Z žodžiai puslapis 5

zebras - žebr|as, žebra 1. turintis margą, smulkiais lopiniukais snukį: Žebras katinas, arklys. 2. prk. murzinas, nenusiprausęs: Nusiprausk, nebūk žebras žebrai prv. žebrumas.
zebu - bet įvairių veislių vidaus Indijoje išsivysčiusių jaučių, kurie dažnai laikomi conspecific su bendrąja jautis (Bos taurus), arba kartais kaip atskira rūšis (B. indicus) ir pasižymi dideliu mėsingas kupra per pečius, pagurklis, nukaręs ausys, ir pažymėtas atsparumas žalingo poveikio šilumos ir vabzdžių
zefyras - zefyras 1. senovės graikų vakarų vėjas. 2. poez. lengvas šiltas vėjelis. 3. labai plonas medvilnės audinys. 4. geriausios rūšies avių vilnos. 5. plakto baltymo su sirupu kepinys.
zegnoti - žegno|ti, žegnoja, žegnojo bažn. daryti ranka kryžiaus ženklą. sngr.: Ji pradėjo žegnotis. žegnojimasis žegnojimas.
zeidimas - žalos organizme (nuo smurto, nelaimingo atsitikimo, arba operacija), kad paprastai apima membrana plyšimo užsiuvimas arba nesilaikantiems (oda) ir paprastai sugadinti pagrindinės audinių ba supjaustyti arba augalo pažeidimą paprastai dėl išorės darbuotojai protinis ar emocinis skauda ar smūgis kažkas, panašus savo išvaizda ar poveikis žaizdos, ypač nesantaika ar...
zeigeravimas - aktas arba izoliuojamos būti atskiriami atskyrimo arba izoliuoti rasės, klasės, ar etninės grupės Smurtiniai arba savanorišką gyvenamosios vietos į riboto patekimo zoną, visuomeninių santykių kliūčių būklę procesas, atskirų švietimo įstaigose arba kitos diskriminuojantis reiškia b specialaus gydymo ar stebėjimo asmenų ar daiktų atskyrimas nuo didesnei gru...
zeigeruoti - atskirti ar atskirtos nuo kitų arba iš bendrosios masės izoliuoti neverstų ar atskirti (nuo likusios visuomenės dalies) atskiras, atšaukti, praktika ar vykdyti segregacijos politiką, atlikti genetinę segregaciją
zekiatas - zekiãtas [arab. zakat], Korano nustatytas mokestis (išmalda) neturtingiesiems.
zelatina - želatina drebučiai, gaunami iš kremzlių, odos ir kt.: Maistinė, techninė ž.
zeldinimas - aktas ar procesas mišką, ypač žemės ne anksčiau mišku apaugusias
zeldinimo - aktas ar procesas mišką, ypač žemės ne anksčiau mišku apaugusias
zeldinys - augti, želti, arba išėję, kaip arba jei atauga išsiųsti naują augimą šaudyti 1a, ypač jaunas šaudyti (kaip iš sėklos arba iš šaknų), b daugiskaitos (1) daugiausia britų Briuselio kopūstai 2 (2) valgomieji ypač iš neseniai daigintus (liucernų arba mung pupelių daigai) kažką panašaus atauga kaip aa jaunuolio b Scion 2
zeldintas - augti, želti, arba išėję, kaip arba jei atauga išsiųsti naują augimą šaudyti 1a, ypač jaunas šaudyti (kaip iš sėklos arba iš šaknų), b daugiskaitos (1) daugiausia britų Briuselio kopūstai 2 (2) valgomieji ypač iš neseniai daigintus (liucernų arba mung pupelių daigai) kažką panašaus atauga kaip aa jaunuolio b Scion 2
zeldinti - želdin|ti, želdina, želdino priežodis želti: 1. Želdinti pievas, miškus. Žolę želdinti Plaukus želdinti sngr.: želdintis barzdą. 2. Dykumas želdinti želdinimas.
zeldintis - augti, želti, arba išėję, kaip arba jei atauga išsiųsti naują augimą šaudyti 1a, ypač jaunas šaudyti (kaip iš sėklos arba iš šaknų), b daugiskaitos (1) daugiausia britų Briuselio kopūstai 2 (2) valgomieji ypač iš neseniai daigintus (liucernų arba mung pupelių daigai) kažką panašaus atauga kaip aa jaunuolio b Scion 2
zeldinto - augti, želti, arba išėję, kaip arba jei atauga išsiųsti naują augimą šaudyti 1a, ypač jaunas šaudyti (kaip iš sėklos arba iš šaknų), b daugiskaitos (1) daugiausia britų Briuselio kopūstai 2 (2) valgomieji ypač iš neseniai daigintus (liucernų arba mung pupelių daigai) kažką panašaus atauga kaip aa jaunuolio b Scion 2
zele - želė nkt. dkt. m. kul. valgis iš želatinos ir sulčių, drebučiai.
zelnioti - zelnio|ti, zelnioja, zelniojo šnek. negražiai valgyti, čiulpti, seilėti: Vaikas lašinius zelnioja. zelniojimas.
Zelotai - zelòtai [gr. zēlotai — rūpintojai, rėmėjai], Romos provincijos Judėjos (Palestina) rel. polit. srovė; kovojo su romėnų viešpatavimu ir savųjų turtingųjų klasių priespauda, vadovavo sukilėliams per 66—73 m. Judėjos karą.
zelti - želti, želia, žėlė 1. augti (ppr. žaliuojant): Žolė želia. Gerai želia pievos. Jam jau ūsai želia. 2. augant dengti: Karklai upę želia. Takas želia (žole). žėlimas.
zemai - turintis nedidelį augimo išplėtimas arba aukštį
zemas - žem|as, žema priešingai aukštas. 1. turintis nedidelį mastą nuo apačios į viršų: žemos durys. Žemas kambarys, krantas, kalnelis. žema kakta. žemo ūgio žmogus. Man žema po galva. 2. nesiekiantis įprasto lygio, slėnus: žemi laukai. Žemas vanduo. Čia žemos vietos. 3. nedaug nutolęs nuo žemės į viršų: žemi debesys. Žemas skridimas. 4. kuris nedidelio...
zemaugis - žemaūg|is, žemaūgė kuris žemo ūgio: žemaūgiai vaismedžiai.
zemdirbyste - žemdirbyst|ė 1. žemės dirbimas, žemės ūkis: Verstis žemdirbyste. žemdirbystės kraštas. 2. žemės dirbimo mokslas.
zeme - žem|ė 1. planeta, kurioje gyvenama (tikrinis pavadinimas): Žemė sukasi aplink Saulę. Žemės rutulys, pluta. 2. tos planetos paviršiaus sluoksnis; tą sluoksnį sudaranti medžiaga: žemės drebėjimas. Leisti šaknis į žemę. žemės sauja. Užversti duobę žemėmis. žemių pribiro į batus. Duonoje yra žemių. Girdėti kaip iš po žemių. Sulyginti su žeme. 3. ...
zemejantis - iš aukštesnio į žemesnį Place B link kryptimi, kuri yra iki priešais iš aukštesnio į žemesnį būklės iš ankstesnio laiko iš tokio protėvio, b ar ankstesniam persikeliate arba žemėja mažėjančia galva, kilmės arba šaltinio
zemesnis - įsikūręs mažesnis žemyn mažesnis mažai arba mažesnis ar rango b prastos kokybės vidutiniškas mažai arba mažiau svarbi, vertę, arba nuopelnus
zemesnysis - ieškoti tarp niūraus raukytis, būti ar tapti tamsus, niūrus, ir pavojinga
zemeti - žemė|ti, žemėja, žemėjo 1. eiti žemyn, darytis žemesniam: Iššauta kulka pamažu ima žemėti Aukštuma vandenyno linkui žemėja. žemėjimas 2 žemė|ti, žemėja, žemėjo 1. tepti žemėmis, purvinti: Drabužius žemėti sngr. 2. virsti žeme. žemėjimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž