Žodžių vaselis reikšmės

vekselis - vekselis fin. skolos dokumentas.
parselis - paršel|is 1. mažas (ppr. žindomas, girdomas) paršas: Kiaulė jau su paršeliais. 2. b. prk. niek. nesubrendęs, mažai išmanantis žmogus: Jauna paršelis nutekėjo.
Marselis - miestas
stakselis - išilgas burė iškelta buvimo žr. iliustraciją bures
buselis - įvairių vienetų sauso talpos - svorio lentelę konteineris, turintis Bushel didelis kiekis
ūselis - ūsel|is bot. darinys augalui prisitvirtinti prie atramos: Raityti ūseliai.
apiplyselis - apiplyšėl|is, apiplyšėlė dkt. kas apiplyšęs, nudriskęs.
triselis - sulenkta išilgas burė gafelio ir iškelta ant apatinės stiebo arba mažas stiebo glaudžiai už borto
topselis - kitą aukščiau pačiame apatiniame išplaukė ant stiebo bures kvadratinių įtaisyti laivo bures nustatytas didesnis ir kartais gafelio įtaisyti laivo išilginis
pasėlis - pasėl|is pasėlis.
droselis - dròselis 1.varinės vielos ritė, turinti didelį induktyvinį pasipriešinimą, jungiama į elektros tinklą kintamos srovės jėgai reguliuoti ir kaip filtras:Droselio varža kintamajai srovei daug kartų didesnė negu nuolatinei 2.vožtuvas vandens, garų ir dujų leidimui vamzdžiais reguliuoti.
atsėlis - atsėl|is 1. to paties augalo pasėlys toje pačioje dirvoje: Morkos atsėlio nebijo. 2. pasėlys vietoj išgedusio ar labai prasto pasėlio: Koks geras avižų atsėlis.
forstakselis - pirmagalys arba laivapriekio laivo buvimas iš fokstiebis
Briuselis - Miestas * Belgijos
antsėlis - antsėlis kas pasėta ant kito sėjimo.
išvisėlis - išvisėl|is, išvisėlė dkt. išsigimėlis, išgama.
nudvėsėlis - nudvėsėl|is, nudvėsėlė dkt. šnek. menkas, liesas žmogus ar gyvulys.
įsėlis - įšėl|is įšėlimas, įniršis: įšėlio pagautas, puolė priešą.
išdvėsėlis - išdvėsėl|is, išdvėsėlė dkt. išdvasa, dvasna, nuodvasa.
apsiblausėlis - apsiblausėl|is, apsiblausėlė dkt. kas neišsimiegojęs, apsnūdėlis.
debesėlis - gerai matomas kondensuotu garų dalelių masė (vandens ar ledo), sustabdytas vienos planetos atmosferoje (žemės) arba mėnulis kažką panašaus ar tai rodo, kad tariamas kabėti ore kaip aa šviesos Filmai, putlus, ar Banguotos masės debesis
įgrisėlis - įgrìsėlis,-ė tas, kas įgrįsta, nusibosta:Eik sau, įgrisėli!
priešsėlis - priešsėlis augalai, auginami prieš kitus augalus: Žirniai - puikus p. rugiams.
ištįsėlis - ištįsėl|is, ištįsėlė dkt. kas ištįsęs, aukštas, laibas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž