Žodžių tyrti reikšmės

tirti - tir|ti, tiria, tyrė 1. stengtis suprasti, suvokti, sužinoti: Pasižiūrėti tiriamu žvilgsniu. 2. moksliškai nagrinėti: Gamtos paslaptis tirti Tirti praeitį, aplinką, kalbą. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės tiriamos. 3. nagrinėti, aiškinti: Tirti skundą. Gydytojas tiria ligonio sveikatą. tyrėj|as, tira dkt. tyrimas.
atirti - ìrti,ỹra (iñra, ir̃na, ìrsta), ìro 1.griūti, byrėti į dalis:Molis ỹra, suiro Sutapyk duoną, kad iñra kepant Graudi žemė neglaistos ant žambio, ale ìrsta ariant, t. y. skleidžias Muilas nedžiovintas lomomis ìrsta, į drabužį trinant Karčemos ìrsta pri mūsų Paminėtina ežer...
atarti - árti,ãria, ãrė (órė) 1. su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę:Jau metas rugienos árti Žemė buvo labai sunki árti Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Sakė tave árti nemokantį Órė per dieną, privargo Kap kadai órėm žemę veršiais Dabar su traktoriais ãri...
atnerti - nérti,nẽria, nė́rė1. staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį):Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Nérk, kur giliau Nė́rė į gilumą Neriamàsis varpas | Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus Gelmėn grimzdo, nėrės laivai | Saulė rengės...
atkurti - kùrti,-ia, kū́rė1. daryti, kad kūrentųsi, degti; šildyti:Kùrk ugnį ant ugniavietės Kùrk karštai, dėk tirštai Aš kuriù pečių, t. y. žiebiu ugnį po pečiumi Pagiry ugnį kūriau Pirtį kuria, kad šilta būtų Sulaukusios ryto, nekūrė nė pečiaus Jei iš šiaudų, skiedrų, drožlių ir skujų turi kurti ugnį, nieka...
atkerti - kérti,kę̃ra (kérsta, ker̃na), kẽro knotis, luptis, atšokti, atkristi, atvėpti:Lašiniai nuo skūros, o mėsa nuo kaulų jau kęra, t. y. atšoka, atsivalnina Velėna jau kérsta kaip ausis nuo mėsos apkérti apgesti, apdilti:Apkẽrusi mašina atkérti atsiknoti, atšokti:Kerte atkẽro velėna...
atkarti - kárti,kãria, kórė1. kabinti, džiauti:Aš tai ore nèkariu [drabužių] Kãria(džiauna)rūbus Svirne toki balkeliai būna padaryti – tai mėsą karia An sienos nekariam lempos 2. atimti gyvybę, užneriant ant kaklo ar kojų virvę ir pakabinant:Ginas kaip kárti vedamas Tu, piršleli kartasis Nedoresnius korę į sa...
arti - árti,ãria, ãrė (órė) 1. su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę:Jau metas rugienos árti Žemė buvo labai sunki árti Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Sakė tave árti nemokantį Órė per dieną, privargo Kap kadai órėm žemę veršiais Dabar su traktoriais ãri...
aptarti - tar̃ti,tãria, tãrė tárti 1. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius:Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį Balses tarti, iškalbėti Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti Nètariamas garsas O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir koki...
tirtinti - tirtin|ti, tirtina, tirtino priežodis tirtėti: Sėdi, koją tirtindamas. tirtinimas.
aptverti - tvérti,tvẽria, tvė́rė 1. daryti, statyti (tvorą):Stodainiais tverta tvora tvers ilgai Vyrai išeisiam toros tvérti pavasarį visu pirmu Aš ten mietus tašiau toroms tvérti Prisdariau šulelių, sukasiau juos in žemę ir dar̃ tversiu tvorą Tvoras kaip tvérdavo, tai su vytim parpindavo Rikių tvertóji ...
atitverti - tvérti,tvẽria, tvė́rė 1. daryti, statyti (tvorą):Stodainiais tverta tvora tvers ilgai Vyrai išeisiam toros tvérti pavasarį visu pirmu Aš ten mietus tašiau toroms tvérti Prisdariau šulelių, sukasiau juos in žemę ir dar̃ tversiu tvorą Tvoras kaip tvérdavo, tai su vytim parpindavo Rikių tvertóji ...
aparti - árti,ãria, ãrė (órė) 1. su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę:Jau metas rugienos árti Žemė buvo labai sunki árti Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Sakė tave árti nemokantį Órė per dieną, privargo Kap kadai órėm žemę veršiais Dabar su traktoriais ãri...
apsitverti - tvérti,tvẽria, tvė́rė 1. būti patvariam, tinkamam, laikytis:Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera Pirktas daiktas neilgai tètvera Lig padirbant tetvérs. – Amžių dienai tvérs tie batai Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet ir tie neilgai tètvera, tujau nušoki Numegsi tokias šliure...
apkarti - kárti,kãria, kórė1. kabinti, džiauti:Aš tai ore nèkariu [drabužių] Kãria(džiauna)rūbus Svirne toki balkeliai būna padaryti – tai mėsą karia An sienos nekariam lempos 2. atimti gyvybę, užneriant ant kaklo ar kojų virvę ir pakabinant:Ginas kaip kárti vedamas Tu, piršleli kartasis Nedoresnius korę į sa...
apgerti - gérti,gẽria, gė́rė1. ryti skystį, raminti troškulį:Pieną ir grietinę užklupęs pavožtą kamaroje gerdavo tiesiog iš milžtuvių Miegmi, valgau, geriu iki soti Aš nieko nègeriu, akram tik arbatos Gerti vandenį semdavos iš upelio Pienas sveika gerti Ar čia virtą vandenį gerì? Patroškau nuo silkės, tai geriù i...
apvirti - vìrti,vérda (-a vera ), -ė 1. kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje Jau vérda ar teip šniokia? Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas],...
apibirti - bìrti,bỹra (-sta, bir̃na bỹrna), -o 1.byrėti, bertis, kristi, kraičioti Matyt, negerai sudėjo lubas, kad spaliai bỹra Nuo sienų tinkas bỹra Kasant duobę, žemės atgal bỹra Kruša bỹra Tas maišas buvęs kiauras, grūdai bìrsta Miltai bỹrna iš maišo Rugiai priėję bìrsta iš ...
apiberti - ber̃ti,bẽria, bė̃rė, bérti, bẽria, bė́rė 1. pilti kur (birius daiktus):Ber̃k ant žemės, susirinks Nelenk rėčio, berì grūdus Ber̃k dar kitą šaukštą druskos į puodą | Vištos plunksnas bẽria(šeriasi) | Saulė bėrė šiltus spindulius į trobelę ^ Berk žirnius į sieną, bau lips?...
apibarti - bárti, bãra, bãrė (bãro ) griežtais, peikiamais žodžiais drausti, prikaišioti, vainoti:Barù tave už tai, ka negerai darai Tu mane vis barì ir barì – jau net nusibodo! Bársi nebársi, bet aš neklausysiu Močiutė mane barė, linelių raut išvarė Ūžia žalia pušelė, bãria sena...
apžerti - žer̃ti,žẽria, žė̃rė žérti, žẽria, žė́rė 1. braukti (ppr. lengvai spaudžiant), traukti į vieną vietą: Žarijas žer̃ti Žerk ugnį į kupetą, nepalik išsklidą Ugnies židinėn nežerk subatoj Dulkių – ka žer̃k, saujom semk! Mėlynių – gali su šluota žer̃t! Žẽ...
apšerti - šérti,šẽria, šė́rė1. duoti gyvuliui ėsti:Ten reikės kiaules šérti, ne vainikus pinti Motriškos darbas kiaules šérti Kiaules šérti – tai da ne rugius kirsti Bernai šẽria karves, malkų pripjauna Kai ėmė žmonys iš pieno gyvent, tai karves geriau šė́rė kaip arklius Pjaujam i nešam ȁ...
apsverti - sver̃ti,svẽria, svė̃rė svérti, svẽria, svė́rė 1. , nustatyti svorį svarstyklėmis:Ana su buonže svẽria linus, gijas Sver̃t nebuvo kaip, nė[ra] tų svarstyklių tame malūne! Ale ir sverì sviestą kaip aptieko[je]: nė biškio neuždedi Mano atminime nė sver̃t nesver̃davai [vilnų], ...
apspurti - spùrti,spū̃ra (-sta, spuñra), -o 1. irti iš krašto, brigzti, skarti:Kelnės spūra (atspūra, atspuro); kraštai nusitrina, siūlai lenda Rankogaliai spurę ir nuspurę Atsiūlėk skarelę, kad teip labai nespurtų 2.eiti atplaišomis, šerpetoti:Galas baslio spùrsta nuo badymo prie griovimo mūrų 3. darytis apspurėliu, eiti skurdyn, n...
apskurti - skùrti,skū̃ra (-sta skuñra, skur̃na ), -o 1. skarti, driksti, plyšti:Kano drabužis skuñra, tas nuskurėlis Nelauk, kol pradėsi skùrti, o lopyk tuoj 2. nykti, susti, skursti 1. apskarti, apdriksti, apiplyšti:Kada jis atsigriebs nubiednęs, apskùręs, alkanas? Ir tavo galva: tai galgi eis apskùręs? ...
apskarti - skárti,ską̃ra (-sta skar̃na ), skãro 1. spurti, brigzti, rykšti Ską̃ra tavo drabužis, t. y. jau kutosai metas Beskárstančios rankovės Mano marškiniai jau skársta aplink ║ plyšti 2. darytis plaušingam, plaušuotam, skaidulėtam Kad linai atsiklojė[ja], tad skársta, t. y. kilpojas, atšoki...
apčiurti - čiùrti,čiū̃ra (-sta), -o juodėti, purvintis, murzintis, teptis:Baltos pirštinės greit čiū̃ra Šitais užsivilk marškiniais, anie subaigs čiùrti Prie tokio darbo, kaip linus minant, labai marškiniai čiū̃ra apsitepti, įjuodėti:Tavo skarelė apčiùrus Vaikščiojo smarkiai apčiuręs, kiauromis kelinėmis, dažna...
apšiurti - siùrti,siū̃ra (-sta siunra ), -o srūti, tekėti:Siùro, kol pasiuro kraujas gyslose po širdies sušalusiame žmoguje apsiùrti aptvinti, aptekėti:Apsiùro pieva pasiùrti 1.patvinti, aptekėti:Vandeniu pasiùrus dirva 2.apsilieti, paplūsti:Pirštas sumuštas pasiuro kraujais aplink Akys ašaroms pasiùr...
apsigirti - gìrti,-ia, gýrė1. kelti kieno gerąsias puses, aukštinti, garbinti:Gyrė valstiečiai vasarą Ji dainavo tada vakarėly, ir visi gyrė ją Kiekvienas savo gìria Aš tai negaliu gìrti Ir jas mūsų tėvų tėvai gìrt nenorėjo Ką ten gìrti nègiriamą daiktą Buvo giriamà gryčia(garbinga, gero vardo) Gi&...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž