V žodžiai puslapis 4

vaginti - vagin|ti, vagina, vagino vagimi vadinti, laikyti. vaginimas.
vagis - vag|is, vagies b. kas vagia: Nepagautas - ne vagis Laikykite vagį! Ta vagis pavogė. Sučiupti vagį. Didžių vagių niekas nekušina, mažuosius karsto (folkloras). vagie, kepurė dega! (folkloras).
vagystė - vagystė slaptas turto pasisavinimas.
vagišiauti - vagiš|iauti, vagišiauja, vagišiavo žr. vagiliauti.
vagišius - vagiš|ius, vagišė dkt. žr. vagilius.
vagiškai - , susijusių su ar charakteristika vagis, vagystė
vagiškas - vagišk|as, vagiška -> 2 vagis: Mirksi vagiškos akys. vagiškai prv.: vagiškai sėlinti Žiūrėk: [2 vagis].
vagių - skubėti, brūkšnys naudojamas tekančiu vandeniu Džiūgauk staiga liepsna ar paūmėjimas arba kaip atsiranda staiga
vagojimas - vagójimas. →. vagoti: 1. Pasėlių vagojimas yra vienintelė priemonė sudaryti takus vandeniui nubėgti. 2. Daba pats ropučių vagójimas. Salietrą reik sėti ant bulbių pryš vagójimą. apvagójimas. 1. →. apvagoti 2: Jeigu laukus kokio nors kaimo apvaro vaga su dviem juodais dvynais jaučiais ir dvynupuse artojas, tai toks apvagojimas apgina laukus nuo perkūnij...
vagonas - vagonas bėginio transporto traukiamas vežimas; jame esantys kroviniai ar keleiviai: Traukinio, tramvajaus v. Prekinis, keleivinis v. Kietasis, minkštasis v. Akmens anglių v.
vagone - kartu, ant, arba transporto priemonės viduje, automobilį ar laivo b arba į grupę, asociacijos ar organizacijos
vagonėlis - aa paprastai keturratė transporto priemonė vežti didelių gabaritų prekes ir išdarinėtos iš pradžių gyvūnų ba lengvesni specifiniu arklinis transporto priemonė kroviniams vežti ar keleiviai c žaliavinių universalas britų geležinkelio krovininis automobilis mažas keturratė transporto priemonė su atvira stačiakampio korpuso ir retroflex kalba žaisti ar naudo...
vagonetė - vagonetė vagonėlis sunkumams bėgiais vežioti.
vagonininkas - vagoninink|as, vagonininkė dkt. vagonų depo darbininkas.
vagotas - vagot|as, vagota 1. vagomis išvedžiotas: Vagotas laukas. 2. prk. raukšlėtas: Vagotas veidas. vagotumas.
vagoti - vago|ti, vagoja, vagojo 1. daryti ar atnaujinti vagas: Daržą, bulves vagoti Rugius vagoti (kad vanduo nubėgtų). 2. prk. raižyti: Vargas vagoja veidą raukšlėmis. vagojimas vagotojas, vagotoja dkt.
Vagotomija - vagotòmija [lot. vagus — klajojantis + gr. tomē— pjovimas], klajoklio nervo perpjovimo operacija.
Vagotonija - vagotònija [vagus + gr. tonos — įtampa], padidėjęs klajoklio nervo tonusas.
vagotuvas - vagotuvas, vagotuvas tech. padargas vagoms daryti.
vagutė - vagutė drėkinimo vaga, griovelis.
vahabitai - vahabìtai, vahabizmo sekėjai.
vahabizas - vahabiz‖as, islamo rel. polit. doktrina, atsiradusi XVIII a. Arabijoje; pradininkas — Muhamedas ibn Abd al Vahabas; ~o sekėjai kovojo už islamo grynumą ir papročių griežtumą; XIX a. Δ virto arabų feodalų ideologija; dabar — oficiali Saudo Arabijos ideologija.
vai - vai, vai jst. oi (skausmui, baimei, stebėjimuisi, kreipimuisi reikšti): Vai kas bus! Vai žirge, žirge, žirgeli mano! (d.). Vai man, vai man!.
Vaibašika - vaibãšika, ankstyvojo budizmo hinajanos krypties mokykla, kuriai būdinga naivusis materializmas, dialektikos elementai, sensualistinė pažinimo samprata.
vaidai - karti kartais konfliktų arba vaidai
vaidas - vaid|as nesantaika, barimasis, barnis: Iškilo tarp jų vaidas Šeimyniški vaidai.
vaideliotas - vaideliotas senoviškai vaidila, vaidilutis (ppr. prūsų).
vaideliotis - vaidelio|tis, vaideliojasi, vaideliojosi tarm. 1. bartis, rietis: Nelabai ir jie sutinka, dažnai vaideliojasi. 2. rodytis, vaidentis. vaideliojimasis.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž