Žodžių vėliava reikšmės

vėliava - vėliav|a audeklo gabalas, vartojamas kaip simbolis, žymuo, ženklas: Valstybės vėliava Tautinė, trispalvė vėliava Pulko vėliava Pakelti, nuleisti vėliavą. vėliavos plevėsuoja. Iškeltos vėliavos plakasi vėjyje. prk.: Taikos vėliava.
vėliavos - bet iš įvairių Monocotyledonous augalai su ilgais ensiform palieka kaip rainelės, ypač laukinių rainelės b ajeras išskirtiniu dizainu, kuris yra naudojamas kaip simbolis (tautos) audinio dažniausiai stačiakampio formos gabalas, kaip signalizavimo įtaisas, arba kaip apdaila kai kurių šunų (yra seteris ar skalikas) uodega, taip pat ilgai plaukai pakraščio šuns uo...
vėliau - vėliau prv. paskiau: V. pasakysiu. V. nieko negavo.
vėliausias - archajiškas paskutinis naujausias vėliau priimtinas laiko paprastai naudojamas ne vėliau kaip kažkas, kad yra naujausi arba šiuo metu madinga fraze
vėliausiai - archajiškas paskutinis naujausias vėliau priimtinas laiko paprastai naudojamas ne vėliau kaip kažkas, kad yra naujausi arba šiuo metu madinga fraze
vėliavininkas - vėliavinink|as, vėliavininkė dkt. 1. kas neša vėliavą, vėliavnešys: Visų priekyje žygiavo vėliavininkai. 2. vėliavininkas istor. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karo pareigūnas.
vėliavėlė - vėliavėl|ė maža audeklinė ar popierinė vėliava duoti ženklui arba papuošti: Traukinio palydovo vėliavėlė Salę papuošti vėliavėlėmis.
vėliavnešys - vėliavneš|ys, vėliavnešė dkt. žr. vėliavininkas 1 Žiūrėk: [vėliavininkas].
veliarizuotas - veliarizúot‖as [↗ veliarizacija], lingv. paveiktas veliarizacijos; ~i (kietieji) priebalsiai priešinami palatalizuotiems ir sudaro su jais fonemų poras.
veliarizacija - veliarizãcija [lot. velaria — minkštojo gomurio], priebalsių kietinimas, kurį sukelia liežuvio nugarėlės užpakalinės dalies pakilimas prie minkštojo gomurio.
veliarinis - sudaryta su liežuvio lietimo atgal arba šalia minkštojo gomurio
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž