įbaubti žodžio reikšmė

įbaubti - baũbti,-ia, -ė 1. rėkti, mūkti, bliauti Neerzink tik to buliaus – matai, ka jis įsireižęs, jau baũbia Tai gražiai baũbia palši jauteliai Ko karvytė baũbia, ryto rasas braukia? ^ Už kalnų ir veršis jaučiu baũbia Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi Jaučiu bebūdamas, nebaubsi kai bulius ║ Baublys baũbia Liūne ūkas baũbia ║mauroti ^ Meška, gile užgauta, baubia, šaka prislėgta, tyli 2. garsiai, storu balsu dainuoti, rėkti, kalbėti:Petras visą kelią baũbė A gražu tep baũbti? Ko baubi(verki),bene lupti gavai? 3. burbti, zirzti:Uždenk puodą, kad musios nebaũbtų pieno Musios baũbia mėsą, apdenk Ir taip skaniai miegta išsižiojęs, o musės baubia po gerklę 4. daug pilti, gerti:Tu degtinę baubì kaip vandenį -ia, apìbaubė apaugti kuo, apželti:Jų daržus baigia žolė apibaũbt -ia, àtbaubė baubiant ateiti:Bulius, žemę kasdamas, atbaũbia -ia, į̃baubė 1.galėti baubti:Mūsų bulius garsiai į̃baubia 2. įsileisti baubti:Kai įsìbaubė tas bulius, tai i riaumoja 3.baubiant įeiti:Parejo jautys baũbdamas ir įbaubė tiesiáu į staldį 4. įkalbėti:Kaip jam boba įbaũbia, teip ir daro -ia, ìšbaubė1. galėti išrėkti, išbliauti, išmauroti:Ta karvė tai išbaũbia, kažkur girdėt 2. baubiant išeiti:Na, paskui jautis išbaũbęs iš trobos 3. garsiai, storu balsu pasakyti:Storu bosu ìšbaubė 4. godžiai išvalgyti, išgerti:Jis visą bliūdą ìšbaubė Du žmonys cielą puodą pieno išbaubė -ia, nùbaubė 1.baubiant, maurojant nueiti:Karvė miške baũbė baũbė ir kažkur nùbaubė, nebesimato 2. subaubti, subliauti, sumauroti:Bulius nusìbaubė Karvė nusibaubdavo ant viso kaimo, lyg atsisveikindama 3. storu balsu rėkiant nueiti:Nùbaubė, nudainavo pro mus – matyt, girti Nubaubė storas motriškas balsas 4. kaukiant nulėkti:Per pušyną ir nùbaubė [patrankos sviedinys] -ia, pàbaubė baubti kiek laiko, pamauroti:Kai imi erzint mūs bulių, tai jis kiek pabaũbia, bet nesiveja ^ Veršiu nebliovęs, jaučiu nepabaũbsi -ia, par̃baubė1. baubiant pareiti:Jauteliai parbaũbia, vieškelėliu pareina 2. ištisai baubti:Jo jauteliai – baubleliai stalde parsibaubę -ia, pràbaubė baubiant praeiti, prabėgti:Įšokau į tokią duobę, tai bulius prabaubė pro šalį -ia, prìbaubė1. baubiant prieiti:Bulius prìbaubė prie kupetos šieno ir ėmė draskyt su ragais 2. baubimu uždirbti, gauti už baubimą:^ Jautis pinigų nepribaubs 3. prirėkti, išūžti baubiant:Prìbaubė ausis man tie girtuokliai 4. prilėkti zirziant:Tuoj musių pribaubia, kad tik palieki atavirą gryčią 5. daug pripilti:Kam tu prìbaubei jam pilną bliūdą, neišvalgys | Pilną milžtuvę pieno prisìbaubiau -ia, sùbaubė 1.subliauti, sumauroti:Karvė liūdnai subaubė mū! Jautis subaubė, ragais prirėmė vilką prie sienos 2. garsiai storu balsu surikti:Ale gana! – subaubė Ignotas 3. sutrinksėti, sudundėti:Subaubė patrankos Mūsų pabūklai subaubė ir antrą kartą -ia, ùžbaubė1. užmauroti, užbliauti:Kad ùžbaubė karvė, net ausys plyšta! 2. garsiai, storu balsu uždainuoti, užrėkti:Kad ùžbaubė bernai kažkokią dainą, neit aš ausis turėjau užsikimšt
2013-03-24 07:46:40
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž