Žodžių veikti reikšmės

veikti - veik|ti, veikia, veikė 1. reikšti energiją, užsiimti kuo, dirbti, daryti: Ką veikia jūsų vyrai? Jis dabar nieko neveikia. Ką mes veiksime su tuo daiktu? veikiančioji armija. veikiamieji dalyviai (gram.). veikiamoji rūšis (gram.). 2. būti nesugedusiam: Mašina tebeveikia, nesugedusi. Telefonas neveikia. Protas neveikia. 3. daryti poveikį: Triukšmas veikia žmogų,...
apveikti - veĩkti,-ia, -ė1. imtis kokių veiksmų, darbų, daryti:Ką veikì? – Bevargstu Ką veikęs? Prastą veikiu Ką danguj beveikia mano tėveliai? Be pinigo nieko tenai neveĩksite Tau čia nėra ko veĩkti Ji kažką paslaptomis veĩkia Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksì ...
išpeikti - išpeik|ti, išpeikia, išpeikė nepalankiai vertinti, pasakant neigiamas ypatybes: Išpeikė mano darbą. išpeikimas.
iškeikti - iškeik|ti, iškeikia, iškeikė išvadinti piktais žodžiais, išplūsti: Visaip jis juos iškeikė. sngr.: Išsiplūdo, išsikeikė vienas kitą. iškeikimas.
apkreikti - kreĩkti,-ia, -ė, kréikti 1. kloti tvarte gyvuliams po kojų, kad nebūtų šlapia:Kreĩk staldus su trakiniais šiaudais Su tais popieriais(senais popieriniais pinigais), kurie mums beliko, galėsime kiaules kreikti Tvartus kreĩkti šiaudais, šakoms A kreikì, a nekreikì – kai šlapia tam tvarte, teip šlapia Kai srut...
iškreikti - iškreik|ti, iškreikia, iškreikė iškloti, išskleisti: Iškreikti tvartą šiaudais. iškreikimas.
iškoneveikti - iškoneveik|ti, iškoneveikia, iškoneveikė išplūsti: Ji mane visaip iškoneveikė. iškoneveikimas.
isvykti - išvyk|ti, išvyksta, išvyko leistis į kelionę, iškeliauti: Išvykti į sostinę. išvykimas.
atvykti - vỹkti,-sta, -o 1. pėsčiomis ar kokia susisiekimo priemone leistis į kelionę, keliauti (ppr. į kokią tolesnę vietą):Ans vỹko tuo keliu, t. y. važiavo Vỹkti į ligoninę, į naują vietą, į parodą Vỹkti pas tėvą Tuojau vykstù jo pasveikinti Kur dabar vykstì? Ar pasiruošęs namo vỹktie? Į tas vesel...
atlikti - lìkti,liẽka (liẽkti, liẽkta liẽksta liẽkčia liñka liẽnka liẽksna, liẽkma liẽksma, liẽkna ), lìko (liẽko) 1.būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti:Vienai viena likaũ namie, visi išėjo Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lie...
aptikti - tíkti,tiñka (tiñkma teñka ), 1. būti atitaikytam, tinkamam, geram:Tie akilioriai man netiñka prie akių(nematau su jais) Raktai netiko į spyną Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui O jis tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vien...
apnikti - nìkti,niñka, -o nỹkti, -sta, -o1. smarkiai, skubiai imtis, kibti ką daryti:Ninkù į darbą pasilikęs, t. y. skumbu Vaikai ninka tėvą veltai gaivinti Ans nìko rašyti 2.neduoti ramybės, pulti:Ninka į tą vaikį mergos, t. y. puola antnìkti užsipulti, prispirti:Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspado...
išsikeikti - išsikeik|ti, išsikeikia, išsikeikė daug keiktis.
ištikti - ištik|ti, ištinka, ištiko 1. pagauti, užklupti: Jį infarktas, liga ištiko. 2. pakilti, užeiti: Audra jūroje ištiko. 3. užgauti: ištikta akis.
išnykti - išnyk|ti, išnyksta, išnyko 1. nustoti buvus, pradingti: Daug žvėrių jau visai išnyko. Bitės žiemą išnyko (išmirė). išnyko kaip pernykštis sniegas (folkloras). 2. pasitraukti iš akivaizdos: Išnyk iš čia greičiau! išnykimas.
išlikti - išlik|ti, išlieka, išliko 1. išsilaikyti, nežūti, nedingti: išlikę įvykių pėdsakai. sngr.: Vienas išsiliko gyvas. 2. išsilaikyti tokioje pat būklėje: Išlikti sausam, sveikam. išlikimas.
išdykti - išdyk|ti, išdyksta, išdyko imti nerimtai elgtis, išlepti, pasileisti: išdykęs vaikas. išdykimas.
atitikti - tíkti,tiñka (tiñkma teñka ), 1. būti atitaikytam, tinkamam, geram:Tie akilioriai man netiñka prie akių(nematau su jais) Raktai netiko į spyną Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui O jis tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vien...
dykti - dyk|ti, dyksta, dyko darytis išdykusiam, pasileidusiam: Vaikas be darbo dyksta. dykimas.
išpuikti - išpuik|ti, išpuiksta, išpuiko pasidaryti puikiam, išdidžiam: Jis labai išpuiko. išpuikimas.
išplikti - išplik|ti, išplinka, išpliko 1. pasidaryti vietomis plikam: Puodas išpliko (emalis išbyrėjo). Kailiniai išpliko (vilna numuko). 2. vietomis išgesti, išnykti: Rugiai išplikę (išnykę). 3. nudegti, susižaloti karštu vandeniu ar garais: Gerklė išpliko. Bėga kaip akis išplikęs (greitai). išplikimas.
išpaikti - išpaik|ti, išpaiksta, išpaiko 1. pasidaryti paikam, išvkaišti. 2. išlepti, išdykti: išpaikęs vaikas. išpaikimas.
iškrikti - iškrik|ti, iškrinka, iškriko išsklisti, išsiskirstyti: Be piemens banda iškriko. iškriko kaip žvirbliai, katiną pamatę (folkloras). iškrikimas.
išdrykti - išdryk|ti, išdryksta, išdryko 1. ištįsti, išsidriekti: išdryko siūlai per visą aslą. 2. prk. greitai išaugti: išdrykęs kaip žardas. išdrykimas.
atsitikti - atsirasti atsitiktinai dažnai naudojami su juo
atsilikti - vienas, kad atsilieka arba yra paskutinė, aktas ar atsilieka b lyginamąją lėto arba uždelsimą C (1) padengimo suma arba laikas, per kurį atsilieka toliau (2) laiko, ypač tarp susijusių įvykių ar reiškinius intervalas veiksmų erdvę sąlyga atidarymo kulka atsilieka (kaip rutuliukai ar biliardą) paprastai ilgai varyti kamuoliuką į duobutę, į kurią pataiko į s...
apsirikti - patenka į nuodėmę arba nuklydusius b, kad klaidos liapsusas c, kad ateiti į tikėjimo kelionę į vaikščiojimą ar bėgiojimą į netvirtai vaikščioti arba Niezgrabnie b, kalbėti arba veikti, nenorinčioms ar menkas, taip, ateis netikėtai ar kliūtis tikimybė
drykti - dryk|ti, dryksta, dryko 1. driektis, tįsti: Seilės dryksta iš burnos. dryksta šiaudai iš vežimo. 2. prk. greitai augti, tįsti: Duktė drykte dryksta. drykimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž