Apšliaužti žodžio reikšmė

Apšliaužti - šliaũžti,-ia, -ė , 1. rėplioti, ropoti paviršium:O žaltys didžiausias šliaužia pro duris Skersai takiuką šliaũžia in sąsparą [gyvatė] Aš pažiūru, ta mun sau čia gyvatikė jau par rankas bešliaužantì Ropoja kirmėlės par žagarais, šliaũžia Kas šliaužia ant žemės 2. eiti keturpėsčiam, repečkoti:Katytė pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį Katė šliaũžia, šliaũžia, eina plozu, voliojas – buria lietų Dieną vilkai ir šliaũžia pas avis an pilvo, kai šuva Lapė ant svočią eidama, eidama, su ilga uodega šliauždama, šliauždama Tuoj numetęs nuo galvos kepurę, atsigulė ant pilvo ir šliaužia kepurės pasiimtų Keliaklupsčiais šliaũžti Žemė išpijusi, negali keliais šliaužti, kasėjoms reikia pasilenkus rinkti Šliaũžėm anta kulnų(kẽlių),rovėm grikius . Šalta, vaikel, nešliaũžk an žolytės Šliauždamas rinku uogas Rusai šliaužtè šliaũžė pry apkasų Ir čiaužte čiaužė, ir šliaužte šliaužė, pakol priejo ant gaidžio dešrą šliaužtinaĩ 3. lipti, sliuogti:Šliaũžti į medį Karties įsikabinęs, gali šliaũžt žemyn: šiaudai nečiauš 4. pamažu, nerangiai eiti, vilktis:Koja už kojos šliaũžia, laikraščius pasėmus Kur dabar šliaužì negalėdama?! Kokia jau čia mano sveikata – šliaužiù guge pasremdamas Dar jau i vėl šliaũža biškį žmogus Piktuoju, o veizėk – i šliaũža pri vaikų Šliaũšu miegoti, gana smaksoti Popiet nusblandis, ir galėsma namo šliaũžt I vė reikia darban šliaũžt Pradėjo augt žolė, žiūrėk, jau ir šliaũžia vištų pulkas . Pradės visi katinai šliaũžti į tą trobą | Reikia šliaũžtie drauge gyvenime šliaužtinaĩ šliaužtinõs Davatkos čemerių: į bažnyčią šliaužtinaĩ šliauža, o ką ištaiso! Šliauža šliaužtinõs į kūtelę ║bastytis:Numūse nestova, šliaũža kažna kur i šliaũža Šliaũžia boba par pirkiom nuo ryto(nedirba) Nieko tam miške nėra, ale tos karvės šliaũš 5. ištisai, daug dirbti, triūsti:Seniejai ūkininkai pripratę šliaũžti – i šliaũža nu saulės lig saulės Ana visur važiuos, ans daugiau šliaũžė numie Senam i pritinka po numus šliaũžti – į darbus nebeini A karvaitę, a kiaulę tu turi – dirbi, eini, šliaužì par kiaurą dieną Šliaužiù i šliaužiù apie tas kiaules par dienų dienas Nu ryto lig vakaro šliaužì šliaužì, o darbo nematyti Šliaužiù šliaužiù visa purvina, o naudos nėr Kiekvieną dienelę šliaužì i šliaužì aple tus gyvolius ║prižiūrėti, slaugyti, rūpintis:Aple svetimą kas dykai šliaũš 6. pamažu judėti į priekį Tas trambajus šliaũža toms dratėms – septyni vagonai, cielas traukinys ║vykti, važiuoti kur, lėtai judant:Šliaužiù kumeliūte par mišką, daboju – vilkas stovi Šliaužiù namo, ko aš čia būsiu – nenoriu, išvažiuosiu A su ragėms, a ten su kuo i šliaũš tad jau į tą bažnyčią Pasikinkei derešį į šlajukus i šliaũžk 7. čiuožti, slysti:Ragučių guoktai šliaũžia per sniegą Dalgė šliaũžia per žolę, ir nieko anys nepadaro Šliaũžk subine pakalniuo nuo kalno ^ Kiaulė ledu šliaužia, dantų neišdaužia Dvi sukumpusios bobos keliu šliaužia 8. slinkti:Morenos sluoksnius paliko prieš tai šliaužę žemyniniai ledynai Aš prišoku pri lango – bačka ugnies šliaũža pakalniuo: lingu lingu i par tus krūmalius kiūst kiūst Būdavo, kerti kultuvu par pėdą, tai net šliaũžia grūdai Kietas dalgis kimba į sprandą, minkštas šliauža sprandu Žeme šliaužė andarokas | Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus Nuo upės šliaužė rūkas Šliaužia žeme didelis šešėlis | Jo žvilgsnis šliaužė ežero paviršium | Nesišliaũžia padalkos 9. augant driektis, tįsti:Baltųjų dobilų stiebai šliaužia žeme ir į ją iš bamblių išleidžia plonas šakneles Palei žemę šliaũžia [žolė] Šliaũžia [braškių] ūsai par žemę Šliaužiantỹsis vėdrynas Šliaužiantysis prosnis 10. eiti, slinkti Taip ir šliaužė metų metai Dzidoriui Artojui Pamažu šliaužė pavasaris 11. pamažu, nepastebimai išsieikvoti, išsileisti:Oi pinigas šliaũžia! 12. vilkti, tempti (kojas):Senis, kojas žeme pagal šliauždamas, nuejo Nekela [kojų] taip kaip reik, ale šliaũža valug žeme 13. minti, trypti; letenti:Šliaũžti slenkstį Šliaũža [viščiukai] po daržus, lesinė[ja], kitas i pasipera Šliaũža vaikai visur, aguonas skabo nors ir negalėdamas:Kẽliais šliaũš, o nueis kẽliais šliaũžti1.pataikauti, keliaklupsčiauti:Priš ūkvedžius kẽliais šliaũžk, kol ką gauni 2.labai norėti:Kitas kẽliais šliaužtinaĩ šliaũža pri butelio 3.labai prašyti, maldauti:Kẽliais šliaũši, rankas bučiuosi – nedovenosu! Sako, kẽliais šliaušiù, kad tik jos sūnus neimt pilvù šliaũžtipataikauti:Nereikia pilvù šliaũžt -ia (àpšliaužia), àpšliaužė 1. šliaužiant apsukti aplink, apropoti.2.apeiti, apruošti, aptvarkyti:Jei vyras neturėjo laiko apžiūrėti ligonies ir vaikų, pasiprašė kokią bobelę, kuri visus apšliaužė Jūs valkiojatės, o ana visus numus àpšliauža | Kol apsìšliauži, kol gali, neik į miestą pri vaikų, neik 3.apdėvėti, apnešioti, aptrinti:Drabužis apšliaũžtas -ia (àtšliaužia), àtšliaužė 1. šliaužiant priartėti, atropoti:Àtšliauža tas žaltys iš tolo, didžiausis, Dieve sergėk! Prūsoką [muša]. Ko čia atšliaužė bjaurybė! . | Mokytam piningas àtšliauža be darbo 2.ateiti keturpėsčiam, atrepečkoti:Šliaužte atšliaužiau kaip per karą fronte Vienas repečkais pri jo àtšliaužė, o tas i pagydė 3. pamažu, nerangiai ateiti, atsivilkti:Àtšliaužė meška Atšliaũžęs gale kojų ir atsigula katinėlis Àtšliauža i plepa niekus [senelė] Vakar jisai àtšliaužė po pietų, o šiandie – kaži 4.pamažu atvažiuoti, atslinkti Jiedu laukia troleibuso, šis atšliaužia blizgėdamas nuplautais geltonais it olandiškas sūris šonais . ║atvykti, atvažiuoti:Pas jumis kelias toks blogas, kad su didžiausiu vargu tik atšliaužėm Artinantis tai dienai, atšliaužė į Varnius pats vyskupas 5. ateiti, atslinkti Veizėk, ir atšliaũš žiema Atšliaužė dvylikė Oi kaip greitai senatvia àtšliauža, ne just nepajuntas -ia (į̃šliaužia), į̃šliaužė 1. šliaužiant įlįsti, įropoti:Žaltys į̃šliaužė pirkion Kiti žmonės matė, kad gyvatė įšliaužė ir padėjo gėlę prie vaiko 2.įeiti keturpėsčiam, įrepečkoti:Tada merga paliko vėl merga ir dejuodama, led gyva inšliaužė pilvu klėtin ir atsigulė lovoj .3. įsliuogti:Uosin nelengva įšliaũžti Įšliaũžti į medžio viršūnę 4. pamažu, tyliai įeiti:Nejučiomis, tarsi šešėlis, ji įšliaužė į mano butą Bobos taip ir į̃šliauža ko sužinoti Añšliaužė meška 5. pamažu, tyliai įvažiuoti, įriedėti:Į jų kiemelį įšliaužė vienkinkis važiukas 6. įkristi užsidirbus:Vis rublis į̃šliauža į kišenę, ne kremta iš kišenės 7.įslinkti:Ledynai kelis kartus įšliaužė į Lietuvos teritoriją Valties smaigalys įšliaužia į salelės meldus | Į kambarėlį įšliaužė sutemos -ia (ìššliaužia), ìššliaužė 1. šliaužiant išlįsti, išropoti:Buvo pavasaris, ir žalčiai jau buvo iššliaužę iš savo žiemos būstinių Ìššliauža vienas, antras žaltys, ajetau! 2.išlipti, išsiropšti:Ìššliaužiau iš lovos i verpiu 3.tyliai, pamažu išeiti:Tik mėginau, ar galima iššliaužti nepastebėtam . Tu tylom iššliaužì, ir nė akių Ji povaliai atsidarė duris ir iššliaužė laukan Iššliaũšu kumet į mėlenes | Ìššliaužė, išvaikščiojo visi [vaikai] – vieni palikom | Nematei, kap ji ìššliaužė, išvažiav[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk 4.šliaužiant, čiaužiant išvažiuoti Rogės iššliaužė pusnimis per kaimo vidurį ir dingo ║išvykti, išvažiuoti (ppr. rogėmis):Ìššliaužė [su rogėmis] kermošiun 5.išslysti, išsmukti:Nekokie linai – visi iššliaužė po bruktuve Kaip vijūnas iššliaužė iš mano rankų, įsiliejo į šokančiųjų masę, dar pamojo ranka ir išnyko 6. išslinkti:Iššliaužusi iš kalno dėžė Tas eželis paėmęs šakę, drėbęs, kartą pakabinęs, ir visi mėšlai išeję iš tvartų, iššliaužę Čia iš vieno tarpeklio, čia iš kito iššliaužia lietaus debesis ar drėgna migla -ia (nùšliaužia), nùšliaužė 1. šliaužiant nuropoti, nurėplioti:Kad pasitaikis miške [gyvatė], atkalbėsi [žodžius] – nušliaũžia, nekerta Pasižiūrėjo pasikreipęs žaltys i nùšliaužė po tilto Unguriai nepaprastai landūs, grioviais ir drėgnomis pievomis gali nušliaužti į toli esančius vandens telkinius 2. nueiti keturpėsčiam, nurepečkoti:Sužeistasis dar pats šiaip taip nùšliaužė į perrišimo vietą 3. nusliuogti:Apsikabink kojom aplink stiebą ir nušliaũžk žemyn Nuo staigaus kalno jis nušliaužė bulimis Pilvu nùšliaužiau nuo vežimo 4. lėtai nueiti, nusivilkti:Pamažu gal kaip nušliaũšma Ar aš kumet nušliaũšu pri daktaro, a ne – visai nepasivelku Buvau Grybėnuos nušliaũžęs Nusbodo gulėt, nùšliaužiau pasėdėt po langu 5. nuvažiuoti:Sušoko į šlajelius ir nušliaužė Nùšliaužei vakare briku ir kapok šieną Vienu arkliuku nùšliauži – toks keliukas siauras buvo 6. nučiuožti:Pasleidę pakraščiu ežero nùšliaužė net kiton pusėn 7. nuslinkti, nuslysti žemyn:Ledynas nùšliaužė į tarpukalnę Sniegas nušliaũžia nuo stogo Kazlėkai nùšliaužė ir nùšliaužė – nereikia nė dantų 8. pranykti, dingti:Ūmai nùšliaužė nuo mūsų veidų džiaugsmo šviesulėliai 9. vaikščiojant numindyti, nulankstyti:Žąsys taip nušliauždavo žolę, taip nuteršdavo, kad pūdymuose likdavo juodas padas Kur jau párejo žąsys, tat nùšliaužė vasarojus Nùšliaužė vištos braškes Gyvulių numinta, nùšliaužta – nėr ko pjaut Buvau nuėjus šiandie į vaivoriukus – nušliaužtì, nubūti, nieko nebė[ra] ║ vaikščiojant nurinkti:Nū̃šliaužė vaikai, nuėdė uogas Spanguolės nùšliaužtos – kas tau lauks, žiopsos Par dvi dienis tuščios viešnios, [strazdų] nùšliaužtos ║šliaužiojant nulyginti:Žemė [žalčių] nušliaužtà kaip voliuku 10. šliaužiant nudirbti:Kokius daržus moterys nušliaũžia(nuravi),baisu! | Kur aukščiau, nušliaũš(kombainas nupjaus)tas varpas, o palomiau i paliks 11. dirbant privargti, nusiplūkti:Ji, per dieną nusišliaužusi, turėjo nakties laiku prie vaiko budėti Nusišliaũžusi marti, leisk pamiegoti 12. nudėvėti:Nùšliaužtas drabužis Jau ir tą naująją suknelę nušliaužei! nužvelgti:Nùšliauža [vaikas] akim̃s visus, pažįsta tėvą -ia (pàšliaužia), pàšliaužė 1. šliaužiant palįsti:Gyvatė pàšliaužė po kelmu .2.kiek šliaužti, ropoti:Gyvatė pàšliaužė į šalį Pašliaũžia pušele lig šakai, persikaria [gyvatė] 3.kiek paeiti repečkomis:Pašliaužė tarpvagiu kaip dvesiantis šuo | Pašliauždamõs ir žolę bepaėdė arklys 4.paeiti kiek:Jis pàšliaužė, tartum nieko nežinąs 5. galėti eiti:Jis vos pašliaũžia, ale nedejuo[ja] Senoji dar pàšliaužia po trobą Kur aš nubėgsu – koja už kojos bepàšliaužu 6.kiek pavažiuoti:Štai traukinys sulėtino greitį, pašliaužė dar galiuką ir sustojo 7.šliaužiant visai prisiartinti, privažiuoti:Dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis 8. kiek pačiuožti:Rogutės pàšliaužė tolyn .9.paslinkti, paslysti:Šautuvas pàšliaužė pagal sienos ir išvirto 10. galėti kiek padirbti, patriūsti. -ia (par̃šliaužia), par̃šliaužė 1. šliaužiant, repečkojant sugrįžti:Teip sumušė, kad pilvu par̃šliaužė namo Par̃šliaužė šlapias tokiu grioviu pas mumis į tą bunkerį 2.iš lėto pareiti:Pasėdėsim, pakalbėsim i paršliaũšim namo Jis par̃šliaužė nepastebėtas į savo kambarį Paleidai [arklį] numo, i par̃šliauža su žambriu Kaip vyruo patiks, jei pati par̃šliauža [įgėrusi] šešto[je] ryto 3. šliaužiant ar iš lėto parvažiuoti, parvykti:Par̃šliaužė namo be tekinių Vyskupas Abromas, įvairius reikalus Lietuvo[je] pabengęs, pradžio[je] 1627 m. pirmą sykį paršliaužė į Varnius 1. perropoti:Jei šliužas peršliaužia žolę ir gyvuliai tą žolę suėda, tai jie serga ir dvesia 2. repečkomis pereiti:Tyliai péršliaužė kliūčių ruožą Mano sūnus par aslą jau paršliauža 3. pamažu pereiti:Péršliaužė per rugius, palikdamas brydę Kokis diedas péršliaužia su lazdele | Baisiai dar vikri boba, nors jau seniai per kapą metų peršliaužė Per miestą tartum peršliaužė maras, visus žmones suguldė į kapus 4. pervažiuoti:Kokis kelias: péršliaužia kas kur kiek Páršliauši su akėčioms, ka motriškos ravės liuob, ka plėš Po rozui péršliaužta [su akėčiom], koks te darbas 5. šliaužiant nudirbti:Daug vaikų, šliaužtè páršliauža(nuravi)daržus, bulbes – nerasi žolelės 6. paviršutiniškai, nerūpestingai atlikti darbą.7. dirbant nuvargti. peržvelgti:Blausėjančiu žvilgsniu peršliaužia ištįsusius vyrų veidus ir sudrimba į kėdę -ia (pràšliaužia), pràšliaužė 1. nušliaužti pro šalį:Žole pràšliaužė žaltys Apačia papadės gyvatė pràšliaužė, šalta tik 2. iš lėto praeiti pro šalį:Pràšliaužė kaip kiaulė su skambaleliu(nesisveikino) | Čia dar visai neseniai prašliaužė karas 3. lėtai pravažiuoti pro šalį:Pro langus iš lėto prašliaužė sunkvežimis, prikrautas suolų, ir sustojo prie durų 4. pervažiuoti:Kur mano tankas prašliauš, priešas tenai nealsuos 5. šliaužiant nuslinkti:Pirmasis ledynas nulaižė visą pietryčių teritoriją, o antrajam pritrūko jėgų savo pirmtako vagomis prašliaužti Nuo žemės pakeliamas kulnas, o pirštų galai prašliaužia grindimis | Kur prašliaužia jos šešėlis, ten žolė nustoja žėlus 6. praeiti Metas pràšliauža, i nė just nepajunti Nors ir kaip ilgai šliaužė tos dienos, bet vis dėlto prašliaužė 7. šliaužiant, važiuojant su kuo pravalyti, praminti:Pakinkė porą arklių, pràšliaužė biskiuką | Kelias prasìšliaužė, jau gal važiuoti vienininkais -ia (prìšliaužia), prìšliaužė 1. šliaužiant prisiartinti, priropoti:Kaip tik vakaras, vakarienė valgyt – prišliaũžia [žaltys] prie vaikų ir laka kartu | 2. repečkomis prisiartinti:Tik tik prìšliaužiau žemvilka Prìšliaužiau kūgį ir guliu pas jį Pargriuvus prišliaũžia an slenksčio, tada vos ne vos atsikelia Prišliaužė prie stačios uolos papėdės ir atsistojo Jis norėjo pilvu prišliaužęs tą duonos bulkelę pasiimti 3. daug prisirinkti, prieiti:O čia, žiūrėk tik, kiek žmonių prišliaužė! | Nebuvo vakar anų prišliaũžę 4. pamažu prieiti, prislinkti:Nejučiomis prìšliaužėme prie durų ║ pamažu prisisukti, prilįsti:Tamošienė mokėjo prišliaužti 5. lėtai privažiuoti:Automobilis gražiai prišliaužia prie darželio tvoros ir sustoja klevo pavėsyje Kiek laiko pavažiavę prišliaužė Kurpienės lūšną Taip tyliai tos mašinikės prìšliauža, ir neišgirsi 6. pavirš papurenti, palyginti:Akėčiom prišliaũžia po porai kartų, pusė grūdų liko viršuj 7. prišnerkšti, prišlemšti, prišiukšlinti:Kamara buvo verdama, dėl to prišliaužta | Šautuvas ilgainiuo šratų prỹšliauža, reik išslydinti 8. prisigerti, pasigerti:Gėrę abudu, susisėdę į griovį, ale i prisišliaũžę Pryš korimos da prisišliaũžęs gerai . -ia (sùšliaužia), sùšliaužė1. šliaužiant susirinkti, suropoti:Iš netolimų miškų į tvartus sušliauždavo žalčiai 2. pamažu sueiti:Visi pavargę sùšliaužė į trobą .3. šliaužiant suvirsti, nuslinkti:Reiks žemes nuo šlaitų sukilot tolyn, o jeigu ne – sušliaũš vėl atgal 4. suvilkti, sutraukti:Ūkininko sūnus ekės ir ans nekelno[ja] ekėčių, sùšliauža tus varpučius . | Nu tad aš ekėju, nu kaip jau susìšliauža [žolės], pakelu jau 5. apgraibom ką padaryti:Biškį žoles sùšliaužiau(apravėjau),i anos neauga 6. vaikščiojant sutrempti, suguldyti:Žiūrėk, kaip žąsys sùšliaužė avižas [Senelis] ropoja par žolę, tik žolę sušliaũžia 7. sutrypti, sumindžioti (kelią, taką):Kruvinai takas sutryptas, sušliaužtas 8. sudėvėti, sunešioti:Ta jos suknelė suvalkiota, sušliaužtà – bjauru žiūrėt -ia (ùžšliaužia), ùžšliaužė 1. šliaužiant užeiti už ko.2. šliaužiant užlipti ant ko.3. pamažu, sunkiai užeiti už ko ar ant ko.║užlipti, užkopti ant ko:Vienas tiktai karalio sūnus tegalėjo ant to kalno užšliaũžti 4.ateiti kariaujant, užeiti, okupuoti:Kap tik atvažiavau, ir vokietys žùšliaužė 5.užplaukti ant ko:Ledlaužis užšliaužia priešakiu ant ledo ir savo sunkumu jį sulaužo
2013-04-21 02:34:52
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž