V žodžiai

va - va dll. štai, antai: Va ką aš radau. Va kur jis. Va mano namai.
va_banque - va banque [sk. va bank; pranc.], lošiant kortomis — lošimas iš visų pinigų, esančių banke, iš viso banko.
vabalas - vabal|as zool. vabzdys kietais antsparniais: Vandens vabalas Miltinis vabalėlis. Alksninis vabaliukas. Kolorado vabalas (lapgraužių šeimos geltonai rusvas vabalas dryžuotais ir taškuotais antsparniais - bulvių kenkėjas; Leptinotarsa decemlineata). vabalai dgs. zool. tokių vabzdžių būrys (Coleoptera): Plėšrieji vabalai (Adephaga).
vabalauti - vabal|auti, vabalauja, vabalavo vabalus rinkti.
vabalėlis - mažosiomis nepilnametį turintys palyginti mažai dydį arba šiek tiek matmenys b įtakos, galios, ar rangas b veikianti ribotu mastu, trūksta stiprumo
vabalynė - vabalynė vieta, kur daug vabalų.
vabaliukas - bet įsakymą (Coleoptera) vabzdžių, turinčios keturis sparnus, kurios išorinis poros pakeista į standus elytra, kad apsaugoti vidinį pora, kai ramybės įvairių vabzdžių primenančiu Beetle sunkią medinę įspaudimo arba kalimas priemonė medinis grūstuvę ar GPGB vidaus darbus
vabaluotas - vabaluot|as, vabaluota kuris su vabalais.
vabzdynas - vabzdynas vieta, kur daug vabzdžių.
vabzdys - vabz|dys zool. mažas, trachėjomis kvėpuojantis nariuotakojis: Uodas yra mažas vabzdelis. Vabzdžiai dgs. zool. tokių nariuotakojų klasė (Insecta): Sparnuotieji vabzdžiai (Pterygota).
vabzdziaedis - vabzdžiaėd|is, vabzdžiaėdė vabzdžius ėdantis, jais mintantis: Vabzdžiaėdis žinduolis. Vabzdžiaėdis augalas.
vabzdžiaėdis - vabzdžiaėd|is, vabzdžiaėdė vabzdžius ėdantis, jais mintantis: Vabzdžiaėdis žinduolis. Vabzdžiaėdis augalas.
vabzdžiaėdžiai - vabzdžiaėdžiai dgs. zool. vabzdžiais mintančių aukštesniųjų žinduolių būrys (Insectivora).
vabzdžiauti - vabzdž|iauti, vabzdžiauja, vabzdžiavo rinkti, gaudyti vabzdžius: Tie paukšteliai tai tik vabzdžiauja ir vabzdžiauja. vabzdžiavimas.
vacaluoti - vacal|uoti, vacaluoja, vacalavo šnek. lengvai svyruoti į šalis: Galva, uodega vacaluoja. vacalavimas.
vachmistras - vachmistras kai kurių šalių puskarininkis.
vada - vad|a 1. dingstis, pretekstas: Turėjo vadą, be vados nedarė. 2. proga: Ieškoti vados. 3. vedimas; vieno vedimo gyvuliai, vieno perėjimo paukščiai: Abu paršiukai tos pačios vados. Jautis geros vados (veislės).
vadaksnis - vadaksn|is 1. geogr. senvagė, kurioje telkšo vanduo. 2. užlaja: vadaksniuose labai želia žolė.
vadaksniuotas - vadaksniuot|as, vadaksniuota kuris su vadaksniais: vadaksniuotos lankos.
vadala - vadala b. šnek. valkata.
vadaloti - vadalo|ti, vadaloja, vadalojo šnek. valkioti, vartyti, mėtyti: Šuo kaulą vadaloja. Vaikai, kam savo drabužius vadalojate pasieniais?! vadalojimas.
vadalotis - vadalo|tis, vadalojasi, vadalojosi šnek. 1. valkiotis, šlaistytis: Kur vadalojais visą dieną? 2. maišytis, painiotis: Ko čia vadalojies po kojom! Gero šeimininko daiktai nesivadaloja. vadalojimasis.
vadas - vadas, vadė vadovaujantis asmuo: Pulko, divizijos vadas. Sukilėlių vadė 2 vadas toks traukiamas tinklas.
vadavietė - vadavietė vieta, iš kurios vadovaujama.
vadavimas - aktas išlaisvinimo savijautos būseną išvadavo judėjimą ieško lygias teises ir statusą grupei
vadė - vãdė [arab.], Š. Afrikos ir Arabijos dykumų sausas slėnys, kuriuo periodiškai arba laikinai (po liūties) teka upė.
vade_mecum - vade mecum [sk. vade mekum; lot.], eik su manimi.
vadeiva - vadeiva b. ironiškai menkas vadas.
vadelės - vadel|ės dgs. vadžios: Laikyti arklį už vadelių. Paleisti vadeles (duoti arkliui valią).
vadelioti - vadelio|ti, vadelioja, vadeliojo 1. valdyti vadelėmis: Vadelioti reikia mokėi. 2. žr. vadelėti 1. vadeliojimas vadeliotojas, vadeliotoja dkt. Žiūrėk: [vadelėti].
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž