žiauturas žodžio reikšmė

žiauturas - žiaũturas. žiáuturas. 1. kai kurių gyvūnų viršutinis žandikaulis (Mandibula). 2. vabzdžių ėdimo, kramtymo organas: Bitės užrėplioja augalo stiebu į pačią viršūnę arba tupia ant pat kraštelio lapo ir įsikabina žiauturais. Iš pilvo latakėlio vėžiukas pasiima maistą letenėlėmis, jį sukramto žiauturais ir praryja. Statybinius darbus skruzdės atlieka žiauturais ir priekinėmis kojomis. Pjautuvo pavidalo žiauturai apglėbia grobį, ir lerva nušliaužia pietauti į urvo dugną. Dauguma vabzdžių – termitai, skruzdės, kai kurie vabalai – ginasi žiauturais.
2013-05-17 06:56:04
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž