T žodžiai puslapis 3

tadžikų - Persų kalba etninės grupės gyvena Afganistano Tadžikija, narys, ir aplinkinėse teritorijose Centrinėje Azijoje Persijos formą kalbėjo tadžikai
taedium_vitae - taedium vitae [sk. tedijum vite; lot.], pasibjaurėjimas gyvenimu, persisotinimas, nuobodulys.
tafonomija - tafonòmija [gr. taphos — kapas, palaidojimas + nomos — įstatymas, dėsnis], mokslas, tiriantis iškastinių organizmų radaviečių susidarymą.
tafta - Lo * ra * Ar \ lə-RA-(ˌ) Ar \ 1860-1936 Am. skulptorius
tai - tai jng. 1. rodant ryšį su sąlygos, laiko ir kt. aplinkybės šalutiniu sakiniu (poroje su jei, kai ir kt.): Jei duos, t. imsiu. Kai nori miego, t. ir ant akmens minkšta. 2. kartojamas, išvardijant panašius ar priešingua dalykus: T. vienas, t. kitas ateina. T. juokiasi, t. verkia 2 tai dll. 1. pabrėžiant intensyvų veiksmą (ppr. su kad): Kad davė, t. davė! T. kad g...
taidzi - taidzi [< kinų k.], kinų filosofijoje — didžioji riba, pradinis visų reiškinių ir daiktų atsiradimo etapas.
taifūnas - taifūnas Ramiojo vandenyno vakarų pakrantės uraganas su liūtimi.
taiga - taig|a Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų spygliuočių miškų masyvas: Medžiojome taigoje.
taigi - taigi dll. vartojama žodžių junginiui ar žodžiui pabrėžti: T. matai, kad ne taip. T. jis nusprendė keliauti.
taika - taik|a taikūs santykiai, padėtis, kai nėra karo, kivirčų: taikos sutartis. Siekti taikos. Išlaikyti, garantuoti taiką. Gyventi taikoje.
taika! - ramybės būsenoje arba tyliai, kaip bendruomenei, kuri numatyta pagal įstatymą ar paprotį nuo pilietinių neramumų ba valstybės saugumo ar viešosios tvarkos laisvei
taikdarys - tas, kuris daro taiką, ypač derinant šalių, kurios neatitinka
taikiai - taikiai prv. -> taikus: T. nusiteikęs žmogus.
taikiklis - taikiklis įtaisas ant vamzdžio drūtgalio taikyti.
taikymas - taikant (1) pradėti naudoti aktą, veiksmas
taikinamasis - gauti (kaip prestižas) malonus aktų suderinama suderinti nuraminti
taikingas - taiking|as, taikinga pasižymintis taikumu: Taikingas žmogus. taikinga politika. taikingai prv.: taikingai kalbėti. taikingumas.
taikingumas - taikingi 1 nekonfliktišką konflikto, susijaudinimas, ar neramumus ramioje, ramiame arba su valstybės ar laiko jėgą smurto ar neturi taikos
taikinimas - būti suderinti Romos katalikų atgailos sakramento būklę, suderinti veiksmai
taikinimasis - būti suderinti Romos katalikų atgailos sakramento būklę, suderinti veiksmai
taikinys - taikinys daiktas, taškas, į kurį taikoma šaunant.
taikinti - taikin|ti, taikina, taikino šalinti nesutarimus, daryti taiką, taikyti. sngr. taikinimas taikintojas, taikintoja dkt.
taikintis - gauti (kaip prestižas) malonus aktų suderinama suderinti nuraminti
taikintojas - atkurti draugystės ar harmonijos
taikyti - taik|yti, taiko, taikė 1. stengtis užimti ginklo padėtį, iš kurios būtų galima kliudyti taikinį: Taikyti į bėgantį kiškį. 2. šalinti nesutarimus, daryti taiką: Jis juos taikė, bet nesutaikė. sngr.: Jis nori taikytis. 3. derinti, tinkinti: Akinius prie akių taikyti sngr.: Reikia taikytis prie krašto papročių. 4. turėti praktinę reikšmę, naudoti praktiko...
taikytis - taik|ytis, taikosi, taikėsi 1. -> taikyti. 2. atsitikti, pasitaikyti: Visokių žmonių taikosi sutikti.
taikytojas - atkurti draugystės ar harmonijos
taikliai - taikliai prv. -> taiklus.
taiklumas - taiklùmas. → taiklus: 1. Šaudymo taiklùmas. Kaip neišbandysi rankos taiklumo, nepaleidęs sniego gniūžtės į medį, namo sieną? Šaudant iš judančio šarvuočio taiklumas nedidelis. O taiklumėlis šautuvo! 2. Nepaprastas buvo jo žodžių ryškumas ir taiklumas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž