė Baisu eit į svetimą kaimę, dar gali prišveĩst Prìšveitė berną vakaruškoj, kad paskiau kelias dienas sirgo Jam atiduota valia. Nepatiko kas – prìšveitė, ir niekam nepasiskųsi Su savo lazda ėmė šveisti viršininką ir kitus galvažudžius, taip juos prišveitė, jog tie nebegalėjo nei rankų, nei kojų pajudinti 4. daug, sočiai, su apetitu privalgyti, prisikirsti:Kad prišveitì [blynų], skersas eini Prìšveitė lašinių su duona ir išejo pūkšdamas Prìšveičiau kopūsčiukų, aiškiai pastiprėjau Prišveĩsma smetano lig kaklo Ateini rugius pjovęs, kad prišveitì rūgusio pieno, kad stipra Prìšveičiau šviežios avienos Saldainių prìšveitė kiek norė[jo] Par juos kai kulėm, tai gerai davė valgyt – visi prišveĩtę parejo namo Sėdu, prỹšveitu, kiek telpa Vakar per patalkius prìšveitėm agurkų su medum Dėkui, dėdien, nevalgysiu: namie prìšveičiau Jonas susirgo prišveĩtęs kopūstų | Mėsos prisìšveitė, tai sriubos jau nereikia Tai prisìšveitė saldainių, kad nesuvalgė visų Kad prisìšveitėm šiandien pietų, nė vakarienės nebesinorės Prisìšveičiau, brolyti, bulvinių blynų, net šonai braškėjo | Tu jo nepristok, jis visokių negerovių prisišveĩtęs ║ prisigerti:Susirado draugų, nūmanykiatės – jau prysišveĩs Jie tę prisìšveitė iki žemės graibymo 5. nugairinti:Ė, prìšveitė vėjas [skruostus] būti pasiutusiam, suktam, klastingam:Velnių̃ ta ne priėdusi, ale prišveĩtusi Jis tę visokių velnių̃ prisìšveitė ir parėjo Velnių̃ prisišveĩtęs ir tas Ans jau toks yr – biesų̃ prisišveĩtęs -čia (sùšveičia ), sùšveitė1. trinant, šveičiant sunaudoti, sutrinti:Paduok man saują sėmenokų, tuos jau visus sùšveičiau | Mano ragožė jau visai susìšveitė 2. suduoti, sušerti, užtvoti, užkirsti:Kai sùšveičiau diržu par pečius, tuoj prispažino Mušeikai vyrai gerai sùšveitė Mamos barėsi, kai kurios ir sušveitė saviesiems žemiau nugaros Sušveĩsk tam vaikezuo gerai par kuprą Sušveĩsk arkliam, kad pabėgėtų Sušveisk tik arkliams, ir nieko nelaukdami užsuksime į kiemą Sušveitė kiaules, tai dar̃ neina in bulves Sùšveitam šunį, ir išbėga Atspirdis tau duris ir iš eilės diržu sušveĩs, sušveĩs 3. susviesti, sumesti.4. godžiai, su apetitu suvalgyti:Visą gabalą lašinių sùšveičiau Sùšveiti puskilį lašinių, tai tada vyras Ale, žiūrėk, kiek, anas sušveĩčia mėsos! Padėjau du didžiausius gabalus mėsos, o jis kaip niekur nieko sùšveitė ir vėl žiūri Atsisėdęs sùšveitė mėsos šmotą ir vėl išsirioglino Ar sùšveitei barščius? Priviriau katilą virtinių, tai ką bematant ir sùšveitė Kaip padėjo man kiaušinienės, tai aš ją visą sùšveičiau Sùšveitė [vaikas] ledų dvi porcijas ir susirgo [gerkle] Sùšveitė tokį kepersį duonos ir da ans nepriėdė

Žodžio apšveisti sinonimai

Žodžio apšveisti sinonimai

Žodis apšveisti kitomis kalbomis

Rusiškai: рыскать
Angliškai: scour
Estiškai: fregar
Lenkiškai: przebiec
Latviškai: berzt
Lietuviškai: apšveisti
2013-03-25 15:03:41
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž