Apšnekėti žodžio reikšmė

Apšnekėti - šnekė́ti,šnẽka, -ė́jo 1. naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti:Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės daina Ant kozelnyčios jis gerai kalba, bet gerai šnekėti negal Tę lenkiškai nešnekė́jo seniau, o čianai tai šnekė́jo visa kap Vienas vienop seni šnekė́j[o] lietuviškai Tas ponas turėjo sakalą tokį, kad buvo išmokytais šnekėt ir gerai medžiot Imu [pavyzdžius] iš šnekamosios ir rašomosios mūsų kalbos ^ Marių panos, šilkų kasos, vokiškai šneka Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėt moka ║sugebėti, mokėti reikšti mintis žodžiais:Vaikas jau šnẽka Jei nešnekė̃s, ot bus nelaiminga vaikas! Jeigu vaikui veidrodį rodysi, tai nešnekė̃s ilgai ║tarti žodžius tam tikru būdu:Anie šnẽka po gramatikos Sutikau tą Marutę, kur į nosis (per nosis) šnẽka Par nosį šnẽka Kadais šnekė́davau ne tei kai daba – daba dantų neturiu ║reikšti mintis naudojantis tarme:Važiuok į Plungę – dar kiteip šnẽka žmonys, Alsėdžiūse kiteip šnẽka Jos motina šneka tep kap ir mes(tokia pat tarme) Suvalkiečiai teip gražiai šnẽka, būdavo sarmata net šnekė́t su jais Da mas seniejai šnẽkam daugiau po senovės(tarmiškai) 2. kalbėti, sakyti ką kam:Tremk, kad daug nešnekė́tų Ans apsikniaukęs nieko nèšneka Linksmai šnekė́ti Niekus šnekė́ti Šnekėk nešnekėjęs! . Kaip visada šnekì, teip šnekė́k – ko čia liežiuvėlį vartai! Ana daug šnekantì Jūs mokat šnekė́ti – būto nebūto išprašot Aš negaliu klausytis, kai ma[n] šnẽka priešais Nuvažiavo tas žmuoj kunigop ir šnẽka kunigu[i] Į pagirį gyvena toks šneką̃s(šnekus)žmogus Šnekėti nereik, tik dirbti Juk svetimos burnos neužkiši – tegul šneka Šneka nei šį, nei tą – kur koja, kur ranka Ka pradeda šnekė́t, liežuvis kai mintuvai eina Ko čia burzduliuoji kaip kiurkinas, ar žmoniškai šnekė́t nebemoki? Čia tik papyko, apsigręžęs ir vėl gražiuoju šnẽka Drūčiai piktai šnekė́jo Kaip užvyda, kaip ko – par pusę lūpų šnẽka Šnẽka iš tankiųjų Dar̃ man tep švẽpla šnekė́t – dantų nėr Nešnekė́k dykos kalbos Tykiai tykiai Nemunėlis teka, o da tykiau mūs močiutė šnẽka Jis lydėdamas, anan kalbėdamas, sesutę šnekė́damas: – Pasilik sveika, jauna sesele, ramyk savo širdelę O ėmus pradėjo šnekėt(murmėti)prieš Viešpatį namų Siautė, rėkė, be rėdo šnekėjo | Dvylika jau – šnẽka radija Par radiją ką šnẽka, reik pasiklausyt Septynios buvo, jau žinias pradėjo šnekė́t, tai išvažiavo | Rodos, žemė šnẽka, tep baisu(smarkiai šaudo) Tėvas liepia pridėt ausį in žemę, paklausyt, ką šneka rugiai Jis suprato, ką šnekėjo žolės ir medžiai Paklausykim, kaip paslaptingai ežero bangos šneka, kaip medžiai ošia Nuo mėnulio pasislėpus miega slėnyse naktis: nuo kalnų, senų senelių, šneka amžių praeitis! ^ Juostose būna tulpės, kvietkai kap gyvi, kap šnẽka Liūb grajys puikiai muzikantai, kaip šnekė́te šnekė́s muzika Šnekėdamas trobos nepastatysi Viena akia mato – visa burna šnẽka(perdeda) Kas saldžiai šnẽka, tas karčiai kepa Jam šnekė́t – kap šun lot(sekasi) Ka pradeda šnekė́t, tai varlė an liežuvio iškeptų(labai greitai) Nei šuva tokio liežuvuko neturės kap tas svotas: rodos, jam tę rašo, kap šnẽka(sklandžiai) Kaip šnẽka – šešiais važiuoja(trankiai kalba),ir gana Eina par sodą(sodžių)šnekėdama kaip višta, dėti norėdama Aš tavę nesuprantu: gal mes vienas šnẽkam Joną, o kitas baroną Kam šnekė́t, o tau tylėt Šnẽka, kaip šlapias nedega Šnẽka kap žirnius berdamas Ką čia šnekì kai nemunių puodas? Šnekù – kaip vėją su maišu gaudau(niekas nesiklauso) Kas šneka, tegul šneka, o mudu, boba, važiuokiam Ar tu šneki, ar tavo ožiai barška Šneka kai nuo tilto į vandenį: pliu pliu pliu Šneka kai par tvorą su pagaliu Šneka kaip pupų prilesęs (priėdęs ) Kaip zovada lėkdamas šneka Šneka nei rytą, nei vakarą Šneki kai miške augęs Vyža nevežamas, o kai šneka – medžiai džiūsta Šnẽka kaip su rietais Šnẽka kai su nugara(niekus kalba) Ko tu čia šneki, vaikeli, kaip su terba Šnẽka kaip į stebulę Šnẽka kai pasiskolinęs Kad šneki, tai šnekėk pasimislijęs Kas šnekėta, tai šnekėta Aš jau nėra ko šnekė́t metų(labai sena) Ma[n] šnẽka nèšneka – aš nieko negirdžiu | Anuodu prieš kits kitą šnekasi, t. y. stygavojas Užsikniaubę ant tvoros anuodu šnekasi Ėmėm visada ir visur lietuviškai tešnekėties Ant ausų šnekė́jomės(tyliai)už stalo prie giesmių Šnekėjos apie kasdieninius rūpesčius Ir pradėjo jiedu su tėvu šnekėtis – pasakotis apie praeitus laikus, jaunas dienas Šnẽkantis kelionė daug trumpesnė Pats sau vienas šnekė́josi Anas kai šnẽkas, nieko nepaspėji susgaudyt Jiedu šnekasi terp savęs Šneką̃si visi sustoję Ką tiktai jie trys ten šnekąsis – ir vėl išgirdę: beldžia į duris Ramybė ryto, tyluma – nors su savo sąžine šnekėkis ^ Dvidešimt brolių galvas suglaudę šnekas Šnekė́kis su subine – pats subinė paliksi ║ vartoti kalbant:Tas žodis pas mus nešnekamas Maži vaikeliai da nemoka poterių, o jau keiksmus gali šnekėt ║ skelbti, dėstyti mintis raštu:Savo raštuose jis šneka apie… atgaivinimą lietuviškos rašliavos Ta knyga šneka apie žmogaus sveikatą ║ dalyvauti pokalbyje, kalbėtis, šnekučiuoti:Dėku, ka tamstos su tokia sena bobute šnekė́t norit Čia su jum baisu ir šnekė́t Mano aukseliai, tep noriu šnekė́t su kuoj! Girdėjau, ka dvijūse ejo šnekė́damu – ne krust nekušu Dešim penkiolika senių an tvoros susėdę ir šnẽka Jau užtenka bešnekė́ti, noriu eiti numie Kada šnẽka, tai duobes išstovia bešnekė́damos Suprasi tuokart, su kuo šnekantì Mano mergužėlė su rūtelėm šnẽka Jo šnekamosios valandos esančios po pietų ^ Šneka kaip kiaulė su žąsia Šnekėk ir akmenį (pagalį ) rankoj turėk Bepigu su gauruotu nepeštis, o su išmintingu nešnekėti ║ būti supykusiam ar išdidžiam, nesileisti į kalbas:Lietuvos bajoras, nemislyk, nėra tai paprastas paukštis: jis pučia per storas lūpas ir nelabai šneka su mūsiškiais Stasytė nèšneka su mumis | Jis nèšnekas su mumis ║ tartis:Del duonos reikia šnekė́t Sakiau: apkalkiam tą savo gryčelę – nesileidžia nė šnekė́t | Vieną kartą – mergaitė jau buvo dvylikos metų – ėmė šnekėtis dvariškiai Bernardinai, iš visų pusių į miestą Mediolaną suvažiavusys, ilgai šnekėjos apei reikalus savo zokano 3. reikšti kokią nuomonę apie ką:Ka jis tep darytų, kap šnẽka, tai kaži kas būtų Kas ką šnẽka iš šono, aš nebijau, ma[n] neskauda Tegul šnẽka del manę, ką nori Jisai žino, ką aplink jį šneka Žmonės šnẽka, ka čia buvę dideli miškai Maro metai [buvę], liuob sakys, iš senovės teip šnekė́s Buvo šnekė́ję, kad statis naują kūtę, ale teip ir neprisitaisė Sako, ka šneką̃, ka i vėžį tos žolelės išgydo Ar teisybę šnẽka, ar plepalai? Nė tei buvo, nė tei ką! niekus šnẽka, i gana Kai noria, tei[p] tešnekiẽ, ale mamelė tei[p] nebūt padariusi Popiete Motiejus pavėžino seniūną į namus. Ir, šnekėjo, ne tuščiom – kviečių maišą pasisėdęs Apie savę niekas blogo nenori šnekėti Jau visi pilna burna šnekė́jo, kad jų Ona ne viena Kad galėčiau kalbėti, daug turėčiau šnekė́ti Visi šneka, kaip ing būgnus muša ^ Rublis šneka, rublis tyli ║minėti kalbantis:^ Kas valgyt nori, apie duoną šneka Vilką šnekam – vilkas čia ║ sakyti, reikšti:Vardo jy čia nė nèšneka ║ įtariamas raganaujant, buriant:Bijau aš tę eit: motka ir duktė šnekamos, dar gali apčėravot Ji buvo šnekamà moteriškė 4. čiulbėti, švilpauti, krykšti ir pan. Kregždė žaidžia, šnẽka Žiūrėk, rytuose aušra jau teka, pabudę paukščiai pagiriais šneka Paklausau miške, kap paukščiai čilba, kap strazdelis šnẽka Strazdas šnẽka Jau pas mus pavasaris – paukšteliai kitaip šnẽka Aplink sodą upė teka, viduj sodo paukščiai šnẽka | Šakoj šnekėjosi maži paukščiai ║girgsėti, karkti, kriuksėti, dūgzti ir pan.:Žąsys šnẽka, o žmonės kalba Štiš liauk nešnekė́jus! Jeigu paršai šnẽka vežant į turgų, bus geras turgus Šneka varlikės be natos ^ Šeimyna valgo, o stalas šneka 5. pukšėti, burbuliuoti, spragėti ir pan.:Tiktai minkyk, kol pradeda šnekė́ti duona Jei duona šnẽka, y[ra] gerai iškepusi Išakiję, tik šnẽka(purūs, geri)tie blyniukai Kliuka, šnẽka pilvas Upė [akmenuota] šnekė́jo(gurgėjo)teip Ąžuoliniuose kubiluose alutis vaikšto, šneka Keptuvėlė su gyvai šokinėjančiais ir šnekančiais lašiniais atsirado ant kamiengalio ties langeliu Čià šnẽkant, čià liẽkant visi vaikai jos nelaimingi su anuõ (kitù) pasáuliu (svíetu) šnekė́ti 1. A, kad jis su anuõ pasáuliu šnẽka Su kitù svíetu šnẽka 2.imti klejoti:Atsiminu, sakė – niekai, jau su kitù svíetu šnẽka àpšneka, -ė́jo1. aptarti, apsvarstyti:Kol visus reikalus aptarėm, apšnekė́jom, i vakaras atėjo Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati Jaunuomenė … apšneka savo padėjimą ║ šnekant iš eilės pakalbėti apie ką:Anys kai susėda, visą miestelį apìšneka Visus apšnekė́jova, daugiau neturiva ko nusitvert Vergaitis kalinyje turėjo sėdėti du metu – laiko užtektinai, galima apie viską apšnekėti | 2. nugalėti šnekant, įveikti šnekumu:Tokią ana tura galvą gerą, nu jau niekas anos neapšnekė́tum! Apšnekė́jo visus mokytus – visi nutilo Žmonys daba visi su liežuviais, nė vieno neapšnekė́si Iškalbikę gerą tura, neapšnekė́si! Nu, katras katrą apšnekė́sim? Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė… jos liežuvis ne juokams ^ Nemislyk stipresnį numušti, bagotesnį apšnekėti Jos neapšnekė̃s nė devyni šunes 3. pasakyti ką nors bloga apie kitą, apkalbėti, apjuodinti:Apšnekė́jo mane labai jisai Visi randa lazdą mušt, a tep, a tep – vis tiek àpšneka Kas mane àpšneka, kad mano veidas kaista? Pūslė iškilo ant liežuvio – tave apšnekės Jis neàpšnekamas nė su viena, nė nieko, geras toks, nepiktas Jau čia bus negerai – jis mus apšnekės, kad mes su juom gulėjom ^ Mirk – būsi apgailėtas; žanykias – būsi apšnekė́tas Nors ir šneka, bet neapšneka | Apsìšneka ir susipyksta 4. šnekantis užgaišti, užsikalbėti:Valandikę apsìšnekėjai – turi taip skubti, kad nu! Apsìšneki su žmogum, i gerai 5. išsitarti:Kitąsyk apsišneka(kas nors pasakoma bloga lemiančią valandą),ir pasidaro kas 6. užkalbėti:Būdavo kai kas iš tolia atvažiuoja nuo gyvatės įkirtimo apšnekė́t 7. čiulbant aptikti:Tavi turbūt kregždė šįryt apšnekė̃s(krykšdama užklups bemiegantį),apgiedos àtšneka, -ė́jo1. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus:Àtšneka kaip koks senis Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo[je] | Atsišneką̃s buvo piršlys Tas piršlys turėdavo mokėti atsišnekėti, o didžiai jį ten koliodavo, kol įleisdavo į trobą ║pačiam savo šneką paremti, patvirtinti:Ans pats šneka ir àtšneka Pats šneki, pats àtšneki 2. pašnekėti už visus:Aš šnekus: aš už visus àtšneku Parėjo šeimininkas, labai rimtas ir tylus… šeimininkė atšnekėjo už visus 3. iki valios, pakankamai šnekėtis, baigti šnekas:Ar jūs tenai atsišnekė́sit kada? Sueis, tai negalia atsišnekė́t Sunku atsišnekė́t, kai seniai matėms Bobos, atsišnekė́kiat greičiau, bo darbas lauka 4. ateiti, artintis šnekant:Girdžiu, čia kas àtšneka Būrys uogautojų atšnekė́jo ir nušnekėjo Jie ant šę àtšneka Užgirstam – àtšneka žmonės, tais mes pirma jų lekiam Šviesi upė ažtekėjo, bernaitelių atšnekė́jo ║atgrumenti:Va griaustinis jau atàšneka 5. šnekant praleisti laiką:Iš Panevėžio atšnekė́jom visą kelią lig Karsakiškiui 6. atkalbėti ko nedaryti:Šnekėjom šnekėjom ir atšnekė́jom, kad neitų tokiu oru Atšnekė́jau nuo to nevykėlio – netekėjo Kad ką užsimeta daryt, jo neatšnekėsi! Tėvas šiaip, tėvas taip šnekėti – kur tu atšnekėsi! 7. pakenkti šnekėjimu:Tegu sau šneka – rankos kojos neatšnekė̃s 8. nepabaigiamai šnekėti, grįžti vis į tą pačią šneką:Šneka ir vėl àtšneka ir niekai[p] nepabaigia šnekėt 9. atkirsti, atšauti, nesutikti, priešgyniauti:Tas vaikas tokis dar mažas, o tėvu[i] jau kiekvieną žodį àtšneka Su visais reik atšnekė́ti, visims atsakyti | Nelabai kas jį nuperka(paveikia) –moka atsišnekė́t Baisiai nekenčiu, kai kas atsìšneka Kap tu gali atsišnekė́t vyresniam! . Su mokytojais atsìšnekas kaip su sau lygiais ^ Mirsi – čia neatsišnekė́si, ka negali Atsišnekė́ti miręs negalia – pakaltinti lengvu 10. šnekant atsiginti, atsikratyti, išsiteisinti:Džiaugiaus šiaip taip nuo jų atsišnekėjęs Tep prašė, kad negali žmogus atsišnekė́t Jau nė atsiprašysi, nė atsišnekė́si Atsišnekė̃tų ir nieko neduotų dasišnekė́ti,dasìšneka, -ė́jo susitarti, susikalbėti:Kol dasìšneki su jais, bėda į̃šneka, -ė́jo1. sugebėti, įstengti daug ir gerai šnekėti:Šnekėk tu: tu geriau į̃šneki, liežiuvį turi gerą Jis gerai į̃šneka ir gerai įmeluoja Mūs kaimynė daug į̃šneka – ji šneka ir šneka 2. įkalbėti ką daryti, įteigti, įtikinti:Įšneku kam ką Kitas tai nemokėtų, o kai jis tai visaip į̃šneka, ir sutinki žmogus Motina sūnui įšnekė́jo, kad neitų Vaikuo reik įšnekė́ti, ka nesiustų Mun jau neįšnekė́s, ka peilis(operacija) –sveikata Nenorėjau už Jonio eiti, ale visi šnekėjo ir įšnekė́jo Tai senas įkalbėk, tai senas įšnekėk, kad ant manęs rankelės nekeltų ^ Ot inšnekė́jo sveikam ligą(privertė patikėti nesamu dalyku)! ║ įtikinti save ką tikrai esant, įsikalbėti:Jo liga įsišnekė́ta Įsišnekėtos bėdos 3. įsileisti šnekėti:Kai tylėjo boba – tylėjo, o kai įsišnekė́jo, tai ir galo nebėra jos šnekai Kad insišnekė̃s ką, tai šneka ir šneka, net nusbosta Gali šnekėt įsišnekė́jęs | Lietuva tiek insišnekė́jus svetimom kalbom(nemaža sulenkėjusių, sugudėjusių) ║ įsitraukti į pokalbį:Mes įsišnekė́jom apie ką Su patikimais žmonėmis įsišneku Įsišnekė́jov vedu pro baidykles Su juoj mes greit insišnekė́jom Nepyk tamista, jog teip dideliai įsišnekėjau: toksai mano būdas, o rasit ir papratimas ìššneka, -ė́jo1. ilgą laiką šnekėti:Kiek jis iššnekė́davo, tai nei šuva tiek neišlot Kiek, būdavo, ìššneka [derėdamiesi], kol nuperka! 2. iškalbėti, išsakyti, išpasakoti:Išmalavau, iššnekė́jau viską, nėko nebžinau Į amžiaus galą žmogus nora iššnekė́ti, prisiminti Ji tokia nešneki: ką žino, tai neìššneka Palauk, ką ans ìššneka, – ausės linksta klausanties Kalbos irgi nėra – viskas iššnekėta, iškalbėta Gamta jį vertė bent iššokti, išdainuoti, išgroti ar iššnekėti visą tą perteklių, kurio kitaip neišeikvojo Ìššneka gerai – galvą turi Eitant iššnekė́jo(pasisakė),kas toks | Išsišnekė́jom visus Kazliškius, Minykius(apie visus šių kaimų pažįstamus) ║ iki valios, pakankamai pašnekėti:Leisk žmogui išsišnekė́ti ^ Su boba prasidėt – tai pupų rėtį pasidėt: iki tas pupas suėsi, tai išsišnekė́si ║ įsitraukti į pokalbį:Atejo toki motriška pas muni, kaži kaip išsišnekė́jov Ateis pri munęs, išsišnekėsma Išsišnekėjęs su juo, neapsakomai stebėjosi to jaunikaičio galva ir jo karštu noru mokytis Seniai išsišnekėjo apie savo jaunystės dienas ║ šnekant išsiaiškinti:Mes išsišnekė́jom, kad esam giminės 3. pajėgti, įstengti šnekėti, tarti žodžius:Serga gerkle, neìššneka Vienas vaikelis nebylelis, kita mergelė tokia neiššnekantì Aš negaliu iššnekė́t(užkimau) Jis tik meketuoja, neìššneka 4. pakalbėti:Sẽniai ìššneka senoviškai Tie vaikeliai ìššneka visaip Nemokytas teip neiššnekė̃s, kad ir kaip gerą liežiuvį turėtų Kurie čėsai – [viską] užmiršau, iššnekė́ti dar ìššneku 5. prikalbėti:Kokių bjaurybių ìššneka tokie pasileidėliai! Prašmatni [žento] motyna, ji galia daug iššnekė́ti 6. išsakyti, išplepėti:Skundeklė velniukas – viską ìššneka Tu nū atdengi burną ir ìššneki [namų paslaptis] | Jis, ką manė, ir išsišnekė́jo Kai ką sužinojau iš vežėjo Pranciškaus, o kai ką ir pats prievaizdas Pšemickis išsišnekėjo 7. išreikšti žodžiais nepasitenkinimą, priekaištauti:Jy vis dar man ìššneka tuos pinigus 8. .išsiteisinti:Šįkart, brolyt, taip greit neišsišnekėsi 9. šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti:Žmonės, žiūrėk, šneka šneka ir ìššneka Kaip šnekėjo visos miestelio bobos, taip ir iššnekė́jo: Marė klėbį ir įsitaisė(susilaukė kūdikio) Šnekėjo šnekėjo žmonės, šit ir iššnekėjo tokias baisybes karo Tai įvyks, be abejo, nes, ką žmonės šneka, tą iššneka | Išsìšnekas žmonys nelaimes an savo galvos, oi išsìšnekas! Išsišnekė́jo an savo galvos girtūklį žentą 10. šnekomis laimėti, pasiekti:Gana, einu numie – ką čia mas iššnekė́sma! nùšneka, -ė́jo 1. pakalbėti, nupasakoti:Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs Žmonės nùšneka, kad tu sergi Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad karas bus Nušnekėjo ir apie valdžią, ir apie mūsų bėdas. Apie viską papasakojo Kad ant jos žmones visap nùšneka Motyna nušnekė́jo šiai ir tei ^ Ne toks velnias baisus, kaip nušnekamas | Nusišnekėjo toj gaspadinė, kad vaikas jau tiek metų, o nevaikščioja, nė nešneka ║šnekantis paminėti, apsvarstyti, aptarti:Mes tik apie tave nušnekė́jom, ir atejai Nu, ką gero nušnekė́jot su uošviene? ^ Nušnekėjom nuo šunų dėdžių(apie viską šnekėjom) | Susiėjom, gražiai nusišnekė́jom ir apie tave Nusišnekėjo su malūninyku apie tą miestą 2. išsikalbėti, išsakyti kitam savo mintis:Nušneki, nusjuoki – ir geriau | Sueini žmogų, nusìšneki, tai ir tą bėdą pamiršti, o tep tai iš galvos išeitai Kad nors tėvai būtų arčiau – nueitau, gal nors nusišnekė́tau(pasiguosčiau) Da kai suseinu su kuo, nusìšneku – rodos, užmirštu rūpestį 3. mokėti, sugebėti šnekėti, reikšti mintis:Ar jis toks girtas, ar kvailas, kad visai nenùšneka? Tas vaikas gal būt geras žmogus, ka jis teip nùšneka Tu moki gerai nušnekė́ti Yr tokių žmonių nušnekančių̃ Skundės, kad jos motinėlė jau visai menka – nenùšneka 4. įtikinti ko nedaryti, atkalbėti:Jau tėvas jam nùšneka: ak, sūnel, čia ne tau kariaut Jis jam nušnekė́jo, i tas nedavės Kaip tu nūšnekė́jai [mesti rūkyti], taip aš ir nūmečiau 5. įveikti, nugalėti šneka:Turi gerą liežiuvį – jo nenušnekė́si Merga sako, kad katras mañ nušnekė̃s, až to ir tekėsiu 6. nuraminti šnekant, nušnekinti:Nušnekė́jo jį, ir vė gerai Kai papyksta, tai jį labai sunku nušnekė́t 7. baigti šneką:Šnekėk šnekėk, nušnekė́k – jis tą pačią kalbą vėl iš pradžios! Taip liūdniai nušnekė́jom – aple smertį 8. nueiti, nutolti šnekant.║nueiti iki kurios nors vietos šnekant:Susitikom prie kryžkelei, tai ir nušnekė́jom lig Karsakiškei 9. įsileisti į šneką:Ans nusišnekė́jo, t. y. užsikalbėjo, užsišnekėjo 10. nukrypti nuo pradėtos šnekos:Nušnekėjome visai į kitą pusę | 11. neprotingai, neapgalvojus ką pasakyti:Žmogus senas nùšneki, nesuvedi Pradžio[je] nieko, pasku nū̃šneka jau Nei iš šio, nei iš to ėmė ir nušnekė́jo šonan Iš pažiūros gudrus vyras, bet kai tik pradeda šnekėt, ir nùšneka niekus ^ Nùšneka nei žiema, nei vasara Ėmė ir nušnekėjo į pakluones Kad jau nušnekėjo – nė į ratą, nė į batą Nùšnekat jau kaip su muzika Nùšneki kaip virtęs an galvos Kai pradedate šnekėt, tai nùšnekate kaip su nugara | Čia jau tu nusišnekė́jai: nė buvo teip, nė ką Šneka šneka, jau visai nusìšneka – didelis ligonis yra 12. apjuodinti, apkalbėti:Ji visų nušnekė́ta mergaitė 13. .šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti:Nušnekė́jau, ka sirgsu, i sergu pàšneka, -ė́jo1. kiek pakalbėti:Jis moka gražiai pašnekė́ti Jis visiems prieinamas, su kiekvienu pàšneka Reikia eiti su žmonėmis pašnekė́ti Aš atkuntu, kai gaunu pašnekė́t Pàšneka pàšneka – párejo ta bėda, i vėl gerai Ne kartą ir aštriai pašnekėdavo Ale kunigelis jau pašnekė́jo ne po žmonims, ale po ponais ^ Pašnekėjo kaip iš rašto Eik eik, pašnekė́jai kaip su nugara! Pašneka kaip su rietais(nei šį, nei tą) –kame gaus [dažų siūlams]! Pašnekė́jo kaip pabezdėjo(nerimtai pasakė) Pašnekė́jai – nė rytojui nepalikai ║ pavartoti kalbant:Tik apie Skirsnemunę gal pašnekė́t tokį žodį ║ pasikalbėti, pasišnekučiuoti:Kai dabar jau įsipažino žmonės, tai jau pàšneka Ligi pàšnekam, i valgyt išverda Su kitu teip kimba roda, pašnekė́si i tą, i tą Pašnekėt reiks su tėvu, tai pasakysiu, ar važiuosi Alytun ^ Na, vyrai, gera pašnekėti, bet reikia ir paskubėti Pašnekėti galim – pinigo nekainuoja Su išgveraburniu gerai nepašnekė́si | Pasilgę, seniai besimatę, pasišnekė́jome maloniai Ir bėgo abudu pasišnekė́damu iki tilto Jei kada ir ateidavo pasišnekėti, tai būdavo lyg gudresnis Kai su žmogum pasìšneki, i nuslenka viskas(nusiramini) Kiek suvažiuodavai [į atlaidus] tolimiausių žmonių – i su tais susieidavai, pasišnekė́davai Tarp sevęs pasišnekė́ties Išejo da ant šlajukų, ilgai pasišnekė́jos i sušalė Eidamas da gali pasišnekė́t, o važiuodamas jau nepasišnekė́si Aš su juomi kasdien susieimi, valgau ir pasišneku ^ Pasišnekam kaip kiaulė su žąsinu Pasišnekė́jo kai žuvis su kiaule 2. sugebėti, mėgti šnekėti:Suaugęs taip nepašnekė́si, o ana geba Eikiat ten, ans pašneką̃s žmogus yr Pašnekantì bobikė, liežuvis laksto Pašnekañčios bobos, nėra ko sakyti! Sulig dabarykščiu galiu pašnekė́t Ji pàšneka kai advokatas 3. įstengti, išgalėti šnekėti, ištarti žodžius:Teip užkimo gerklė, kad viškum nebepàšneka Parbėgau numie – nė žodžio nepàšneku I ans mažai bepàšneka 4. pareikšti kokią nuomonę apie ką:Ar suvaikysi, ką žmonės apie mane pàšneka Į pradžią mislyjom, ka teip tik pašnekė̃s pašnekė̃s, ir viskas – nieko čia nebus Teip pašnekėjęs tėvas vieną rytą pakinkino arklius, pasvadino į vežimą vaiką ir vežė į Klaipėdą Teisybę pašnekė́t, argi ne teip buvo? Žioplesnis [už žmoną] yr, teisybę pàšnekant Žmonės bėgo žiūrėti, argi duosis suskaldyti toks pašnekamasis(apie kurį plačiai kalbama, garsus)akmuo ║ apkalbėti:Tu Oną pàšneki, kad negera, ale tu blogesnė ir už Oną 5. pasitarti:Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turim daryti Pašnekė́sime dabar apie rytojaus darbus | Ka jin buvo, pasìšnekam, ką nupirkai, ką pirksime – daba viena kai pirštas likau Karalius išsimanė suvesti abi šali, kad, dailiai pasišnekėjusios, liautumias kerštauti 6. pašnekinti:Nor pašnekė́ti tavi, ar eisi(tekėsi) Čià pašnekė́kiam, čià palìkiam eĩti su Dievù pasišnekė́timirti:Nieko nebūs – eĩsu su Dievù pasišnekė́ti su žuvẽlėmis pašnekė́tinuskęsti:Mariose važinėjys, gali priseiti ir su žuvelėms pašnekėti par̃šneka, -ė́jo1. šnekant pareiti:Paršnekėjo iš laukų motriškų būrys 2. nuolat ir įkyriai tą patį kartoti šnekant:Ji parsišnekė́jus savo vaikais Kur jau imsi tuos čia pinigus? Parsišnekėjus su savo brička! 1. aptarti, išnagrinėti:Dvi nakti išnakojo, páršnekėjom visą gyvenimą Peršnekėjom turbūt pusę Lietuvos 2. kurį laiką šnekėtis:Abudu péršneka kelias naktis ir dienas | Visą dieną pársišnekėjo 3. pakalbėti ką prisimenant, aptariant, pasvarstant:Aš dažnai péršneku: mažai tokių gerų motinų I dabar páršneku: kaip galėdavo tie vaikai išlaikyt [piemenavimą]? O kiti páršneka, jog juos gandino pas tą kalną ║ paminėti, prisiminti kalbantis su kuo:Tik ką mes apie tave péršnekėjom Péršnekėjom anądien judu, o štai judu ir čia Dar šiandien jį péršnekėjom, o čia duoda žinią – jau numiręs Liuobam kartais i teip páršnekėsma: nu žanysias, žanysias 4. apsvarstyti, padiskutuoti.5. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti:Su moterim neprasidėk – moterų nepéršnekėsi Kai užsističys, tai tu jo nepáršnekėsi Kas jau tave peršnekės: tai malūnas, ne liežuvis Kas ją péršnekės, tas ją paims už pačią Ir nė vienas jaunikaitis… jos neparšnekėdavo 6. įtikinti, įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti:Ką jis sumanė daryt, tu jį nepéršnekėsi Kas jį velnias péršnekės, tokį glušą! Žinai, senas velnias, užsispyręs, nepáršnekamas Į akmenį vanduo kris – ir tai duobikė atsiranda, o motrišką páršnekėt niekas nėra Jis paršneka pačią, kad čia paliktų | 7. užsikalbėti:Jau matau, kad truputėlį pérsišnekėjau 8. išversti iš kitos kalbos:Kas tam vokiečiui péršneka? pràšneka, -ė́jo1.

Žodžio apšnekėti sinonimai

Žodžio apšnekėti sinonimai

Žodis apšnekėti kitomis kalbomis

Rusiškai: клевета
Angliškai: slander
Estiškai: calumnia
Lenkiškai: oszczerstwo
Latviškai: neslava
Lietuviškai: apšnekėti
2013-04-21 01:16:50
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž