Žodžių uzlaikyti reikšmės

uzlaikyti - užlaikyti, užlaiko, užlaikė 1. neleisti daryti, suturėti: Kas gali jį namie u.? 2. sustabdyti: Molis užlaiko vandenį. sngr.: Čia šiluma prastai užsilaiko. už (si) laikymas.
sulaikyti - sulaiky|ti, sulaiko, sulaikė 1. suturėti, neleisti patekti: Vartininkas sulaikė sviedinį. 2. neleisti eiti, išeiti; sustabdyti: sulaikykite juos, tegu dar neina. Sulaikyti traukinį. Upės tvora nesulaikysi (folkloras) . 3. sutrukdyti kokį vyksmą: Tinimą sulaiko šaltas vanduo. Sekė, sulaikiusi kvapą. Sunkumai mūsų nesulaikys. sngr.: Vos susilaikiau nepargriuvęs....
nulaikyti - nulaikyti, nulaiko, nulaikė pajėgti išturėti, suvaldyti: Negaliu arklių n. Vaikas jau galvą nulaiko. sngr.: Nenusilaiko ant kojų. nusilaikymas.
laikyti - laikyti, laiko, laikė 1. turėti neleidžiant kristi ar ištrūkti: Rankoje lazdą laikyti Vaiką laikyti už rankos. Laikyti arklį už pavadžio. 2. turėti naudai: Laikė krautuvę. Laikė berną, mergą, nuomininkų. Ūkis laiko daug karvių. Avis laikome vilnoms. Sodą, bičių laikyti Šuo laikomas loti. 3. duoti pragyvenimą: Vaikai laiko tėvus. 4. turėti padėjus,...
užlaikyti - užlaikyti, užlaiko, užlaikė 1. neleisti daryti, suturėti: Kas gali jį namie u.? 2. sustabdyti: Molis užlaiko vandenį. sngr.: Čia šiluma prastai užsilaiko. už (si) laikymas.
susilaikyti - susil|aikyti, susilaiko, susilaikė 1. -> sulaikyti. 2. nepareikšti savo nuomonės balsuojant: Kiek balsuojant susilaikė? 3. atsisakyti, susiturėti: Sunku susilaikyti nuo rūkymo. susilaikymas.
islaikyti - išlaikyti, išlaiko, išlaikė 1. atsispirti veikiančiai jėgai; išturėti: Išlaikyti arklį už pavadžio. Virvė išlaikė tokį svorį. 2. duoti pragyvenimą, lėšas: Savo tėvus išlaikyti sngr.: Tegu tik jis pats išsilaiko. 3. išsaugoti sveiką: Obuolius išlaikiau ligi žiemos. Linų spalvą galima išlaikyti prk.: Išlaikyti paslaptį. sngr.: Namas puikiai išsi...
palaikyti - palaik|yti, palaiko, palaikė 1. kiek laikyti (rankoje ir pan.): palaikyk sviedinį. palaikyk šunį, kad nepultų. 2. neleisti išnykti ar susilpti: Oras palaiko degimą. Palaikyti tvarką ir švarą. Palaiko ryšius su namiškiais. 3. ilgai tverti, trukti: Dar palaikys šita tavo striukė. sngr.: Giedra dar pasilaikys. 4. leisti pabūti: palaikyk vaiką šį vakarą. palaiky...
atlaikyti - laikýti,laĩko, laĩkė 1. turėti, kad nenukristų, neištrūktų:Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę Laikýti kūdikį ant rankų Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Šuo laĩko dešrą dantyse Aš laikau juos atkišęs: kaip tik duok, aš tuojau – še Jis laikė už parankės ...
uzlaikymas - užlaikymas -> užlaikyti.
prilaikyti - pril|aikyti, prilaiko, prilaikė 1. šiek tiek sulaikyti, priturėti: Išvažiavęs į plentą, tėvas prilaikė arklį. Kepurę prilaikyti, kad vėjas nenuneštų. Prilaikyti smunkančias kelnes. prk.: Kvapą, juoką prilaikyti sngr.: Eina, tvoros prisilaikydamas. 2. duoti vietą ir sąlygas gyventi: Seniau žmonės žalčių prilaikydavę. sngr.: Šiame ežere prisilaiko gul...
perlaikyti - perlaik|yti, perlaiko, perlaikė per ilgai išlaikyti: perlaikiau pyragus krosnyje. perlaikė apšviestą plokštelę fotografuodamas. perlaikymas.
išlaikyti - išlaikyti, išlaiko, išlaikė 1. atsispirti veikiančiai jėgai; išturėti: Išlaikyti arklį už pavadžio. Virvė išlaikė tokį svorį. 2. duoti pragyvenimą, lėšas: Savo tėvus išlaikyti sngr.: Tegu tik jis pats išsilaiko. 3. išsaugoti sveiką: Obuolius išlaikiau ligi žiemos. Linų spalvą galima išlaikyti prk.: Išlaikyti paslaptį. sngr.: Namas puikiai išsi...
pasilaikyti - pasil|aikyti, pasilaiko, pasilaikė 1. -> palaikyti. 2. galėti išbūti vietoje: Vaikas jau ir ant arklio pasilaiko. 3. pragyventi, verstis: Jis pasilaiko gerai. pasilaikymas.
nesilaikyti - eiti toli palikti b mirti nusisukti nukrypti
atsilaikyti - daryti save taip, kad būtų neutralizuoti arba nugalėti
prisilaikyti - turėti ar turėjimui ar turėti kieno žinioje
neišlaikyti - suteikti įsiskolinimas gauti įsiskolinimas arba būtų
išsilaikyti - turėti ar turėjimui ar turėti kieno žinioje
nebesilaikyti - pereiti kursą tęsti
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž