Z žodžiai puslapis 4

zaruoti - žar|uoti, žaruoja, žaravo 1. žarai rodytis, raudonuoti: Dangus žaravo. 2. žr. žėruoti. žaravimas.
zasele - žąselè. virtine, vienas paskui kitą: Vaikai per pievą ėjo žąselè. Mes penkiese žąsele patraukėme pro išrikiuotus avilius į pakalnę.
zasinas - žąsin|as žąsų patinas: Gausi iš žąsino avižų (ironiškai nieko negausi). Susikalba kaip kiaulė su žąsinu (folkloras). Kur žąsinėlis, ten ir žąselės (folkloras).
zasis - žąs|is, žąsies m. zool. didelis laukinis ir naminis vandens paukštis (Anser): Pilkoji žąsis (A. anser). žąsis ganyti. Žąsys žolę peša. žąsies (ų) taukai. Nuo jo kaip nuo žąsies vanduo (greit pamiršta). prk.: žąsies oda (nuo šalčio spuogeliais pašiurpusi oda). žąseles varinėti (eiti šlitiniuojant girtam).
zaslai - Tai žirgo pakinktų dalis, esanti snukyje.
zastikaulio - , su jomis susijusių arba žastikaulio ar pečių regione įsikūręs, susijusių su ar kūno dalis, kuri yra analogiška žastikaulio ar peties
zastikaulis - žastikaulis anat. žasto kaulas (humerus).
zauksoti - zaukso|ti, zaukso, zauksojo menkinamai nieko neveikiant, žiopsoti, riogsoti: Ko zauksai, lyg darbo neturėdamas! zauksojimas.
zaukti - zauk|ti, zaukia, zaukė 1. menkinamai balsu verkti: Nutilk nezaukęs! 2. menkinamai sunkiai nešti: Tokią didelę naštą zaukia. zaukimas.
zauna - zaun|a 1. menkinamai tuščia kalba, plepalas: Netikėkite tomis zaunomis. 2. menkinamai b. žr. zaunius.
zaunyti - zaun|yti, zaunija, zaunijo 1. menkinamai niekus kalbėti, tauzyti: zaunija niekus. 2. menkinamai įkyriai prašyti: Nezaunyk, nieko negausi! 3. menkinamai verkšlenti, zaukti. zaunijimas zaunytojas, zaunytoja dkt.
zaunius - zaun|ius, zaunė dkt. 1. menkinamai kas nuolat tuščiai kalba. 2. menkinamai kas nuolat verkšlena, zaunija.
zauras - ...zauras [gr. sauros — driežas], iškastinių roplių pavadinimo dėmuo, pvz., ichtiozauras, pleziozauras.
Zaurolofas - zaurolòfas [gr. sauros — driežas + lophos — šukos], iškastinis dinozauras Saurolophus, gyvenęs vėlyvojoje kreidoje Š. Amerikoje ir Centr. Azijoje; iki 10 m aukščio, skiauterėta galva, vaikščiojo 2 kojomis.
Zauropodai - zauropòdai [sauros + gr. pus (kilm. podos) — koja], iškastiniai driežadubeniai dinozaurai Sauropoda, gyvenę visuose žemynuose juros ir kreidos periode; vieni didžiausių Žemėje gyvenusių gyvūnų (kūnas buvo iki 30 m ilgio).
Zauropterigijai - zauropterigijai, iškastiniai ropliai Sauropterygia, gyvenę jūrose nuo triaso iki kreidos periodo visuose žemynuose; galūnės buvo porinės, pakitusios į plaukmenis.
zava - žav|a žavumas: Dalykas, kupinas žavos. Aktoriaus (aktorės) žava (fizinis ir dvasinis patrauklumas).
zavejimasis - archajiškas įdomu, malonu, savigarba arba stebėjosi aprobavimo objektas
zavesys - žavesys žavumas: Pavasario ž. Moters ž. Meilės ž.
zavetojas - vienas, kad žavi moters lengvas galvos apdangalą paprastai nėrimo arba nėrinių
zavingas - žaving|as, žavinga žavus, patrauklus: Žavingas balsas. žavinga muzika. žavingai prv.: žavingai gražu. žavingumas.
zavingumas - giedojimas ar rečituojantys iš, magija rašybą užkalbėjimo ba praktikos arba išraiškos manoma, turi magišką galią kažką dėvėti apie asmenį apsisaugoti nuo piktųjų arba užtikrina laimę amuletas aa bruožas, kad žavi, vilioja, arba džiugina ba fizinę malonės arba traukos panaudotas daugiskaitos
zavumas - magnetitas ir magnetas stebimas geležies, patrauklumą, kurie apima fizinius reiškinius aa klasė yra neatsiejamai susijęs su juda elektros energiją, eksponuojami tiek magnetai ir elektros srovių ir pasižymi force ba mokslo srityse, kad susijęs su magnetinių reiškinių gebėjimas pritraukti ar žavesio
zavus - žav|us, žavi kuris žavi, traukia: Žavūs gamtos vaizdai. žavi mergina. žaviai prv.: žaviai šypsotis. žavumas: Reginio žavumas buvo neapsakomas.
zealotry - Zelotai (hebr. קנאי) - tai uolieji judėjai arba kitaip žydai nacionalistai. Jų bendruomenė susikūrė besiremdama Judo Makabiejaus idėjomis, antrame amžiuje prieš Kristaus gimimą. Pats Judas Makabiejus buvo sukilėlių vadas, atkovojęs iš graikų Jeruzalės šventyklą.
zebenkstis - žebenkšt|is, žebenkšties m. zool. vikrus plėšrus kailinis žvėrelis (Mustela nivalis): Vikrus kaip žebenkštis.
zeberklas - žeberklas įrankis žuvims durti, smaigyti (žuvaujant).
zeberkluoti - žeberkl|uoti, žeberkluoja, žeberklavo smaigyti žuvis žeberklu. žeberklavimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž