Z žodžiai puslapis 8

zibutes - išmesti kibirkščių b skleidžia arba atspindi ryškių judančius taškus apšvietimas C atlikti puikiai būti gerai nusiteikusiam
zibutis - žibu|tis 1. blizgutis: Apsikarstęs visokiais žibučiais. 2. žr. sausiukas.
zydai - žyd|ai dgs. semitų tauta, gyvenanti Izraelyje ir pasklidusi pasaulyje. žydas, žydė dkt. tos tautos žmogus.
zydas - žỹdas, -ė (жыд, żyd). -ė̃. 1. žydų tautybės žmogus: Aš panašus toks į žỹdą, juodas buvau. Maskoliui pieluit, žmogui mūs žemė krutėt, žỹdui targuit. Žỹdai su kromeliu eidavo per butus ir nešiodavo medžiagų ir kitokių prekių. Kaip vaikščiodavo pakiemiais kromelninkai žỹdai, tai jie jau vietoj laikraščių [nešiodavo žinias]. Žỹdai ...
zydeti - žydė|ti, žydi, žydėjo 1. būti su žiedais: Gėlės, obelys pavasarį žydi. Baltais žiedais žydėti Darželis gražiai žydi. Žydinti pieva. 2. prk. klestėti: Ji visa žydi (gražiai atrodo). Žydinti sveikata (puiki). Žydintis veidas. 3. prk. pelėti; žaliuoti: Duona žydi. Vanduo žydi (pilnas maurų, žalumų). 4. prk. būti su baltomis dėmėmis: Dantys žydi (...
zydi - juosta iš kaustytomis geležies masė kalvė ar puddling krosnį, iš geležies arba iš plieno įkalama arba valcavimo statuso neturinčio liejinio gėlių b žydėjimo valstybė
zidinio - , su jomis susijusių, arba turintys dėmesio
zydryne - žydrynė žydruma, mėlynė: Dangaus, jūros ž.
zydrumas - archajiškos Lazuritas giedro dangaus b heraldinis mėlyna spalva Neapmācies dangus mėlyna spalva
zydu - , su jomis susijusių arba būdinga žydų, taip pat yra Judėjas
ziebti - žieb|ti, žiebia, žiebė 1. degti, kurti: Žiebti ugnį, žiburį, šviesą. sngr.: Viena paskui kitą žiebėsi lempos. prk.: Atmintyje žiebėsi ir geso seni atsiminimai. 2. šnek. smarkiai ką daryti (eiti, važiuoti, kirsti, mušti): Kad žiebia, tai žiebia keliu. Žiebti kam per (į) sprandą. žiebimas.
ziebtuvelis - žiebtuvėlis kišeninis žiebtuvas: Dujinis ž.
ziedadulkes - masė microspores į sėklų augalų esantis paprastai kaip smulkias dulkes dulkių žydi apie vabzdžių kūno
ziedas - žied|as 1. bot. augalo dauginimosi organas, iš kurio užauga vaisius (flos): Gėlės žiedas Pilnaviduris žiedas žiedų kvapas. Kad buvo žiedų, bus ir obuolių. Liepų žiedų arbata. 2. prk. rinktiniai, geriausi žmonės: Tautos žiedas 2 žied|as 1. ant rankos piršto mūvimas papuošalas: Aukso žiedas, žiedelis. Sutuoktuvių žiedas žiedą užsimauti, nešioti. ži...
ziedavimas - aiškus ir pilnas tonas didžiuliu
ziedelis - mažas žiedas ar apskritimas susirangyti, ypač ilgą garbanės plaukus
ziedkotis - žiedkotis bot. žiedo kotas.
ziedlapiai - pakeistomis dažnai ryškiai spalvoti lapai, gėlių vainikėlis - žr. iliustraciją gėlių
ziedlapis - žiedlapis 1. bot. apyžiedžio lapelis. 2. vainiklapis.
ziedsostis - žiedsostis bot. žiedo pamatas.
zieduoti - žied|uoti, žieduoja, žiedavo žymėti paukštį tam tikru kojos žiedu: Gamtininkai paukščius žieduoja. žiedavimas: Paukščių žiedavimas. žieduotojas, žieduotoja dkt.
ziedvainikis - gėlių dalis, kuri susideda iš atskirų arba lydyto žiedlapių ir sudaro vidinį menturinių perianth
ziemojimas - tarp rudenį ir pavasarį, kurioje šiauriniame pusrutulyje paprastai yra gruodžio, sausio ir vasario mėnesius ar kaip skaitytis astronomiškai išplečiantis gruodžio saulėgrįžos kovo lygiadienio šaltesnis pusė metų metų sezonas
ziemoti - žiemo|ti, žiemoja, žiemojo leisti žiemą, būti per žiemą: Daug paukščių žiemoja mūsų krašte. Patalpos gerai paruoštos žiemoti žiemojimas: Žuvų žiemojimo tvenkiniai. žiemotojas, žiemotoja dkt. : Paukščiai žiemotojai.
ziesti - žie|sti, žiedžia, žiedė sukant daryti iš molio: Puodus žiedžia. Puodų žiedžiamoji pramonė. žiedėjas, žiedėja dkt. žiedikas, žiedikė dkt. žiedimas.
ziestuvas - žiestuvas prietaisas puodams žiesti.
zieve - žiev|ė 1. paviršinis medžio stiebo ar šaknies sluoksnis: Alksnio, ąžuolo žievė Skusti, lupti žievę. 2. vaisiams odelė: Bulvės žievė Obuolio žievė 3. ko nors dirbtinė paviršinė odelė: Sūrio žievė, žievelė. 4. anat. paviršinis organo sluoksnis: Smegenų, liaukos, lęšiuko žievė.
ziezirba - žiežirb|a 1. kibirkštis: žiežirbos lekia, šokinėja. Kad susitrenkiau galvą, net žiežirbos iš akių pasipylė (akyse pasirodė). 2. b. prk. pikčiurna.
ziezirbuoti - žiežirb|uoti, žiežirbuoja, žiežirbavo leisti žiežirbas, kibirkščiuoti. žiežirbavimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž