įpykimas žodžio reikšmė

įpykimas - pykìmas pykìmos → pykti:1. Buvo kiek i pykìmų [dėl turto] 2. Tas pykìmos yra nū pačių žmonių Išsižadėkime pykimosi, šnairavimosi viens į kitą 3.nesantaika, barniai:Pykìmai eina(nesutinka, barasi) noras vemti:Pavalgę apserga pykimu širdies Prisideda širdies pykimas, vėmimas ir labai didelis silpnumas → apsipykti: Prašneko į ją po vakarykščio apsipykimo → įpykti 1: Vienok tame įpykime lietuviai išleido kunigaikštį su keliais rimtais pulkais, idant Albertuo atmonytum | Baisus čia jo įsipykìmas → išpykti;nepasitenkinimas. 1. → papykti 1: Didei įniršo papykimas pono Dievo Kad nebūtų barnių, pavydėjimų, papykimų | Nuo visokio pasipykimo gink ir meilingai užlaikyk 2. → papykti 3. → perpykti 1: Toks gi jo pérpykimas, kad nepr[i]eit! Žmogus pérpykime velnias žino ką padarytų Išbalęs nuog parpykimo → supykti:1. Atlyžo širdis nuo supykìmo Nuomarinio liga paeina nuo išsigandimo ir dažno supykimo Tėvai, neveskit ing supykimą vaikų savo! ^ Sutikime gyvensi – supykime pasensi 2. Toks tę i mano susipykìmas buvo... Kaltino vienas kitą net iki susipykimo 3. pasibjaurėjimas, šleikštumas. → užpykti.
2013-04-20 16:26:03
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž