Žodžių uoge reikšmės

guogė - guogė menkinamai galva.
drauge - drauge prv. 1. kartu, krūvoje: Eik su manimi d. Visi d. (vienoje vietoje) gyvename. 2. vienu metu: D. pasigirdo ir trenksmas, ir šauksmas.
katuogė - katuogė bot. panašus į avietę laukinis vaiskrūmis (Rubus saxatilis); jo raudona rūgšti uoga.
juodligė - juodligė 1. vet. epideminė gyvulių liga, nuo kurios pajuosta kraujas (anthrax). 2. biol. augalų liga - žalsvai juodos apnašos.
gervuogė - gervuogė bot. erškėtinių šeimos laukinis dygliuotas vaiskrūmis, vedantis į avietę panašius tamsiai mėlynus, raudonus arba juodus rūgščius vaisius (Rubus); jo uoga: Paprastoji g. (R. caesius).
kadaguogė - kadaguogė kadagio uoga.
kaugė - kaug|ė didelė javų ar šiaudų krūva, nedidelis kūgis: Krauna šieną į kauges.
jungė - jungė 1. tech. jungiamoji detalė: Bėgių jungė 2. bot. dulkinės dalis, jungianti pusdulkines jung|ti, jungia, jungė 1. sieti: Jungė virvės galus. Tiltas jungė abu krantus. jungiamasis audinys (anat.). jungiamasis balsis (gram.). 2. telkti į draugę, vienyti: Jungė jėgas. sngr.: jungtis į sąjūdį. 3. dėti jungą (jaučiams): Jautelius jungiau, vagužę variau (d...
ilgauodegė - aa kareivis, kuris vykdo ir meta granatos ba nario specialaus pulko ar korpuso anksčiau ginkluoti granatos, bet įvairių giliavandenių žuvų (šeimos Macrouridae), kurie yra susiję su cods ir ištęsti smailėjanti kūną ir suspausto nurodė uodegą
arkliauogė - arkliauogė žr. meškauogė.
eklogė - eilėraštis, kurį piemenys Converse
erškėtuogė - erškėtuogė erškėčio vaisius, uoga.
gumbligė - gum̃bligė tokia augalų liga:Vyšnios dažnai serga gumblige Kopūstai, auginami kasmet tame pačiame sklypelyje, suserga gumblige Gumbligė atsiranda, kai žemėje trūksta kalkių 2. vidurių liga, skausmai, gumbas.
geltligė - geltligė gelta (liga).
kaulaligė - kaulaligė kaulų liga, sausgėla.
greitligė - greitligė žr. greitoji.
cukraligė - cukraligė cukrinis diabetas.
bigė - bigė šnek. 1. bukas, atšipęs peilis; nudilusi peilio geležtė. 2. kas nors trumpas ar nutrauktas (pvz.: uodega, kasa, drabužis, ranka).
kengė - keng|ė 1. uždoris pakabinamajai spynai: Uždaryk duris, uždėk kengę, kabink spyną. 2. tarm. į staktą kalamas durų vyrio kablys: Nulinko kengė - durys neužsidaro. 3. tarm. kablys kam pakabinti, gembė: Pakabino ant kengės kepurę.
blizgė - blizgė 1. metalinė blizganti žuvelė su kabliukais žuvims gaudyti. 2. žr. saulažuvė. 3. plona beržo tošies atplaišėlė. 4. bot. kryžmažiedžių šeimos augalas blizgančia ankštarėlės pertvara (Lunaria). 5. prk. nerimta moteris, pliuškė. 6. prk. dar nesubrendusi mergina.
išangė - užpakalinės virškinamojo kanalo atidarymas
degligė - dẽgligė tokia grybinė augalų liga(Fabraca maculata): Kriaušių degligė yra pavojinga, ypač daigynams Svarainių sėjinukų degligė
belangė - belangė šnek. kalėjimas, arešto namai.
karžygė - karžygė karžygys: Paslas, alba karžygė, ... ant kariavimo yra išrinktas Kaip karžygė labai macnus
jūrligė - liga, kurią sukelia pasyvūs judesiai, pvz., jūros bangos.
baltligė - bal̃tligė báltligė 1. blykšlė, chlorozė:Diemedžio arbatą geria nu baltligės 2. javų varpų ir lapų viršūnių nubalimas dėl vario stokos dirvožemyje, dirvonligė.
akmenligė - druskos kristalų susidarymas organų ertmėse ir latakuose.
karštligė - karštligė 1. med. liga, pasireiškianti karščiavimu (febris). 2. šnek. šiltinė. 3. prk. veiklos įkarštis, skuba, karštymetis: Aukso k. D Baltoji k. (med. alkoholinis kliedesys; delirium tremens).
dramblialigė - plėtra ir audinių sustorėjimas; konkrečiai didžiulis plėtra sukelia obstrukcija lymphatics kirminų filarial (ypač Wuchereria bancrofti) nepageidaujamas paprastai nepaprasto augimo, plėtros, arba overdevelopment galūnių ar kapšelio
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž