Žodžių uzbaigti reikšmės

uzbaigti - užbaig|ti, užbaigia, užbaigė 1. pabaigti: Užbaik pirštinę adyti. sngr.: Užsibaigė darbai. 2. numarinti, nukamuoti: Tas dusulys mane užbaigs. sngr. užbaigimas.
nubaigti - nubaig|ti, nubaigia, nubaigė visai pabaigti: Palauk, tuoj nubaigiu darbą, pašnekėsim. Nubaigė jis savo gyvenimą. nubaigimas.
baigti - baig|ti, baigia, baigė 1. eiti, varyti prie galo (erdvės ar laiko atžvilgiu): Skynimas baigia mišku augti. Vaikas baigia trečius metus. Baigti mokslą. Baigti darbą (dirbti). sngr.: Pavasaris, šalnos jau baigiasi. Miškas, kelias baigiasi. Pamokos jau baigiasi. Žodis baigiasi galūne. Viskas gerai, kas gerai baigiasi. 2. varginti, kamuoti: Jį vargai baigia. baigimas.
užbaigti - užbaig|ti, užbaigia, užbaigė 1. pabaigti: Užbaik pirštinę adyti. sngr.: Užsibaigė darbai. 2. numarinti, nukamuoti: Tas dusulys mane užbaigs. sngr. užbaigimas.
uzbaiga - visų būtinų dalių, elementų, ar veiksmus,
uzbaigimas - visų būtinų dalių, elementų, ar veiksmus,
nusibaigti - nusibaig|ti, nusibaigia, nusibaigė 1. nudvėsti: Kuinas nusibaigė. 2. šnek. numirti: Pirmiau nusibaigsi, nekaip savo darbą pabaigsi. 3. sulysti, sunykti: Po ligos jis atrodo labai nusibaigęs. nusibaigimas.
isbaigti - išbaig|ti, išbaigia, išbaigė visai baigti ką daryti (iš vidaus): Išbaik sriubą valgyti. sngr.: Jau išsibaigė miltai. išbaigimas.
pabaigti - pabaig|ti, pabaigia, pabaigė padaryti iki galo, visai baigti: Pabaigiau valgyti. Ne tas vyras, kurs pradeda, bet kurs pabaigia (folkloras). sngr.: Jau pasibaigė miltai. Pasibaigė šventės. pabaigimas.
uzbaigtumas - terminas 2, 4
užsibaigti - taikoma tik tam tikra riba (su tašku arba linija); ypač pasiekti Terminus suformuoti pabaigą baigtis laiku nutraukti arti
pribaigti - pribaig|ti, pribaigia, pribaigė 1. baigti daryti iki galo: Pribaik skalbti, pavargau. sngr.: Prisibaik pilti stiklinę. 2. padaryti galą gaištančiam: Pribaigė sergantį gyvulį. 3. prk. privarginti, prikamuoti: Skolos pribaigia žmogų. sngr.: Prisikamavau prisibaigiau, ten dirbdama. pribaigimas.
išbaigti - išbaig|ti, išbaigia, išbaigė visai baigti ką daryti (iš vidaus): Išbaik sriubą valgyti. sngr.: Jau išsibaigė miltai. išbaigimas.
apibaigti - baĩgti,-ia, -ė1. eiti, varyti prie galo, pabaigos:Skynimas baigia mišku augti Baigiù šienauti Jau pašarą baigiù Baigiu darbą Kad pradėjai, tai ir baik Dar turiu daržo kraščiuką, baigiamą kaupuot Vaikas baigia trečius metus Senis baĩgia savo dienas Tėvelis tenai ir savo amžių baĩgė Pasakiau, ir baigta Pasakiau, ...
uzbaigiamasis - baigiamoji dalis (kalboje) uždaromas spraga (kaip drabužių straipsnis) šalių susitikimas, skirtas nekilnojamojo turto sandorį oficialiai perkeliant pavadinimą
pasibaigti - pasibaig|ti, pasibaigia, pasibaigė 1. -> pabaigti. 2. sunykti, sumenkėti: Tas žmogus jau visai pasibaigęs.
išsibaigti - ištuštinti pagrindinės medžiagos sumažinti ženkliai kiekį, kiekis, galia, arba tokią vertę, kuri arba kuris
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž