šaknis žodžio reikšmė

šaknis - šakn|is, šaknies, šaknų m. 1. požeminė augalo dalis, kuria jis įsitvirtina ir maitinasi: Išrovė medį su šaknimis (iš šaknų). Krūminės šaknys. Įsmeigta gluosnio šakutė išleidžia šaknis. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa (folkloras). 2. plauko, danties ar kt. dalis, esanti kūne: Ištraukė danties šaknį. 3. prk. ko nors pradžia, šaltinis: Blogio šaknys. 4. lingv. pagrindinė žodžio dalis be priešdėlio, priesagos ir galūnės. 5. mat. dydis, kuris, pakeltas tam tikru laipsniu, duoda turimą skaičių: Ištraukę kvadratinę šaknį iš devynių, gausime tris. 6. mat. lygties sprendinys.
šakn|is, ~ies, ~ų m. (4)
1. požeminė augalo dalis, kuria jis įsitvirtina ir maitinasi: Išrovė medį su ~imis (iš ~ų). Krūminės šaknys. Įsmeigta gluosnio šakutė išleidžia ~is. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa (flk.) .
2. plauko, danties ar kt. dalis, esanti kūne: Ištraukė danties šaknį.
3. prk. ko nors pradžia, šaltinis: Blogio šaknys.
4. lingv. pagrindinė žodžio dalis be priešdėlio, priesagos ir galūnės.
5. mat. dydis, kuris, pakeltas tam tikru laipsniu, duoda turimą skaičių: Ištraukę kvadratinę šaknį iš devynių, gausime tris.
6. mat. lygties sprendinys ( Šaltinis: tv3.lt )

Žodis šaknis kitomis kalbomis

Rusiškai: корень
Angliškai: root
Estiškai: raíz
Lenkiškai: korzeń
Latviškai: sakne
Lietuviškai: šaknis
2013-03-22 11:04:40
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž