Žodžių vilda reikšmės

vila - vila vasarnamis.
valda - vald|a 1. valdomas nejudamasis turtas: Turėti teisę į pusę namų valdos. Namų valda (gyvenamieji namai su visais pagalbiniais pastatais). Asmeninė valda 2. valdomas kraštas: Kolonijinė valda.
dvivalda - dvivalda dvivaldystė.
savivalda - savivalda 1. teis. teisė savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus: Vietos s. Ribota s. Visuomeninė s. 2. žr. savitvarda.
vilanas - baudžiauninkas nerangių asmuo sąmoningas stačiokas niekšas ar baudžiamosios pobūdis istorija ar žaisti, kuris prieštarauja tam tikros blogio ar pasunkėjęs kaltinamas herojus vienas
vilgalas - vilgalas vilgomasis skystis.
perpilda - padengti arba jei vandens užplūsti srautą kraštų sukelti perpildymo srautą ribų užpildyti erdvę gebėjimų ir plisti už jos ribų
išmalda - išmald|a išmelsta, iš pasigailėjimo duodama dovana: Duoti kam išmaldą (išmaldos). Prašyti ką išmaldos.
malda - malda bažn. tam tikras kalbamas ar skaitomas tekstas, kuriuo kreipiamasi į Dievą ar šventąjį; tokio teksto kalbėjimas ar skaitymas.
gelda - geld|a 1. skobtas pailgas indas; jame telpantis kiekis: geldoje plauna marškinius. Pilna geldelė tešlos. 2. lovys.
balda - bald|a šnek. 1. baldymasis, trankymasis: Su ratais važiuoti gruodu didelė balda 2. prk. vargas, rūpestis: Ne tiek naudos, kiek baldos (folkloras).
švebelda - švebeld|a b. šnek. kas švebeldžiuoja, neaiškiai kalba, šveplys: su tokiu švebelda sunku susikalbėti.
vilgti - vilg|ti, vilgsta, vilgo truputį šlapti, drėkti: Suvilgyk duonos, tegu vilgsta. vilgimas.
skalda - skald|a kuop. 1. stat. gana smulkiai suskaldyti akmenys, plytos: Storas skaldos sluoksnis. Skaldą pila ant plento. Akmenų, plytų skalda 2. geol. uolienų apysmulkių aštrių nuotrupų sankaupa.
Izolda - Airijos princesė vedęs karaliaus Cornwall ženklas ir mylimas Tristram Bretanės karalius dukrą ir žmona Tristram
viliojamas - įtikinti nepaklusnumo ar neištikimybės klaidiname paprastai įtikinimo ar melagingus pažadus, atlikti fizinį gundymo patrauktų lytinių santykių pritraukti
naktibalda - naktibald|a b. kas naktimis vaikščioja, kelia triukšmą, trankosi, baldosi: Per tuos naktibaldas nė pamiegoti negali.
viliojantis - pritraukti meistriškai arba sumaniai arba žadina viltį ar noro vilioja
vilgyti - vilg|yti, vilgo, vilgė drėkinti, šlapinti: Siūlą vilgyti Vilgyti vandeniu kaktą. Gerklę alumi vilgyti (gerti alų). Lietus vilgė žemę. sngr. vilgymas vilg|ti, vilgsta, vilgo truputį šlapti, drėkti: Suvilgyk duonos, tegu vilgsta. vilgimas.
pabalda - pabalda b. padauža, nenuorama: Tai p. - nenusėdi namuose.
kabalda - 1. šnek. nerangus, nevikrus žmogus ar gyvulys. 2. šnek. šlubis. 3. šnek. išklibęs, sulūžęs daiktas, griozdas (pvz.: stalas); kabaldom, kabaldomis prv. šnek. šuoliais: Bėgti kabaldom. Arklys kabaldom lekia.
vilbėti - vilbė|ti, vilba, vilbėjo čiulbėti: Čiulba vilba girelės paukšteliai (d.). vilbėjimas.
vilbinti - vilbin|ti, vilbina, vilbino šnek. 1. vilioti, žadinti: Vaikus vilbina žaislais. 2. atidėlioti grąžinti, delsti: Su skola jis vis vilbina. vilbinimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž