V žodžiai puslapis 7

vaikiškumas - , su jomis susijusių arba Tinkamą vaikas ar vaikystės paženklintas arba galvoti apie nebrandumą ir savitvarda trūksta
vaikyti - vaiky|ti, vaiko, vaikė 1. varinėti, gainioti: Arklius vaikyti sngr.: Jie vaikėsi vienas kitą (gaudėsi). 2. baidyti: Vaikyti muses nuo karvės. 3. šnek. paisyti, žiūrėti: Madas vaikyti sngr. vaikymas vaikytojas, vaikytoja dkt.
vaikytis - vaikytis, vaikosi, vaikėsi 1. -> vaikyti. 2. šnek. ieškoti, siekti: V. didesnio pelno. 3. lakstytis: Karvė vaikosi. vaikymasis.
vaikiukai - nėra toks didelis, kaip nedidelio formato arba kiek maža
vaikiukas - mažas vaikas
vaikiūkštis - vaikiūkštis vaikas.
vaikpalaikis - vaikpalaikis menkinamai netikęs vaikas, vaikagalys.
vaikscioti - vaikščio|ti, vaikščioja, vaikščiojo 1. judėti žingsniu, ėjinėti: Kūdikis jau vaikščioja. Vaikščioti pirštų galais. 2. poilsio ar kitais sumetimais šen ir ten eiti: Vaikščioti po kambarį, po mišką. Mes su juo ilgai vaikščiojome. 3. pastoviai ar dažnai eiti, lankytis: Vaikščioti į mokyklą, į teatrą, į paskaitas. 4. judėti, slankioti: Dirbant kra...
vaikste - pasenęs klaidžioti, klajoti b dvasia judėti matomoje forma atrodo C laivo padaryti bremsbergas judėti išilgai pėdos anksto žingsnius b ateiti arba lengvai arba lengvai c eiti pėsčiomis pratybų ar malonumas d eiti žingine vykdyti veiksmų ar gyvenimo būdą kursą atlikti sau elgtis
vaikstinejimas - vaikščioti su trumpais svyruojantis žingsnių mažamečio vaiko būdo pasivaikščioti Przechadzanie,
vaikstineti - vaikštinė|ti, vaikštinėja, vaikštinėjo džn. mžb. vaikščioti 2: vaikštinėja, lazdele pasiramsčiuodama. vaikštinėjimas vaikštinėtojas, vaikštinėtoja dkt. Žiūrėk: [vaikščioti].
vaikščiojantis - vienas veiksmas, kuris vaikšto paviršiaus būklę vyksta pėsčiomis
vaikščiojimas - vienas veiksmas, kuris vaikšto paviršiaus būklę vyksta pėsčiomis
vaikščiojimo - vienas veiksmas, kuris vaikšto paviršiaus būklę vyksta pėsčiomis
vaikščiosena - pėsčiomis arba juda pėsčiomis kojų judesių seką (pasivaikščioti, Atrodo, kad risčia bėgama be jokių, tempą, ar Canter) būdu, arklys, šuo juda į priekį būdu arba judėjimo ar pažangos greičio
vaikščioti - vaikščio|ti, vaikščioja, vaikščiojo 1. judėti žingsniu, ėjinėti: Kūdikis jau vaikščioja. Vaikščioti pirštų galais. 2. poilsio ar kitais sumetimais šen ir ten eiti: Vaikščioti po kambarį, po mišką. Mes su juo ilgai vaikščiojome. 3. pastoviai ar dažnai eiti, lankytis: Vaikščioti į mokyklą, į teatrą, į paskaitas. 4. judėti, slankioti: Dirbant kra...
vaikšteiva - vaikšteiva b. menkinamai kas vaikštinėja be darbo, daro pravaikštas, dykinėtojas.
vaikštikas - vaikštik|as, vaikštikė dkt. šnek. kas mėgsta vaikščioti, daug vaikščioja.
vaikštynė - Kėdutė su skyle kūdikiui pratintis vaikščioti.
vaikštinėjimas - vaikštinė́jimas. 1. → vaikštinėti 3: Nusibosta tas vaikštinė́jimas iš vieno galo į kitą. Vieta vaikštinė́jimų. Bažnyčion vaikščiot turime ne ant vaikštinė́jimų, … bet ant to, idant melstumbimės. 2. → vaikštinėti 4. 3. vaikštynės 2: Mokytinių vaikštinė́jimas po laukus gegužės mėnesėje. apvaikštinė́jimas. → apvaikštinėti 1. pavaik...
vaikštynės - vaikštynės dgs. organizuotas pasivaikščiojimas, eitynės: Jaunimo v.
vaikštinėti - vaikštinė|ti, vaikštinėja, vaikštinėjo džn. mžb. vaikščioti 2: vaikštinėja, lazdele pasiramsčiuodama. vaikštinėjimas vaikštinėtojas, vaikštinėtoja dkt. Žiūrėk: [vaikščioti].
vaikštinėtojas - kilnojamojo aktorius b Błąkający,, trampinio pasivaikščiojimais išardomi vežimo sukurta kaip mažas vaikas, kuris gali būti stumiama kėdė
vaikų - arba susijusių su pediatrija
vaikuotas - vaikuot|as, vaikuota turintis vaikų: Jos jau ir vaikai vaikuoti, tai kur bus jauna.
vaikuotis - vaik|uotis, vaikuojasi, vaikavosi turėti jauniklių, vesti (apie gyvulius): Karvė, ožka, kiaulė vaikuojasi. vaikavimasis.
vaikuti - (1) ypač jaunos vaikas; ypač kūdikiams (2) ypač jaunos gyvūnų b jauniausias per grupės 1 tai kaip kūdikis (elgesio) b kažkas, kad yra vienas specialus atsakomybė, pasiekimas, ar palūkanos Slengas moteris dažnai naudojamas Adresas B berniukas, mergaitė, vyras dažnai naudojami adresas asmens, daikto
vaikutis - vaikū́tis. vaikuitis 1: Kol tie vaikū́čiai buvo, ana ejo rinkdamos. Vaikū́čiuo pirštelis skauda. Du vaikūtẽliai tokie ben paliko.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž