V žodžiai puslapis 3

vadovėlis - vadovėlis mokymosi knyga: Lietuvių kalbos, istorijos, fizikos v.
vadovybė - vadovybė 1. vadovavimas. 2. vadovai, vadovaujantieji asmenys: Kariuomenės, universiteto, įmonės v.
vaduoti - vad|uoti, vaduoja, vadavo 1. gelbėti iš nelaisvės, nelaimės: Stokime šalies vaduoti vaduoja kits kitą nelaimėje. sngr.: vaduotis iš nelaisvės. prk.: vaduotis iš trupmenų, iš skliaustų (mat.). 2. dirbti pakeičiant, keisti, atstoti: Sūnus jau tėvą vaduoja. vadavimas vadavimasis vaduotojas, vaduotoja dkt.
vaduotojas - nustatyti laisvės nemokamai nemokamai (šalies) iš užsienio valdžios dominavimo atlaisvinti nuo kartu
vaduotpinigiai - vaduotpinigiai dgs. pinigai už išvadavimą.
vadus - vad|us, vadi lengvas vesti, pavadus: Bepigu vesti, kad karvė vadi.
vadzios - vadž|ios dgs. 1. virvės ar šikšnos pakinkytam arkliui valdyti: vadžias įtempti, atleisti. vadžių nenulaikysi. 2. virvė šieno ar šiaudų vežimui veržti.
vadžios - vadž|ios dgs. 1. virvės ar šikšnos pakinkytam arkliui valdyti: vadžias įtempti, atleisti. vadžių nenulaikysi. 2. virvė šieno ar šiaudų vežimui veržti.
vadžioti - vadžio|ti, vadžioja, vadžiojo 1. žr. vadelėti 1. 2. žr. vedžioti Žiūrėk: [vadelėti] [vedžioti].
vaflinė - vaflinė vaflių keptuvė: Elektrinė vaflinė vaflin|is, vaflinė -> vaflis: Vaflinė tortas.
vaflinis - vaflin|is, vaflinė -> vaflis: Vaflinis tortas.
vaflis - vaflis plonas sausas tešlainis su languotais įspaudais.
vaga - vag|a 1. arimo griovelis: Ariant dvejetu, vienas arklys eina vaga, antras antvagiu. Bulvės sodinamos į vagas. 2. vagotuvu, kauptuvu padaromas gūbrelis: vagas, vagutes daryti. Apkaupti, nukasti, ravėti bulvių vagą. 3. upės takas: Nemuno vaga 4. prk. kas panašu į griovelį, raukšlė: Arklys kad nupenėtas, net vaga eina per nugarą. Galvos smegenų vagos. Sena vaga eit...
vagantai - vagántai [lot. vagantes — klajojantys], vid. amžių Europos klajojantys aktoriai (dainininkai, pasakotojai); vaidino lot. kalba.
vagavarys - vagavarys folkloras, artojas.
vagelė - forma, srautą ar perkelti šautuvų apversti cursorily nykščio
vagelis - vagelis mžb. kuolelis, kaištelis.
vagenburgas - vãgenburgas [vok. Wagen — vežimas + Burg — tvirtovė], įtvirtinimai iš kar. gurguolės vežimų priešo atakai atremti; vartotas senovėje ir vid. amžiais.
vagi - vagi dll. štai, antai (pabrėžiant): V. kur jis stovi! V., v. žiūrėk!.
vagiantis - imtis turtą kitai neteisėtai ir ypač kaip nuolatinės ar įprastos praktikos, slapta, nepastebimai, palaipsniui, arba netikėtai ateiti arba eiti vogti ar bandyti pavogti bazę, imtis ar tinkama neturint tam teisės ar palikti ir ketinant išlaikyti arba naudoti neteisėtai
vagies - , susijusių su ar charakteristika vagis, vagystė
vagiliauti - vagil|iauti, vagiliauja, vagiliavo būti vagiliumi, vaginėti. vagiliautojas, vagiliautoja dkt. vagiliavimas.
vagiliavimas - pavogti, ypač pavogti nemačiomis nedideliais kiekiais ir dažnai vėl ir vėl
vagilius - vagil|ius, vagilė dkt. smulkių daiktų vagis.
vagina - , kanalas Moteris žinduolis, kuris veda iš gimdos išorės lytinių organų kanalo kanalo angą, kuri yra panaši funkcija ar vietos į makštį ir atsiranda įvairių gyvūnų, išskyrus žinduolius
vaginėti - vaginė|ti, vaginėja, vaginėjo džn. mžb. vogti. vaginėjimas.
Vaginitas - vaginitas [lot. vagina — makštis], makšties uždegimas, kitaip ↗ kolpitas.
vaginizmas - vaginìzmas, patologinis, dažn. skausmingas, moters tarpvietės raumenų susitraukimas.
Vaginoskopija - vaginoskòpija [vagina + ↗...skopija] ↗ koloskopija.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž