Z žodžiai puslapis 7

zerpleti - žerplė|ti, žerplėja, žerplėjo pamažu degti, rusenti: Židinyje žarijos dar tebežerplėja. prk.: žerplėja vilties kibirkštėlė. žerplėjimas.
zerti - žerti, žeria, žėrė 1. braukti, berti, pilti: Krosnį ž. (žarijas braukti, kasti iš krosnies). Žarijas ž. prk.: Pelną ž. sau į kišenę. 2. skleisti spindesį, spindėti: Saulė spindulius žeria. Bangelės deimantais žeria. 3. prk. šiurkščiai kalbėti, atsakinėti: Žeria tiesą į akis, ir tiek. 4. šnek. smarkiai eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kur tai...
zeruoti - žėr|uoti, žėruoja, žėravo vos degti, rusenti, žioruoti: Židinyje anglys, ugnelė žėruoja. Vakaruose žėravo pašvaistė. prk.: Skruostai ugnimi žėruoja. Pažvelgė į mane žėruojančiomis akimis. žėravimas.
zerutis - žėru|tis min. permatomas, vaiskus, sluoksniuotas mineralas: Senovėje, kol nemokėjo stiklo gaminti, žėručio lapelius dėdavo į langus.
zetas - 6 graikų abėcėlės raidė - žr. lentelę abėcėlę
Zeugitai - zeugitai [gr. zeugitai < zeugos — porinis jaučių kinkinys], trečioji pagal turto cenzą sen. Atėnų piliečių grupė (daugiausia vidutiniai ir smulkūs žemdirbiai); atsirado VI a. pr. m. e. po Solono reformų.
zeugma - žodžio, pakeisti arba valdyti du ar daugiau žodžių, paprastai tokiu būdu, kad ji būtų taikoma viena su kita prasme ar turi prasmę tik su vienu (kaip "atvėrė duris ir jos širdies į benamių berniukas")
ziaubere - žiauber|ė 1. kepalo galas; sudžiūvęs duonos kampas, žiaunė: žiauberės nevalgyk, dantis išsilauši. Atlaužk duonos žiauberėlę. 2. bot. kerpė, kurios gniužulas primena roželę (Physcia).
ziaukcioti - žiaukčio|ti, žiaukčioja, žiaukčiojo su garsu tąsytis prieš vėmimą; paspringus kosėti, sprengsėti: Per daug prisivalgė ir žiaukčioja. Šuo paspringo ir pradėjo žiaukčioti žiaukčiojimas.
ziaumoti - žiaumo|ti, žiaumoja, žiaumojo šnek. negražiai valgyti. žiaumojimas.
ziauriai - žiauriai prv. -> žiaurus.
ziauriu - nusiteikę padaryti skausmo ar kančių neturi humaniškų jausmų
ziauru - eksponuoti arba, atsižvelgiant į itin aštri ir nevaržomai smurto ir žiaurumo
ziaurus - žiaur|us, žiauri negailestingas: Žiaurus žmogus, likimas, darbas. Žiaurūs karai, žodžiai. žiauriai prv.: Žiaurus elgtis. žiaurybė žiaurumas.
zibantis - Archajiškos gražus archajiškas šviečia, spindintis aa šviesus arba šviečia būklė ryškumas ba sumažėjusi blizgučiai artėja, bet trumpas optinio svarstymų ca blizgantis paviršius perteikė tekstilės apdailos procesų arba blizgiu siūlų Žymūs blizgesiu eksponuoti tekstilės
zybcioti - žybčio|ti, žybčioja, žybčiojo blykčioti, žybsėti: žybčioja tolumoje liepsna. Tarp šakų žybčiojo žalsvos vilko akys. žybčiojimas.
zibejimas - Be žemos temperatūros šviesos emisija (kaip cheminių arba fiziologinis procesas); šviesos, pagamintos liuminescencija
zibeti - žibė|ti, žiba, žibėjo 1. švytėti atmušama šviesa, blizgėti, spindėti: Sniegas žiba saulėje. Žibantys ginklai. Auksas ir pelenuose žiba (folkloras). 2. švytėti savo šviesa: Žvaigždės žiba danguje. Žibanti kirmėlaitė. prk.: Jau skylės žiba sienoje (kiauros sienos). žibėjimas.
zibintas - žibint|as žibinamasis prietaisas: Prie vartų švietė didelis žibintas Automobilio žibintai.
zybseti - žybsė|ti, žybsi, žybsėjo blyksėti (stipriai): Žybsi žaibai. žybsėjimas.
zybsnis - žybsn|is sužybsėjimas: Pabūklų žybsniai.
zybteleti - žybtelė|ti, žybtelėja, žybtelėjo 1. kiek sužybsėi: Tamsoje žybtelėjo akinama šviesa. Ta tik žybtelėjo į jį akimis. 2. staiga suduoti, trinktelėti: Žybtelėti kam per ausį. žybtelėjimas.
zibuciai - mažai naudos ar vertės Ozdóbka efektingas daiktas
zibukas - žibukas žr. jonvabalis.
zibuokle - žibuokl|ė bot. vėdryninių šeimos ankstyva miškų gėlė (Hepatica): Triskiautė žibuoklė (H. nobilis). Pražydo žibuoklės. Mėlynos akelės kaip žibuoklėlės.
zibuokles - kiekvieną genties (Viola šeimos Violaceae, violetinė šeimos) daugiausia žolės su alternatyvių nenustatyta, lapų ir efektingas gėlių pavasarį ir vasarą dažnai cleistogamous gėlių, su mažesniais paprastai kietosios spalvos gėlės ypač skiriasi nuo paprastai yra didesni rožėms altus ir našlaitėmis b bet iš keleto augalų genčių, išskyrus violetinės - pal...
ziburys - žibur|ys šviesos šaltinis, šviesa: Matyti miesto žiburiai. Degti, užpūsti žiburį. Tokio nė su žiburiu nerasi (niekur nerasi). Akys kaip žiburiai (gyvos, spindi). Vai žiba žiburėlis (d.).
ziburiukas - šviesti su mirgėjimas arba putojančio šviesos žiežirbuoti plazdėjimas vokų b pasirodys šviesus ypač su linksmybių
ziburiuoti - žibur|iuoti, žiburiuoja, žiburiavo 1. degti žiburiams, šviesti: Žvaigždės žiburiuoja danguje. Jau žiburiuoja Vilnius. prk.: Jos akys žiburiavo pavasariu. 2. vakaroti, deginant žiburį: Ko žiburiuojate lig vidurnakčio? 3. švaistytis su žiburiu: Varovai, degančiomis skalomis žiburiuodami, vijo vilkus. žiburiavimas.
zibute - žibutė 1. žibuoklė. 2. maža lempelė, žibė.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž